IKITEISMINĖ DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO STADIJA TRIŠALIU PRINCIPU

Jonas Gricius VDI 2011

Priešistorė

    Darbuotoja kreipėsi į VDI su prašymu apginti jos teises, kadangi ją atleidžiant iš darbo vietoj priklausančios 6 mėn. dydžio išeitinės išmokos, darbdavys išmokėjo tik 2 mėn. dydžio (DK 140 str. 1 d.; DK 141 str. 1 d.). Visas administracinių teismų maratonas pripažino, kad VDI, įteikdama privalomą vykdymui reikalavimą pašalinti darbo įstatymų pažeidimus, veikė ultra vires ir išsprendė darbo ginčą. VDI priteista 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Darbuotojas kreipėsi su prašymu apginti jo teises, kadangi jo darbo vietoje akustinis triukšmas viršijo nustatytą normą, tačiau darbdavys nesuteikė jam papildomų atostogų, kaip tai numato DK 168 str. 1 d. 1 p. Buvo teiktas reikalavimas, tačiau LVAT pripažinęs, kad akustinis triukšmas viršijo normą, konstatavo VDI viršijus įgaliojimus, motyvuojant darbo ginču. Priteista 765 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Darbuotojas kreipėsi su prašymu apginti jo teises, nes darbdavys nesumokėjo jam už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir poilsio dienomis. Teismai pripažino, kad VDI, darbdaviui įteikdama reikalavimą dėl nustatytų darbo įstatymų pažeidimų pašalinimo, išsprendė darbo ginčą ir veikė viršydama įgaliojimus. Priteista 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Etc.

2

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

VDI iniciatyvos ir veiksmai:

Kreiptasi į TM; Kreiptasi į Seimą; Kreiptasi į Teismų administraciją; Vykta į Estiją, susipažinti su šios valstybės VDI praktika, nagrinėjant darbo ginčus; Inicijuotas susitikimas su Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais ir LVAT pirmininku R. Piličiausku; Šio susitikimo pagrindu gimė iniciatyva dėl darbo ginčų sprendimo peržiūrėjimo iš esmės ir privalomos ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo stadijos įteisinimo trišaliu principu; VDI pateikė siūlymą ir teisės aktų projektus SADM; Pasiūlymai apsvarstyti plataus stalo diskusijoje Prezidentūroje ir iš esmės jiems pritarta.

3

Ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo stadijos organizavimo pagrindiniai žingsniai ir principai:

 Keisti Darbo kodekso XIX skyrių „Individualus darbo ginčas“, numatant, kad darbo ginčų komisijos veiktų prie VDI teritoriniu principu.

 Darbo ginčų komisijos būtų sudaromos trišaliu principu: pirmininkas – VDI tarnautojas (darbo inspektorius, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) bei vienodas skaičius narių – profsąjungų ir darbdavių atstovų.

 Darbuotojų ir darbdavių atstovus į darbo ginčų komisijas skirtų socialiniai partneriai.

4

Pokyčių motyvacija:

 Darbo ginčų komisijos, kurios būtų sudarytos iš valstybės įgaliotos institucijos ir socialinių partnerių atstovų efektyviau nagrinėtų individualius darbo ginčus nei dabar sureguliuotame Darbo kodekse.

 Darbo ginčų komisijos, kurios būtų sudarytos iš valstybės įgaliotos institucijos ir socialinių partnerių atstovų, veikloje, yra geresnės galimybės plačiau įdiegti prašymo nagrinėjimo ypatumus, kurie sąlygotų

mažiau formalizuotą, pigesnį ir operatyvesnį

prašymų nagrinėjimo procesą, aukštesnę priimamų sprendimų kokybę ir tuo geriau užtikrintų žmogaus teisių gynimą.

5

Pokyčių motyvacija:

 Taip pat šios komisijos būtų suinteresuotos mažinti darbo ginčų bylų skaičių, todėl aktyviai ir neatmestinai siektų iki bylos nagrinėjimo sutaikyti šalis. Atsižvelgiant į tai, kad individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesas būtų supaprastintas – daugumoje atvejų jis būtų greitas, kokybiškas ir ekonomiškas;  Pagrindinė sprendimų dalis priimama balsu dauguma, bei turėtų teisinę galią (res judicata) ;  Taip pat pažymėtina, kad būtų kuriama darbo ginčų nagrinėjimo praktika, su ja supažindinami ne tik teisininkai, bet ir kiti visuomenės sluoksniai.

6

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

    Darbo ginčų komisija yra privaloma išankstinio darbo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos.

Individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas.

7

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

  Darbo ginčų komisijos sudaromos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Į darbo ginčų komisijos sudėtį įeina 3 nariai – darbo ginčų komisijos pirmininkas, darbuotojų ir darbdavių atstovai.

Darbo ginčų komisijų pirmininkus 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Socialinės apsaugos ir darbo ministras Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus teikimu. Darbo ginčų komisijų pirmininkų kadencijų skaičius – neribojamas.

8

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

   Siekiant išlaikyti nešališkumo principą Darbo ginčų komisijos pirmininkas, atlikdamas pareigas, neturi teisės vykdyti darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų kontrolės.

Darbo ginčų komisijos pirmininkas yra Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Darbo ginčų komisijos sudarymo, darbo tvarką ir jų skaičių reglamentuoja Darbo ginčų komisijos nuostatai, kurie tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

9

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

   Darbo ginčų komisijų darbo sąlygas (patalpas, techninį aptarnavimą) užtikrina Valstybinė darbo inspekcija. Darbo ginčų komisijų administracines ir valdymo išlaidas bei išlaidas, susijusias su darbo ginčų nagrinėjimu, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.

Darbuotojų ir darbdavių atstovai atleidžiami nuo darbo pareigų vykdymo tokiam laikotarpiui, per kurį jie dalyvauja darbo ginčų komisijos darbe, apmokant už dalyvavimą posėdžiuose Vyriausybės nustatyta tvarka.

10

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

    Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Darbo ginčus, susijusius su piniginiais reikalavimais, nagrinėja darbo ginčų komisija, jei suma neviršija ? litų.

Pastaba:

Estijoje piniginių reikalavimų riba sudaro 50000 kronų, kas sudarytų apie 11033.50 LTL.

Kreipiantis į darbo ginčų komisiją valstybės rinkliava nemokama.

Pateikiant teismui ieškinį dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

11

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

   Darbuotojas ar darbdavys gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

Darbo ginčų komisija priima sprendimą priimti nagrinėti darbo ginčo bylą per tris darbo dienas nuo raštiško prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai dienos.

Prašymas darbuotojo darbo vietoje esančiai darbo ginčų komisijai pateikiamas raštu dviem egzemplioriais. 12

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

Pateikiamame darbo ginčų komisijai prašyme nurodomi šie duomenys:  darbo ginčų komisijos, kuriai pateikiamas prašymas, pavadinimas;    pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, asmens arba registracijos kodas, darbo vieta, gyvenamoji vieta arba buveinė, ryšio priemonių numeriai; asmens, prieš kurį pateikiamas reikalavimas, vardas ir pavardė arba pavadinimas, asmens arba registracijos kodas, darbo vieta, gyvenamoji vieta arba buveinė ir ryšio priemonių numeriai; aiškiai ir vienareikšmiškai išsakytas pareiškėjo reikalavimas, finansinio reikalavimo atveju nurodoma reikalavimo suma.

13

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

Pateikiamame darbo ginčų komisijai prašyme nurodomi šie duomenys:  aplinkybių, kurios yra reikalavimo pagrindas ir kuriomis grindžiamas reikalavimas, aprašymas ir teisinis reikalavimo pagrindimas;   dokumentais patvirtinti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas; prašymą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data; Prie prašymo pridedami dokumentais patvirtinti įrodymai, nurodyti prašyme kaip priedai. Pareiškėjas turi teisę prašyti, kad darbo ginčų komisija išklausytų liudininkus ir pareikalautų, kad kita šalis pateiktų dokumentais patvirtintus įrodymus.

14

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

Darbo ginčų komisija atsisako priimti prašymą arba nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu yra šios sąlygos:       1) reikalavimas jau buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje; 2) pareiškėjo atsisakymas visų pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu. Pareiškėjui atsisakius atskirų reikalavimų, darbo ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą tų reikalavimų, kurių atsisakė pareiškėjas; 3) ginčo šalys sudarė taikos sutartį dėl ginčo išsprendimo; 4) pareiškėjo neatvykimas į darbo ginčų komisijos posėdį jam nepateikus motyvuoto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą; 5) reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Nutraukus bylos nagrinėjimą tais pagrindais, kurie numatyti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, darbo ginčų komisija atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu pareiškėjas pateikia prašymą vėl priimti nagrinėti darbo ginčo bylą. Šiuo atveju taikomos nuostatos dėl senaties termino.

15

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

   Darbo ginčų komisija privalo išnagrinėti gautą prašymą ne vėliau, negu per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.

Jeigu bylos nagrinėjimas atidedamas, darbo ginčų komisijos pirmininkas paskiria naują bylos nagrinėjimo terminą, ir šis nagrinėjimas turi įvykti ne vėliau, negu per mėnesį nuo ankstesnio posėdžio dienos.

Šaliai pateikus motyvuotą prašymą, gali būti nustatomi terminai, kurie yra ilgesni, negu nurodyti aukščiau.

16

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

   Darbo ginčų komisijos sprendimas priimamas bylos nagrinėjimo dieną. Priimant sprendimą dalyvauja tik komisijos nariai. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Darbo ginčų komisijos pirmininkas turi teisę išspręsti ginčą vienasmeniškai, jei šalis, prieš kurią pateikiamas reikalavimas, savo raštiškame atsakyme pripažįsta visus pateiktus reikalavimus (analogija su teismo įsakymo išdavimu).

Komisija turi teisę tikslinti teisinį reikalavimų kvalifikavimą, jeigu tai yra būtina siekiant apginti teisėtas šalių teises ir interesus (komisijos teisė veikti ex officio ).

17

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

    Darbo ginčų komisijos sprendimas priimamas balsų dauguma. Komisijos narys, likęs mažumoje, turi teisę pareikšti ypatingąją nuomonę.

Sprendimą sudaro įvadinė, aprašomoji, motyvacinė ir rezoliucinė dalys.

Komisija paskelbia sprendimą ginčo šalims tą dieną, kai įvyksta posėdis. Jeigu sprendimui įforminti reikia daugiau laiko, tai tą dieną, kai įvyksta posėdis, komisija paskelbia šalims rezoliucinę sprendimo dalį.

Sprendimo kopija įteikiama šalims per penkias dienas nuo rezoliucinės sprendimo dalies paskelbimo dienos arba per tą patį laikotarpį išsiunčiama joms paštu.

18

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:



Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį, nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, gali kreiptis su ieškininiu pareiškimu į apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

19

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

  Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovas turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Kai atsakovas neįvykdo darbo ginčų komisijos sprendimo per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, darbuotojas raštu kreipiasi į teismą, kad šis sprendimas būtų įvykdytas priverstinai pagal nustatytą teismo sprendimų vykdymo tvarką (neaiški procedūra,

prieštaraujanti Teismų sprendimų vykdymo instrukcijai ?). Todėl keistina.

20

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

Darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis:   dėl darbo užmokesčio priteisimo dalis neviršijant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio;  sprendimo dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą.

21

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:

Teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendimą arba jo dalį:    dėl atleidimo iš darbo formuluotės; dėl išmokų atlyginti žalą, padarytą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo; kitais atvejais, jeigu dėl ypatingų aplinkybių gali pasidaryti neįmanoma ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

22

Siūlomi esminiai DK pakeitimai:



Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.

23

Iš Nuostatų projekto:

  4. Į Komisijos sudėtį įeina komisijos pirmininkas (toliau vadinamas – Pirmininkas) bei po vieną darbuotojų profesinių sąjungų (centrinių sąjungų) bei darbdavių sąjungų (centrinių sąjungų) pateiktą darbuotojų ir darbdavių atstovą (toliau vadinamas – Atstovas). Darbo kodekse numatytais atvejais Komisijos sudėtyje gali būti tik Pirmininkas. 5. Atstovai į Komisijos sudėtį yra skiriami darbuotojų profesinių sąjungų (centrinių sąjungų) bei darbdavių sąjungų (centrinių sąjungų) valdybų sprendimu. Atstovais gali būti atitinkamų sąjungų (centrinių sąjungų) narius vienijančių organizacijų nariai. 24

Iš Nuostatų projekto:

      6. Apie Atstovus yra pateikiami toliau nurodyti duomenys: 1) vardas ir pavardė; 2) gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys; 3) darbovietė ir telefonas; 4) darbuotojų ar darbdavių organizacijos (centrinės sąjungos) pavadinimas. 7. Darbuotojų profesinių sąjungos (centrinių sąjungų) bei darbdavių sąjungos (centrinių sąjungų) teikia siūlymą dėl naujo atstovo skyrimo, vietoje iš komisijos pasitraukusio nario per vieną mėnesį nuo Pirmininko atitinkamo turinio reikalavimo gavimo dienos. 25

Iš Nuostatų projekto:

  8. Pirmininkas darbui Komisijoje komisijos narius skiria iš darbuotojų ir darbdavių organizacijų (centrinių sąjungų) valdybų sprendimu paskirtų atstovų tarpo. 9. Komisijos Pirmininkas nustato Komisijos posėdžio laiką ir vietą bei organizuoja kvietimų išsiuntimą ginčo šalims ir liudininkams.

26

Iš Nuostatų projekto:

 10. Pirmininkas informuoja Komisijos narius apie posėdžio laiką ne vėliau kaip likus 15 dienų iki Komisijos posėdžio dienos. Jeigu Komisijos nariu skiriamas Atstovas neturi galimybės dalyvauti komisijos darbe, jis apie tai informuoja Komisijos Pirmininką per tris dienas nuo pranešimo apie susirinkimo sukvietimą gavimo dienos. Atstovas neturi teisės be pateisinamos priežasties atsisakyti atvykti į Komisijos posėdį. Jeigu Komisijos į posėdį pakviestas asmuo dėl pateisinamų priežasčių negali dalyvauti Komisijos posėdyje, Pirmininkas pakviečia į posėdį kitą patvirtintą atstovą.

27

Iš Nuostatų projekto:



11. Komisijos Pirmininkas paskiria terminą, per kurį asmuo, prieš kurį pateiktas reikalavimas, raštu praneša apie tai, ar jis pripažįsta pareiškėjo reikalavimą ar nepripažįsta jo, ir tai pagrindžia, pateikdamas įrodymus.

( Atsiliepimas, dublikas, triplikas ).

28

Iš Nuostatų projekto:

  12. Paprastai darbo ginčų Komisijos posėdžiai rengiami komisijos buvimo vietoje. Šalims sutikus komisijos posėdis gali vykti darbdavio buveinėje.

13. Darbo ginčas nagrinėjamas ir sprendžiamas dalyvaujant darbuotojui ir darbdaviui arba jų atstovams. Jeigu asmuo, prieš kurį pateikiamas reikalavimas, pripažįsta reikalavimą visa jo apimtimi, šalims raštu sutikus, darbo ginčas gali būti išnagrinėtas joms nedalyvaujant.

29

Iš Nuostatų projekto:

 14. Jeigu darbuotojas ar darbdavys neatvyksta į komisijos posėdį dėl pateisinamų priežasčių, ginčo nagrinėjimas yra atidedamas. Šalys privalo iki posėdžio pradžios pranešti Komisijai apie aplinkybes, trukdančias jiems atvykti į posėdį, ir įrodyti trukdančių atvykti aplinkybių buvimą. Jei asmuo, prieš kurį pateiktas reikalavimas, neatvyksta į posėdį be pateisinamų priežasčių arba pateikia raštišką sutikimą nagrinėti prašymą jam nedalyvaujant, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jam nedalyvaujant.

30

Iš Nuostatų projekto:

 15. Posėdžio pradžioje Komisijos Pirmininkas paskelbia nagrinėtino prašymo turinį ir komisijos sudėtį. Darbuotojas ir darbdavys arba jų atstovai turi teisę nušalinti Komisijos narius. Nušalinimas turi būti motyvuotas. Komisijos nariai turi būti nušalinami, jeigu yra pagrindas manyti, jog jie asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitų aplinkybių, verčiančių abejoti jų nešališkumu. Nušalinimas negali būti motyvuojamas tuo, kad komisijos darbe dalyvauja kitos šalies (darbuotojų ar darbdavių sąjungos) atstovas.

31

Iš Nuostatų projekto:

 16. Klausimas dėl darbo ginčų Komisijos Pirmininko nušalinimo yra sprendžiamas kitų komisijos narių. Jei bent vienas komisijos narys pasisako už Pirmininko nušalinimą, tai pareikštas nušalinimas turi būti tenkinamas. Šiuo atveju prašymas persiunčiamas nagrinėti į darbo ginčų komisiją prie kitos Valstybinės darbo inspekcijos arba ginčui spręsti kviečiamas kito regiono darbo ginčų komisijos pirmininkas. Vienasmeniškai darbo ginčų komisijos pirmininko nušalinimo klausimą sprendžia Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

32

Iš Nuostatų projekto:

   17. Klausimą dėl atstovaujančių darbuotojus ir darbdavius Komisijos narių nušalinimo sprendžia Komisijos Pirmininkas. Jei pareikštas nušalinimas yra patenkinamas, bylos nagrinėjimas atidedamas ir dalyvauti Komisijos darbe kviečiamas kitas asmuo, kurį pateikia atitinkama darbuotojų profesinė sąjunga arba darbdavių sąjunga. 18. Nušalinimas pareiškiamas Komisijos posėdyje iki pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau nušalinimo pareiškimas leidžiamas tik tuo atveju, jeigu nušalinimo pagrindas pareiškėjui tapo žinomas po to, kai byla buvo pradėta nagrinėti.

19. Komisijos Pirmininkas arba Komisijos narys privalo pareikšti apie nusišalinimą iki bylos nagrinėjimo posėdžio paskelbimo arba posėdžio metu, jeigu nagrinėjant bylą jis negali likti neutralus arba jeigu jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nusišalinimas turi būti pagrįstas. Nusišalinimo klausimai sprendžiami šių nuostatų 16 ir 17 punktuose nustatyta tvarka.

33

Iš Nuostatų projekto:

   20. Komisijos posėdžiui vadovauja Komisijos Pirmininkas. Posėdyje jis paaiškina ginčo tarp šalių esmę ir atitinkamas teisės normas. Pareiškėjas pateikia savo reikalavimus ir jų pagrindimus. Posėdyje pareiškėjas gali papildyti išdėstytus raštiškame prašyme reikalavimus ir pateikti papildomus dokumentais pagrįstus įrodymus. Papildomi reikalavimai pateikiami išdėstyti raštu.

21. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti visų arba dalies prašyme pateiktų reikalavimų.

22. Asmuo, kuriam pateikiami reikalavimai, arba juos pripažįsta, arba jiems prieštarauja. Šis asmuo turi teisę pateikti papildomus dokumentais pagrįstus įrodymus.

34

Iš Nuostatų projekto:

   23. Posėdyje išklausomi bylos dalyvių ir liudininkų paaiškinimai, susipažįstama su dokumentais bei kitais įrodymais ir jie yra įvertinami. Liudininkai išklausomi atskirai vienas nuo kito. Bylos nagrinėjimo metu posėdžio patalpoje negali būti neišklausytų liudininkų.

24. Posėdis baigiamas išklausant ginčo šalių baigiamąsias nuomones. Po to Komisija išeina pasitarti.

25. Komisijos posėdis yra protokoluojamas. Protokolą sudaro komisijos sekretorius.

35

Iš Nuostatų projekto:

   27. Protokolą pasirašo Pirmininkas ir sekretorius posėdžio pabaigoje. 28. Komisijos sprendimas yra priimamas balsų dauguma, be to, Pirmininkas balsuoja paskutinis. Komisijos nariai neturi teisės balsuodami susilaikyti. Skirtingą nuomonę turinčio Komisijos nario nuomonė yra įtraukiama į sprendimą. Komisijos sprendimą pasirašo Pirmininkas ir Komisijos nariai. Darbo kodekse numatytais atvejais, sprendimą asmeniškai pasirašo Pirmininkas. 29. Komisijos raštvedybą tvarko komisijos sekretorius. Sekretoriaus pareigybinės užduotys ir jų vykdymas yra nustatomas pareigybiniais nuostatais.

36

PROBLEMOS:

    nenumatytas taikos sutarties sudarymo mechanizmas; neaiškus socialinių partnerių atstovų darbo Komisijoje apmokėjimo klausimas; neaiškus liudininkų darbo apmokėjimo klausimas, jiems dalyvaujant Komisijos posėdžiuose; neišbaigtas Komisijos sprendimo

res judicata

įvykdymo mechanizmas (numatomas teisinis reguliavimas prieštarauja Teismų sprendimų vykdymo instrukcijai).

37