Transcript Pateiktis

Rašinio vertinimas:
praktinė dalis
Aurelija Lesauskienė, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė
Daiva Stukienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė
2011 m. rugpjūčio 23, 25 d.
Vilnius
Egzamino užduotis – rašinys
(BEP)

Mokinys renkasi 1-ą iš 4 pateiktų užduočių:
2 samprotavimo rašinio
 2 literatūrinio rašinio


VBE
 pateikiami
3 privalomi lietuvių autoriai (iš BP
išplėstinio kurso); 1-ą būtina pasirinkti
 rašinio apimtis – 500–600 žodžių
 egzamino trukmė – 4 val.

MBE
 pateikiami
4 privalomi lietuvių autoriai (iš BP
bendrojo kurso), 1-ą būtina pasirinkti
 rašinio apimtis – 350–400 žodžių
 egzamino trukmė – 3,5 val.

VBE samprotavimo rašinyje reikalaujama:



pasirinktą temą atskleisti analizuojant pilietines,
egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;
analizę susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų autorių
kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to,
galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine,
emocine) patirtimi.
VBE literatūriniame rašinyje reikalaujama:


pasirinktą temą atskleisti analizuojant kūrinius ir jų
kontekstus;
rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių
pasirinkti iš nurodytų, kitą programinį autorių pasirinkti
savo nuožiūra.

MBE samprotavimo rašinyje:




MBE literatūriniame rašinyje:




pasirinktą temą reikalaujama atskleisti aptariant pilietines,
egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;
pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;
privalu remtis vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais
(kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine,
visuomenine, emocine) patirtimi.
pasirinktą temą reikalaujama atskleisti nagrinėjant literatūros kūrinį;
pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;
privalu rašyti apie vieno iš nurodytų autorių kūrybą; galima ją sieti ir
su kitais savo nuožiūra pasirinktais programiniais kūriniais.
Per VBE ir MBE mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais
lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.
Egzamino vertinimas
Užduoties
vertinimo sritys
Gebėjimų vertinimo kriterijai
I. Rašinio turinys
Problemos analizė / Temos plėtotė (ir gilioji rašinio
struktūra)
Procentai
Rėmimasis literatūra ir kontekstu / literatūros
kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su
kontekstu
II. Kalbos
taisyklingumas
40
Kalbos vartojimas (gramatika ir leksika)
35
Raštingumas (rašyba ir skyryba)
III. Teksto raiška
Kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas,
sintaksinės sandaros įvairumas)
25
Teksto struktūra (formalioji)
Iš viso
100
Nauja / svarbu

Vertinant samprotavimo rašinio ir literatūrinio
rašinio turinį, skiriamas santykinis ir absoliutus
turinio nulis („0“):

santykiniu nuliu abu turinio kriterijai vertinami
tada, kai mokiniui nepavyko atlikti užduoties, nors
akivaizdu, kad jis stengėsi tai padaryti; rašinys
vertinamas toliau pagal kitus kriterijus;
 absoliutus turinio nulis rašomas tada, kai mokinys
neatliko užduoties, nesirėmė nė vienu iš nurodytų
autorių, parašė rašinį ne ta tema arba parašė mažiau
negu pusę reikalaujamos apimties; rašinys toliau
pagal kitus kriterijus nevertinamas.


VBE vertinimas yra kriterinis.
Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys
lygiai:

minimalusis (I),

pagrindinis (II)

aukščiausiasis (III).
• Kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis yra apibrėžiama pagal šiuos
lygius (žr. 3 priedą). Jie apima septynias vertinimo pakopas: minimalusis ir
pagrindinis lygiai turi po tris pakopas, aukščiausiasis lygis – vieną pakopą.
• Detalios kiekvienos pakopos vertinimo normos skelbiamos iki einamųjų
mokslo metų lapkričio 15 d.


Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti
ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.
MBE mokinio darbas vertinamas pagal MBE vertinimo
instrukcijoje pateiktas vertinimo normas (įvertinamas taškais).
BRANDOS EGZAMINO UŽDUOČIŲ KRITERINIO VERTINIMO LYGIAI
(3 priedas)
Lygiai
III
(10)
Rašinio turinys
Tema puikiai suvokta, tekstas nuo pradžios iki galo rodo išskirtinius gebėjimus
analizuoti ir apibendrinti. Išanalizuoti svarbiausi problemos / temos aspektai ir jų
sąsajos. Tezė atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių
detalių (arba atvirkščiai). Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Teksto
struktūra logiška: įžanga kryptinga, išvados pagrįstos; dėmesys sutelktas į tezės
įrodymą; išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo balansas; nėra nereikalingos
informacijos.
Rašančiojo požiūris aiškus, esmingai pagrįstas, įtikinamas; kur dera, pristatoma
kitokia nuomonė ir su ja polemizuojama, ieškoma tiesos. Parodomas savo įrodymų
svarumas.
Puikiai suprantamos kūrinių idėjos, nepriekaištingai interpretuojama. Pagrįstai
remiamasi kontekstu. Argumentavimas įtaigus, jį sunku atremti. Atskleidžiamas
literatūrinis (kultūrinis) išprusimas.
Lygiai
Rašinio turinys
II
(9)
(8)
(7)
Tema suvokta, tekstas aiškus, rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti,
temos plėtotė pakankama. Aptarti reikšmingi problemos / temos aspektai.
Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Pagrindinė mintis aiški,
svarbiausi teiginiai išskiriami. Argumentavimas tinkamas, bet gali būti ne
visada svarus. Samprotaujama logiškai, tačiau pernelyg abstrakčiai. Gali
būti praleidžiami svarbūs niuansai ir / arba daugiau dėmesio skiriama
antraeiliams dalykams negu esmei. Gali būti pristatoma kitokia nuomonė,
tačiau negebama jos pagrįstai įvertinti.
Kūrinių idėjos suprantamos ir tinkamai interpretuojamos. Pakankamai
tikslingai remiamasi kontekstu. Išvados iš esmės pagrįstos, rašančiojo
požiūris aiškus. Patvirtinamos, iliustruojamos žinomos tiesos.
Rašinio turinys
Lygiai
I
(6)
(5)
(4)
Tema suvokta, tačiau tekstui trūksta prasminių akcentų, aiškumo,
kryptingumo. Gali būti kalbama ne iš esmės arba pagrindžiami ne visi
teiginiai. Daromos ne visai pagrįstos išvados. Retai aiškinamos priežastys.
Įrodymai pateikiami miglotai, pavyzdžiai ne visai tinkami. Ignoruojamas arba
paviršutiniškai įvertinamas akivaizdus alternatyvus požiūris. Rašinyje daug
pasikartojimų, bet mintys neišplėtojamos. Argumentavimas seklus,
paviršutiniškas, nepajėgiama rasti svarių argumentų. Daug nereikalingų
smulkmenų / nukrypimų.
Kūriniai bandomi interpretuoti, bet trūksta žinių ir gebėjimų. Kontekstas
aptartas, bet ne visada tikslingai. Remiamasi išankstiniu žinojimu.
–
Nepasiekė I lygio.
Kalbos taisyklingumo kriteriniai lygiai
Lygiai
Kalbos taisyklingumas
III
Puikiai vartojama bendrinė lietuvių kalba (gramatikos ir leksikos požiūriu kalba
taisyklinga ir tinkama).
Tekstas parašytas be klaidų, gali pasitaikyti tik vienas kitas nežymus trūkumas
(riktas arba neabejotina atlikties klaida).
II
Bendrinė lietuvių kalba vartojama daugiausia tinkamai ir taisyklingai.
Gali pasitaikyti gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidų,
tačiau jos nekenkia teksto aiškumui.
I
Bendrinė lietuvių kalba vartojama ne visai tinkamai ir taisyklingai.
Gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidos sunkina teksto
supratimą.
–
Nepasiekė I lygio.
Teksto raiškos kriteriniai lygiai
Teksto raiška
Lygiai
III
Rašoma aiškiai, sklandžiai, logiškai, glaustai. Minčių santykiams išreikšti
tinkamai vartojama kalbos struktūrų įvairovė. Tekstas stilistiškai
vientisas, subtiliai organizuotas. Leksika tinkama ir efektyvi.
Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Idėjos gali būti perteikiamos
kūrybiškai, originalia raiška: kur dera, pateikiama įtikinamų analogijų
minčiai suprasti, efektyviai vartojama metaforinė kalba.
II
Rašoma aiškiai, tiksliai. Minčių santykiams išreikšti vartojamos įvairios
sintaksinės struktūros. Leksika tinkama.
Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Tekstas formaliai organizuotas.
I
Rašoma ne visai aiškiai. Pasitaiko tikslumo, glaustumo trūkumų. Žodynas
ribotas. Sakinių sandara mažai įvairuoja.
Raiška iš esmės atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Teksto organizavimas
padrikas.
–
Nepasiekė I lygio.
Bendri susitarimai,
vertinimo standartizavimas
(metodinė medžiaga)
Siūlymai











F ir f – fakto klaidos
√ (pastraipoje); s (paraštėje) – minties šuolis
lg – logikos trūkumai
st – stiliaus trūkumai
ž – žodyno klaidos
arg. – argumentavimo trūkumas
Įž.- – netinkama įžanga
Pab.- – netinkama pabaiga
gr – gramatika
I – rašyba
v – skyryba
Sėkmė – tai ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant
entuziazmo.
M. Forbsas
Apibendrinimas. Refleksija