Transcript Slide 1

Ugdymo turinio kaitos
kryptys ir ugdymo kokybės
gerinimo galimybės
Dr. Pranas Gudynas
Kaip keičiasi darbinių gebėjimų poreikis JAV
ekonomikoje (SEC(2008) 2177)
Nerutiniški interaktyvūs
Nerutiniški analitiniai
Rutiniški rankų darbo
Rutiniški kognityviniai
Nerutiniški rankų darbo
2010 m. kovas
P.Gudynas
2
Ar galime mokyti matematikos taip pat
kaip prieš trisdešimt metų?




Kompiuterinės priemonės puikiai ir greitai skaičiuoja, pertvarko
reiškinius, sprendžia lygtis, atlieka kitas rutinines operacijas.
Kaip turi keistis matematikos mokymas?
Kokias užduotis turi praktikuotis atlikti mokiniai?
Kokius matematinius gebėjimus turime ugdyti?







Tobulus skaičiavimo įgūdžius?
Mintinai mokyti apibrėžimų ir teoremų?
Iki automatizmo išmokyti pertvarkyti reiškinius, spręsti lygtis, rasti
išvestines?
Mokytis įrodyti programoje nurodytas teoremas?
Taikyti matematiką praktiniams uždaviniams spręsti?
Mokyti loginio ir probleminio mąstymo?
Mokyti sudarinėti matematinis modelius?
2010 m. kovas
P.Gudynas
3
Ar galime mokyti istorijos taip pat kaip
prieš trisdešimt metų?




“Google” sistema akimirksniu pateikia gausybę įvairių istorinių faktų,
istorinių šaltinių, istoriografinių darbų. Tereikia jais pasinaudoti.
Išleista daug įvairių istorijos knygų, kurios siūlo įvairius, skirtingais
samprotavimais ir faktais pagrįstu požiūrius į praeities įvykius.
Kaip turi keistis istorijos mokymas?
Kokias užduotis turi praktikuotis atlikti mokiniai?
Kokius istorijos gebėjimus turime ugdyti?
Versti įsiminti daugybę datų, pavadinimų ir faktų?
Mokyti mokytis mintinai?
Mokyti orientuotis istoriniame laike ir erdvėje?
Mokyti įvertinti publikuotų tekstų patikimumą ir samprotavimų
pagrįstumą?
 Mokyti tyrinėti istorinius šaltinius?
 Mokyti interpretuoti istorijos tekstus?
 Mokyti mokytis istorijos?




2010 m. kovas
P.Gudynas
4
O kaip su kitų dalykų mokymu?
Kokių mokinių pasiekimų reikia visuomenei?







Ar galime mokyti geografijos taip pat kaip anksčiau?
Ar galime mokyti lietuvių kalbos taip pat kaip anksčiau?
Ar galime mokyti kūno kultūros taip pat kaip anksčiau?
Ar galime mokyti dailės taip pat kaip anksčiau?
...
Ar galime tikėtis užtikrinti drausmę taip kaip anksčiau?
...
2010 m. kovas
P.Gudynas
5
Šiuolaikiniai mokiniai nori geriau
pasirengti gyvenimui
Mokykla dabar – kaip koks fabrikas. Nesvarbu, koks tu, ar
tau to reikia, turi kalti. Neišmoksti gyventi. Manau, reikia
mokėti mokinius sudominti, kad išmokimas nebūtų
vienadienis.
Gabrielė, 16 m.
Mokykla turėtų ugdyti gerą žmogų, o ne kokį sausą
darbuotoją. Norėčiau mokytis mokykloje, kur jaustųsi ryšys
tarp mokinių ir mokytojų, vyrautų susiklausymas, kur
mokytojai galėtų pasitikėti mokiniais.
Ieva, 17 m.
2010 m. kovas
P.Gudynas
6
Sėkmei padeda gerai suderinti iššūkiai ir
parama (Andreas Schleicher, OECD)
Stipri parama
Prastas darbas
Geras darbas
Pavieniai proveržiai
Sistemingas augimas
Maži
iššūkiai
2010 m. kovas
Dideli
iššūkiai
Prastas darbas
Konfliktai
Stagnacija
Demoralizacija
Silpna parama
P.Gudynas
7
Iššūkio mokiniui dinamika 1-12 kl.
Iššūkis
X šalis
Y šalis
Klasės
0
2010 m. kovas
4
8
P.Gudynas
9
10
12
8
Iššūkio mokiniui kūrimo priemonės 1-12 kl. Y šalyje
Modulinis
mokymas +
pasirinkimas
Pasirinkimo
galimybės
Iššūkis
Klasės
0
2010 m. kovas
4
6
8
P.Gudynas
9
10
12
9
Iššūkio mokiniui dinamika 1-12 kl.
Iššūkis
X šalis
Y šalis
Klasės
0
2010 m. kovas
4
8
P.Gudynas
9
10
12
10
Paramos mokiniui dinamika 1-12 kl.
Iššūkis
X šalis
Y šalis
Klasės
0
2010 m. kovas
4
8
P.Gudynas
9
10
12
11
Galimos (ir patikimos) iššūkio ir
paramos kūrimo priemonės

Aiškūs, pamatuojami tikslai ir aiškūs vertinimo kriterijai

Geras grįžtamasis ryšys (formuojamasis vertinimas)

Apibendrinamasis vertinimas (aiškios “žaidimo”
taisyklės)

Parama mokinių mokymuisi (struktūravimas, diagnostika,
2010 m. kovas
P.Gudynas
12
Tikra sėkmė = tikslai + grįžtamasis
ryšys!
Percentagedarbuotojų
Increase in Performance
Effort
Procentinis
pastangų padidėjimas
60%
50%
40%
30%
20%
10%
0%
ir
GoalsTikslai
& Feedback
grįžtamasis ryšys
TikOnly
tikslai
Goals
Goals & Feedback
2010 m. kovas
Tik grįžtamasis
Feedback
Only
Goals Only
P.Gudynas
ryšys
Tik rezultatų
Control
Feedback Only
matavimas
Control
13
Požiūriai į motyvaciją kaip į procesą
“Tikslų teorijos” išvados


Pakankamai bendri, nelengvai pasiekiami tikslai veda
prie geresnio veiklų atlikimo nei pernelyg konkretūs,
lengvai pasiekiami tikslai, ar neaiškūs tikslai, ar tikslų
nebuvimas.
Tikslai yra veiksmingi, kai:
Yra grįžtamasis ryšys, rodantis ar artėjama prie tikslo
 Naudojamos tinkamos strategijos (ypač tada, kai tikslas
sudėtingas)
 Mokiniai/darbuotojai turi reikiamus gebėjimus
 Mokiniai/darbuotojai yra įsipareigoję pasiekti tikslą

G.Dessler, 2003
2010 m. kovas
P.Gudynas
14
Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio
skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (1)
2010 m. kovas
P.Gudynas
15
Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio
skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (2)
2010 m. kovas
P.Gudynas
16
Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio
skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (3)
2010 m. kovas
P.Gudynas
17
Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio
skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (4)
2010 m. kovas
P.Gudynas
18
Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio
skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (4)
2010 m. kovas
P.Gudynas
19
Kaip galima būtų palyginti nedidelėmis
sąnaudomis pagerinti ugdymo kokybę?

Galimi keli mokymo ir mokymosi struktūravimo
(organizavimo) modeliai, kurie leidžia kokybės
užtikrinimui panaudoti aiškių tikslų ir pamatuojamų
kriterijų privalumus:
1.
2.
3.
4.
2010 m. kovas
Dalyko kurso suskaidymas į vienodos trukmės modulius
Dalyko kurso suskaidymas į nevienodos trukmės modulius
Kaupiamasis vertinimas, aiškiai aprašant atsiskaitymus (pvz.,
kontrolinius darbus), jų datas, tikslus, įvertinimų kriterijus ir
galutinio įvertinimo išvedimo taisykles
Dalyko kurso suskaidymas į tradicines dalyko temas, aiškiai
išrašant temų mokymo tikslus ir mokinių mokymosi rezultatų
vertinimo kriterijus
P.Gudynas
20
Grafinė šių galimybių iliustracija
1 modulis
2 modulis
3 modulis
4 modulis
1 modulis
2 modulis
3 modulis
4 modulis
1.
2.
1 atsiskaitymas
3.
4.
2 atsiskaitymas
1 tema su 2 tema su
atsiskait. atsiskait.
2010 m. kovas
3 atsiskaitymas
3 tema su
atsiskait.
P.Gudynas
4 atsiskaitymas
4 tema su
atsiskait.
5 atsiskaitymas
5 tema su
atsiskait.
21
Paaiškinimai


Modulinis mokymas. Modulinį mokymą sudaro
santykinai autonomiška didaktinių tikslų sistema,
mokomoji informacija, mokymosi veiklos ir išmokimo
tikrinimo kriterijai.
Kiekvienas modulis yra logiškai išbaigta mokomosios
medžiagos dalis, glaudžiai susijusi su ankstesniais
moduliais. Mokinys skatinamas mokytis aktyviai,
sukaupęs dėmesį, nes jam keliami aiškūs mokymosi
tikslai, mokymasis patogiai struktūruojamas, kiekvienos
mokomosios porcijos išmokimas įvertinamas ir mokinys
gauna grįžtamąjį ryšį apie savo mokymąsi.
2010 m. kovas
P.Gudynas
22
Struktūravimo modelių privalumai
Tinka: apskaitai
grįžtamajam
ryšiui
kompetencijoms ugdyti
mokymosi
intensyvinimui
Modelis
Vienodos
trukmės
moduliai
Labai tinka
Labai tinka
Labai tinka
Labai tinka
Nevienodos
trukmės
moduliai
Labai tinka
Labai tinka
Labai tinka
Nepritaikyta
Kaupiamasis
vertinimas
Labai tinka
Labai tinka
Mažiau tinka
Nepritaikyta
Dalyko
temos su v.
kriterijais
Labai tinka
Labai tinka
Nepritaikyta
Nepritaikyta
2010 m. kovas
P.Gudynas
23
Tikslai - dvejopi
Gimtoji
kalba
Matematika
Muzika
Mokėjima
s mokytis
Komunikavi-mas
Kūrybiškumas
2010 m. kovas
P.Gudynas
24
Ugdymo turinio organizavimo būdai
Pagal dalyko
logiką
Pagal
mokymosi
sritis
Pagal
gebėjimus/
kompetencijas
Pagal integruojančias
temas
Iššūkis ir galimybė taip organizuoti UT, kad būtų panaudotos kiekvieno iš šių
būdų geriausios savybės
2010 m. kovas
P.Gudynas
25
Linkime produktyvaus darbo
2010 m. kovas
P.Gudynas
26