Transcript Politikos samprata

POLITIKOS TEORIJA IR
POLITINĖS SISTEMOS
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
2013
I TEMA. BENDRIEJI POLITIKOS MOKSLO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.
Termino „Politika“ samprata. Politikos termino sampratų grupės
Politikos funkcijos
Politikos mokslo struktūra ir metodai
Politikos mokslo funkcijos
LITERATŪRA STUDIJOMS:
BENETON, Philippe. Politikos mokslo įvadas. Vilnius: Mintis, 2010.
MATAKAS, Juozas (sudarytojas). Valstybės pagrindai. Antroji dalis. Kaunas:
Technologija, 1996.
NOVAGROCKIENĖ, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai. Vilnius: VU
leidykla, 2001.
PARSONS, Wayne. Viešoji politika: politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas.
Vilnius, 2001.
PRAZAUSKAS, Algimantas; UNIKAITĖ, Ingrida. Politologijos pagrindai. Kaunas, Vytauto
Didžiojo universitetas, 2007.
ZEIGLER, Harmon. Politinė bendruomenė: įvadas į politinių sistemų ir visuomenių
lyginamąją analizę. Kaunas: Littera Universitati Vytauti Magni 1993.
POLITIKOS SAMPRATA
Termino ištakos siekia senovės Graikiją ir siejamos su
polio (miesto-valstybės) valdymu.
Politikos termino sampratų grupės:
• Vertybinis aspektas;
• Konkurencinis aspektas;
• Kompromisinis aspektas.
VERTYBINĖ POLITIKOS SAMPRATA
Émile Littré: Politika – tai valstybės valdymo menas.
Jean Blondel: Politika – tai veikla, per kurią
bendruomenėje bei bendruomenės labui priimami
bei įgyvendinami sprendimai.
Kun. Julius Sasnauskas OFM: Politika – tai
genialios idėjos ir ištikimybė joms.
KONKURENCINĖ POLITIKOS SAMPRATA
Harold Lasswell: Politika: kas ką gauna, kada, kaip.
David Easton: Politika – tai autoritetinis vertybių
paskirstymas visuomenėje.
James Burnham: Politika yra grupių kovos dėl valdžios
ir socialinio statuso bei pripažinimo rezultatas.
Politika – tai organizuotų socialinių grupių ir individų
veikla artikuliuojant (įsisąmoninant, išreiškiant ir
atstovaujant) savo interesus, parengiant visai
visuomenei
privalomus
sprendimus
ir
juos
įgyvendinant valstybinės valdžios pagalba.
KOMPROMISINĖ POLITIKOS SAMPRATA
Bernard Crick: Politika – tai veikla, kuria
sutaikinami skirtingi interesai, suteikiant tiek
valdžios, kiek reikia užtikrinti visuomenės gerovę ir
jos gyvybingumą.
Talcott Parsons: Politika – tai veiksmingas
kolektyvinis veikimas siekiant bendrų tikslų.
Politika – tai valdžios pagalba atliekamas interesų
derinimas.
POLITIKOS FUNKCIJOS
• Tvarkos visuomenėje palaikymas, vienybės
užtikrinimas
• Konfliktų sprendimas
• Tikslų nustatymas ir resursų mobilizavimas
• Autoritetinis deficitinių vertybių paskirstymas
• Komunikacija
POLITIKOS MOKSLO STRUKTŪRA (I)
UNESCO 1948 m. kongresas:
• Politikos teorija: (a) politinė filosofija ir (b) politinių idėjų istorija.
• Politiniai institutai ir jų struktūra: (a) konstitucija; (b)
valstybinė valdžia; (c) regioninė ir vietos valdžia; (d) vyriausybė; (e)
ekonominės ir socialinės vyriausybės funkcijos; (f) lyginamieji politinių
institutų tyrimai.
• Politinis dalyvavimas ir viešoji nuomonė:
•
(a) politinės
partijos; (b) grupės ir asociacijos; (c) piliečių politinis dalyvavimas;
(d) viešoji nuomonė.
Tarptautiniai santykiai: (a) tarptautinė politika; (b) tarptautinės
organizacijos ir tarptautinių santykių reguliavimas; (c) tarptautinė
teisė.
POLITIKOS MOKSLO STRUKTŪRA (II)
David Easton: XX amžiaus viduryje politikos mokslas
yra disciplina, siekianti savo identiteto.
Pagrindinės politikos mokslo tyrimų sritys:
•
•
•
•
Politikos teorija
Lyginamoji politika
Tarptautiniai santykiai
Viešasis administravimas
POLITIKOS MOKSLO METODAI (I)
Teoriniai metodai:
1. Istorinis
2. Sisteminis
3. Lyginamasis
4. Funkcinis/Funkcinė struktūrinė analizė
5. Antropologinis
6. Psichologinis
POLITIKOS MOKSLO METODAI (II)
Empiriniai metodai:
1. Kiekybiniai:
• Anketinės apklausos
• Koreliacinė analizė etc.
2. Kokybiniai:
• Stebėjimas
• Interviu
• Biografinis
• Dokumentų analizė etc.
POLITIKOS MOKSLO FUNKCIJOS
•
•
•
•
•
•
•
•
Metodologinė
Teorinė
Deskriptyvinė
Paaiškinamoji
Prognozavimo
Instrumentinė
Ideologinė
Etc.