STRESO VALDYMAS
Download
Report
Transcript STRESO VALDYMAS
STRESO VALDYMAS
Dr. Gediminas Navaitis
Sveiki
Ką paprastai vadiname
stresu?
• STRESAS - neigiamų aplinkybių sukelti
organizmo ir elgesio sutrikimai.
• STRESAS - neigiamas emocinis
išgyvenimas.
• STRESAS– psichologinė įtampą, kurios
žmogus nesugeba kontroliuoti.
• STRESAS – kažkas blogo, žalingo ir
nevaldomo.
Mokslinis streso apibudinimas
“Stresas – universalus
(nespecifinis) organizmo
reagavimas į būtinybę
prisitaikyti.”
Hans Selye
Reagavimas į stresą
• Trys reagavimo fazės:
• 1) nerimas;
• 2) priešinimasis;
• 3) išsekimas
Nerimas
• Stresas skatina norą kovoti arba
bėgti, todėl dažniau plaka širdis,
dažnesnis kvėpavimas, padidėja
prakaitavimas.
.
Priešinimasis
• Priešinimosi nerimui lygis pakyla
žymiai aukščiau už įprastą. Nerimo
požymiai kilę pirmoje streso fazėje
suvaldomi. Bet tam prireikia jėgų ir
pastangų.
• Pasipriešinimo stresui sėkmė ir trukmė
priklauso tiek nuo įgimto atsparumo,
gebėjimo
prisitaikyti,
tiek
nuo
išsiugdyto gebėjimo valdyti stresą, tiek
ir nuo stresoriaus stiprumo.
Išsekimas
• Senka organizmo galimybės.
Vėl atsiranda nerimo požymiai,
tačiau jau nebėra jėgų juos
slopinti. Galiausiai atsiranda
psichologiniai ir fiziniai
sutrikimai.
Verta įsidėmėti
Gebėjimas priešintis permainoms,
naujiems iššūkiams – stresui - nėra
beribis.
Reagavimą į stresą nors iš dalies galim
valdyti.
Tam tikro lygio stresas naudingas, nes
nepakankamas emocinis gyvenimas,
per menki siekiai irgi gali kelti
asmeninių problemų
Stresoriai
• Aplinkos veiksniai ( oro užterštumas,
karštis ir k.t).
• Kūno būsena (peršalimas, nuovargis ir
k.t.)
• Psichologinė būsena ( nerimas,
depresija ir k.t).
• Visuomeninė situacija (bedarbystė,
ekonominė krizė ir k.t.).
• Egzistencinės problemos ( gyvenimo
tikslo nebuvimas, nusivylimas tikėjimu
ir k.t.)
Streso savidiagnostika
12345
• A) retai
susierzinu,
jei kas
nevyksta
pagal mano
norą
678910
• A) dažnai
susierzinu,
kai kas nors
vyksta ne
taip, kaip
norėčiau
12345
• B) dažnai
nervinuosi
, kai tenka
laukti
678910
• B)
retai
nervinuosi
, kai tenka
laukti
12345
678910
• C) retai
• C) dažnai
vienu metu vienu metu
dirbu kelis
dirbu kelis
darbus
darbus
12345
678910
• D) nors ir
• D) kai esu
esu pavargęs, pavargęs,
prisiverčiu
nebandau
ką nors
prisiversti ką
veikti
nors veikti
12345
678910
• E) dažnai
• E) retai
stengiuosi
stengiuosi
• iš “paskuiš “paskutiniųjų” jėgų tiniųjų”
jėgų
12345
678910
• F) retai
• F) dažnai
lyginu savo lyginu savo
ir kitų
ir kitų
sugebėjisugebėjimus
mus
12345
678910
• G) kitų
• G) kitų
pasiekimus pasiekimus
retai kada
dažnai
laikau
laikau
iššūkiu sau iššūkiu sau
12345
• H) save
vertinu
pagal tai,
ką esu
pasiekęs
678910
• H) mano
savęs
vertinimas
mažai
priklauso
nuo to, ką
esu pasiekęs
12345
678910
• I) namuose • I) namuose
lengvai
sunkiai
užmirštu
užmirštu
darbo
darbo
reikalus
reikalus
12345
678910
• J) dažnai
• J) retai
kremtuosi, kad kremtuosi, kad
nepadariau
nepadariau
per dieną
per dieną
visko, ką
visko,
ką
buvau
buvau
užsibrėžęs
užsibrėžęs
Įvertinimas
•
•
•
•
•
1 stulpelis
A+C+E+G+I=
2 stulpelis
B+D+F+H+J=
--------------------------------------
• 55 + 1 stulpelio suma – 2 stulpelio
suma = polinkio stresui balas
Dažnesni streso požymiai
• EMOCINIAI – nerimas, depresija, įtampa,
irzlumas, pyktis.
• FIZIOLOGINIAI – prakaitavimas, širdies
ritmo
sutrikimai,
kraujospūdžio
padidėjimas, nuovargis, nemiga, valgymo
įpročių pasikeitimas.
• MĄSTYMO – išsiblaškymas, padidėjusi
savikritika, rigidiškumas.
• ELGESIO – gestikuliacijos pokyčiai,
judesių koordinacijos stoka, drebulys.
Darbo stresas
Per didelis arba per mažas krūvis.
Laiko stoka.
Neaiškios užduotys.
Neaiški atsakomybė.
Nesugebėjimas išspręsti kitų
žmonių problemas.
Aptarnaujamųjų reikalavimai.
Streso susilpninimas
Psichologinė savigyna
Nuolatinis geros nuotaikos
kūrimas
Teisingas mąstymas
(automatinių minčių
kontrolė)
Ramybės pratimas
aplinka
KŪNO
POJŪČIAI
JAUSMAI
AŠ
ramybės centras
aplinka
KŪNO
POJŪČIAI
MINTYS
aplinka
aplinka
AČIŪ UŽ
DĖMESĮ
Linkiu valdomo streso.