Transcript Marginalizacija

“Mokyklos nelankymo prevencija ir mokinių grąžinimo
į švietimo sistemą galimybės”
Jonava, 2010
“Socialinės rizikos grupės mokinių
marginalizacijos problemų sprendimo
galimybės”
Jonavos Jaunimo mokyklos psichologė
Valentina Bereznaja-Demidenko
Marginalizacijos problematika

Marginalizacija, anot daugeliu autorių apibūdinama kaip
sistemingas išstūmimo iš visuomenės (mokyklos
bendruomenės) procesas. Ši sąvoka dažnai vartojama
šalia socialinės atskirties termino ir atspindi neapibrėžtą
asmens padėtį tarp dvejų ar daugiau grupių, kai individas
negali priklausyti nei vienai iš jų. (A.Valackienė, 2005).

Marginalizacijos aspektai:
žemas/kitoks socialinis statutas (globos namų vaikai,
socialinės rizikos šeimų vaikai),
paauglių subkultūros (gotai, emo ir kt.);
skurdas, priklausomybių problema šeimoje;
priklausymas tautinių mažumų grupei (emigrantai);
tėvų bedarbystė,
neįgalumas, eidžizmas ir kt. diskriminacijos formos.

Ar marginalizacija – pavojingas reiškinys???






Nuo Integracijos link Deviacijios:
INTEGRACIJA
MARGINALIZACIJA
DEVIACIJA
Soc.atskirties aspektai formuoja
“hibridinį” asmenybės tipą, kuriam
būdinga:
užaštrintos refleksijos,
skausmingas savęs suvokimas;
ciniškas požiūris į pasaulį;
atsitraukimas, psichologinis
susvetimėjimas;
uždarumas, vienatvė, vidiniai
konfliktai.
Marginalizacija = paauglystė?
Separacija ir idividualizacija
Socialinės brandos siekimas
Savęs suvokimas
„Kas aš?“
Referentinės grupės paieška
„Su kuo aš?“
Ank
styv
oji
paa
ugly
stė
(11
-15
m.)
Paauglystės
amžiaus krizės
Emocinis alkis, savo
seksualumo suvokimas
Savęs suvokimo ir asmeninės
pasaulėžiūros formavimas –
mintys:
Lyties identifikacijos
vystymasis
Asmens vertybių sistemos
vystymasis
“Esu vienišas, manęs niekas
nesupranta..“
**Teigiamas
rezultatas .
Gyvenimo tikslų formavimas
Jau
nyst
ės
amž
ius
(16
-20
m.)
*Paauglystės amž.
depresija, suicidinis
elgesys ir pan. ...
“Laikas neišvengiamas..“ ..“
“Aš – genijus, aš – niekingas
žmogus.“
Paauglystės amžiaus aspektai – I.G.Malkina-Pych pateiktos informacijos interpretacija
(Malkina-Pych, 2004).
Marginalizacijos išgyvenimas iš emocionaliai labilių paauglių reikalauja
savarankiškų sprendimų priėmimo. O tai, savo ruožtu, sąlygoja kelių lygių
psichologinius sunkumus: emocinio lygio, elgesio, somatinio-psichinio ir
mentalinio lygio.
Pirmame emociniame lygyje –vaikai išgyvena nerimą, pyktį, liūdesį, gėdos ir
kaltės jausmus. (Balazs Nelli, 2006).

nerimas :

Skiriamas Ego- nerimas, kuris yra susijęs su asmenybės problemomis. Tokio
nerimo atveju paauglius kamuoja iracionalios mintys apie savo menkumą:
„Jeigu negaliu gerai gyventi dabar – esu visiškas nulis..“, „Mano klasiokai daug
gali, o aš esu niekam tikęs..“ ir pan. Ego-nerimo atveju nepilnamečiai yra linkę
negatyvią savo tėvų soc. statuso situaciją sieti su savo asmeninėmis
nesėkmėmis.

Diskomforto nerimas. Ši nerimo rūšis yra susijusi su klaidingu paauglių
įsitikinimu, kad pasaulis turi būti idealus, komfortiškas, be skausmo ir
problemų. Šiuo atvejų vyrauja tokios iracionalios mintis: „Pasaulyje nėra
didesnio skausmo nei mano..“, „Jeigu dabar greičiausiu metu niekas
nepasikeis, tai bus katastrofa...“.

Pavyzdžio nerimas remiasi tuo, ką kasdien mato savo šeimose. Vaikai tampa
nesėkmingų suaugusių šeimos narių, artimųjų likimo liudininkais. Jie mato kaip
suaugusieji sunkiai adaptuojasi aplinkoje, patiria įsidarbinimo sunkumus, o
problemas yra linkę spręsti nekonstruktyviai (alkoholio ir kitų psichotropinių
medžiagų vartojimu). Toks „pavyzdys“ sukelia paniką paauglių galvose, jie
išgyvena didelį nerimą savo ateities atžvilgiu. (Balazs Nelli, 2006).
Marginalizaciją patiriančių mokinių psichologinių
sunkumų lygiai (2):



Pyktis – viena iš stipriausių ir dažniausiai pasireiškiančių emocijų. Paaugliams
atrodo, kad jų atžvilgiu įvykdytas didelis nesąžiningumas. Ir jie dažnai, ne
visada sąmoningai, ieško objektą savo kerštui išreikšti. Šiuo atveju vyrauja
tokios iracionalios mintys: „Man blogai ir jie turi būti nubausti už tai..“,
„Mokytojai nepakankamai gerbia mane, nes esu iš tokios šeimos“...
Liūdesys – labai būdingas nepilnamečiams, ypač globos įstaigų auklėtiniams,
kai jie iracionaliai suriša save su išgyventais netekties, dvasinio skausmo
jausmais.
Gėdos ir kaltės jausmai - Gėdos jausmas dažniausiai yra išgyvenamas dėl
iracionalių nepilnamečių minčių: „Visi žino, kad mano tėvai geria/mes gaunam
nemokamus maisto produktus... aš dabar tarsi atversta knyga ir tai yra
nepakeliamai skausminga...“. Kaltės jausmas užvaldo nepilnamečius dėl
iracionalaus polinkio kaltinti save dėl visko, kas įvyko su jais ar su jų šeimos
nariais. Jei paauglys išgyvena frustraciją, tai iracionalus jo mąstymo procesas
tampa dar intensyvesnis: „Aš pridariau daug klaidų, todėl esu blogas, kaltas,
menkas žmogus...“. Tokios mintys, savo ruožtu, sąlygoja naujų pykčio,
liūdesio ir nerimo jausmų atsiradimą. (Balazs Nelli, 2006
Marginalizaciją patiriančių mokinių psichologinių
sunkumų lygiai (3):
Antras – elgesio lygis – charakterizuojamas keliais sutrikimais:

probleminis elgesys

Egzistuoja keletą probleminio marginalizaciją išgyvenančių paauglių elgesio variacijų:
agresyvus tipas (dažnai mušasi, demonstratyviai atsisako nuo bet kokios veiklos, laužo
mokyklos baldus ir pan.); regresyvus tipas (nepilnametis dažnai verkia, nemotyvuotas
veiklai, bendrauja minimaliai); etinis tipas (meluoja, vagia, vartoja narkotines medž.).

B) adaptacijos sunkumai – paauglys negali rasti draugų, nenori lankyti mokyklos,
nors jam ir trūksta bendravimo. Kartai yra labai sunku atskirti elgesio sutrikimus nuo
adaptacijos sunkumų.

C) mokymosi sunkumai – dažnai marginalizaciją išgyvenantys vaikai pasižymi
atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimais, patyria skaitymo, rašymo, aritmetikos ir
orientacijos sunkumus.

Trečias lygis pasireiškia somatiniais – psichiniais sutrikimais. Šiame lygyje nelydimi
nepilnamečiai užsieniečiai gali patirti: nervinio tiko, motorinio sujaudinimo, šlapimo
nelaikymo, miego ir apetito sutrikimus. (Balazs Nelli, 2006).
Marginalizaciją patiriančių mokinių psichologinių
sunkumų lygiai (4):







Ketvirtas – mentalinis lygis – charakterizuojamas iracionaliu mąstymu. Paauglius
užvaldo stereotipai, trukdantys sėkmingai išeiti iš paauglystės krizės ir socialinės
atskirties. Žemiau pateikiami tokio mąstymo pavyzdžiai: „Viskas turi būti žymiai
lengviau nei yra..“, „Niekias neturi sužinoti, kad aš turiu problemų..“, „Turiu viską
turėti dabar..“, ‚Aš nekenčiu savo tėvų/ globos namų auklėtojų, mokyklos ir pan...“,
„Mano gyvenime nėra jokių perspektyvų..“, „Pasaulis turi būti sąžiningas ir
teisingas..“, „Niekas man nepadeda ir aš niekam nerūpiu..“, „Esu visiškas nulis šiame
gyvenime..“.
Penktas lygis – patologiško uždarumo tendencijos. Dauguma marginalizaciją
išgyvenančių vaikų nėra linkę pasakoti apie savo problemas ir ateities planus. Esminės
tokios elgesio priežastys:
gėdos ir kaltės jausmas;
pasekmių baimė;
šeimos modelis: pvz. soc. rizikos šeimoje nėra priimtina kalbėti apie jausmus ir
problemas;
iracionalus mąstymo procesas: pvz. „jei aš negalvosiu apie problemas, tai jos pačios
kažkaip išsispręs...“;
nepasitikėjimas ir baimė (Balazs Nelli, 2006).
Pasaulinio Vaikystės
Puoselėjimo Fondo
finansuojamas projektas
„Marginalizaciją patyrusių vaikų
reintegracija“





Projekto tikslas - padėti marginalizaciją patyrusiems vaikams spręsti
socialinės atskirties, nepasitikėjimo savimi, adaptacijos ugdymo įstaigose
ir pasiruošimo integracijai į suaugusiųjų visuomenę bei Lietuvos darbo
rinka problemas.
Per šiuos projekto įgyvendinimo metus numatomos veiklos:
psichologinio konsultavimo užsiėmimai (geštalt, kognityvinės ir elgesio
psichoterapijos metodai),
profesinio orientavimo ir vidinių resursų pažinimo užsiėmimai;
socialinių įgūdžių ugdymo;
meno terapijos užsiėmimai (dekupažas, piešimo ant stiklo/šilko ir kt.)
Projekto partneriai: asociacija „Vakonsalta“, Pabėgėlių priėmimo
centras, Jonavos r. vaikų globos namai; socialinės rizikos šeimų vaikai,
lankantys Jonavos Jaunimo ir kitas mokyklas.
Socialinių įgūdžių ugdymo, psichoterapijos ir prof.
orientavimo užsiėmimų metu :



-
-
visų pirmą padedame asmeniui suvokti savo
realiąją padėtį ir priimti save joje.
kartu analizuojame asmens reakciją į
marginalizaciją - “aktyvi kova”, “pasyvi kova”,
“alternatyvus gyvenimo stilius” ir kt.
socialinių įgūdžių ugdymo, psichoterapijos metu
saugioje aplinkoje vaikai gali išmokti adaptacijos
būdų:
čia visų pirmą akcentuojami teigiami vaiko
bruožai, pasiekimai (pvz. dalyvavimas aktyviuose
ugdymo, užklasinės veiklos priemonėse),
skatinamas vidinių resursų pažinimas ir
konkretizuojamas savęs suvokimas,
išmokstama bendrauti, prisiimti atsakomybę už
save ir savo gyvenimą.
Dėkoju už dėmesį
