Transcript Skaitymo strategijos mokykloje
Negrožinio teksto skaitymo strategijos mokykloje
Nijolė Toleikytė VPU
1. Koks turėtų būti skaitymas?
Filosofinės ir istorinės knygos skaitymo būdas formuojasi – o tiksliau, deformuojasi – mokymosi procesų metu. Mokykla kelia sau tikslą kiekvienam studentui suteikti tam tikrą kiekį „kultūrinės nuosavybės“ ir mokymosi pabaigoje išduoda dokumentą, liudijantį bent minimalų šios nuosavybės turėjimą. Studentus moko skaityti knygą taip, kad jie galėtų pakartoti pagrindines autoriaus mintis. <...> Vadinamieji pirmūnai sugeba tiksliausiai atkartoti kiekvieno filosofo nuomonę. Jie primena kokio nors muziejaus gerai informuotą gidą. Jie mokosi tik to, kas neperžengia tokios žinių sumos, kuri egzistuoja kaip tam tikra nuosavybė. Jie nesimoko mintyse diskutuoti su filosofais, jų klausinėti; jie nesimoko pastebėti filosofams būdingų prieštaravimų; <...> jie nesimoko suvokti, ar teisingos autoriaus išvados...“ Erich Fromm „Turėti ar būti?“
2.1. Konstruktyvistinis požiūris į skaitymą
Seniau skaitomo teksto supratimas buvo apibūdinamas kaip įgūdis, o ne kaip aktyvus mąstymo procesas.
Skaitymas buvo ai š kinamas kaip: raidžių atpažinimas → žodžių atpažinimas → žodžių susiejimas į sakinius → jungimas į pastraipas → sakinių pastraipų siejimas į tekstą → teksto temos, pagrindinės minties supratimas.
D. Buehl. Interaktyviojo mokymosi strategijos
2.2. Konstruktyvistinis požiūris į skaitymą
Buvo manoma, kad mokinys suprato tekstą, jei jis geba: suvokti temą, pagrindinę mintį; atpasakoti tekstą; išskirti svarbias detales; daryti išvadas.
Ką reiškia suprasti rašytinį tekstą šiandien?
skaitytojas ne tik atkuria tekste parašytus žodžius, bet ir iš teksto konstruoja reikšmę; reikšmė yra tai, kas aktyviai kuriama, o ne tai, kas pasyviai gaunama; jokie du žmonės nesupras teksto visiškai vienodai.
D. Buehl. Interaktyviojo mokymosi strategijos
2.3. Konstruktyvistinis požiūris į skaitymą
Supratimą lemiantys veiksniai:
skaitytojo turimos žinios ir patirtis, motyvacija; rašytinio teksto ypatybės; mokymosi kontekstas; strategijos, kurias skaitytojas sąmoningai taiko, siekdamas suprasti.
D. Buehl. Interaktyviojo mokymosi strategijos
3.1. Skaitymo strategijos
Skaitymo strategija
Giasson).
–
tai tam tikras būdas arba būdų kompleksas, kurį sąmoningai taiko skaitytojas norėdamas suprasti tekstą (J. Skaitytojas, kuris taiko skaitymo strategijas, yra
aktyvus, nuolat keliantis klausimus, planuojantis skaitymo veiklą, gebantis identifikuoti iškylančias problemas ir rasti sprendimo būdus
– lanksčiai pritaikyti reikalingas strategijas, kad suprastų tekstą.
3.2. Skaitymo strategijos
Nors daugelį veiksmingų skaitymo strategijų mokiniai geba atrasti patys, tačiau, jeigu jie paliekami to mokytis savarankiškai, ir
toliau didėja skirtumas tarp stipriausių ir silpniausių mokinių.
Skaitymo strategijų reikia mokyti, kad jie galėtų ugdytis metakognityvinius,
kognityvinius ir socioemocinius gebėjimus
.
3.3. Skaitymo strategijos ir ugdomi gebėjimai
METAKOGNITYVINIAI STRATEGIJOS KOGNITYVINAI SOCIOEMOCINIAI
3.4. Strategijos ir skaitymo etapai
Skaitymo etapai I. Prieš skaitymą II. Skaitant III. Po skaitymo
4.1. Metakognityvinės skaitymo strategijos
Metakognicija (angl. metacognition) – tai yra savo paties žinių arba gebėjimų spręsti problemas pažinimas. Tai yra Tai yra
žinios
, kurių mokiniai turi apie savo ir kitų pažinimo procesus ir kognityvines strategijas, žinios apie užduotis ir kontekstus, žinios apie save, metakognityvinė patirtis: įsivertinimas, kaip lengva ar sunku bus atlikti mokymosi užduotį, mokymosi sąmoningumo stebėjimas, atsakymo teisingumo ir tinkamumo įvertinimas.
gebėjimas
planuoti ir kontroliuoti savo paties problemų sprendimo procesus, pasirenkant ir taikant tam tikras strategijas, numatyti galimus rezultatus ir palyginti juos su realiais sprendimais, kontroliuoti ir reguliuoti laiką, pastangas, sąnaudas. Metakognityviniai mokėjimai naudojami kognityvinei veiklai kontroliuoti bei reguliuoti.
4.2. Metakognityvinės skaitymo strategijos
M etakognityviniai mokėjimai
prieš užduoties atlikimą (orientavimas, planavimas); atliekant užduotį (savęs stebėjimas, testavimas, diagnozavimas, koregavimas); ją atlikus (įsivertinimas bei refleksija).
4.3. Metakognityvinės skaitymo strategijos
Metakognityvinės pasiruošimo skaityti strategijos: savo skaitymo intencijų ir laukiamų rezultatų numatymas, siekiamų tikslų formulavimas, gebėjimas pasirinkti skaitymo strategijas, numatyti užduočiai atlikti reikalingą laiką.
Metakognityvinės strategijos skaitant: savo veiksmų kontroliavimas ir suderinimas (gebėjimas įsisąmoninti kilusias problemas, nustatyti priežastis, išsirinkti tinkamas strategijas problemoms spręsti ir jas taikyti).
Metakognityvinės strategijos po skaitymo skiriamos veiklos įsivertinimui ir refleksijai: skaitymo intencijų, pasiektų tikslų ir atliktos užduoties, taikytų strategijų veiksmingumo, užduočiai atlikti numatyto laiko. Refleksija — tai minčių, išgyvenimų savianalizė po skaitymo veiklos.
5.1. Kognityvinės skaitymo strategijos
Kognityvumas apima suvokimą, supratimą, atsiminimą, taikymą, analizę, interpretaciją, sintezę, vertinimą ir t.t.
UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI
skaitymas, rašymas, kalbėjimas ir klausymas
VIDINĖ INTEGRACIJA
SKAITYMAS RAŠYMAS TEKSTAS KALBĖJIMAS IR KLAUSYMAS
I. Strategijos prieš skaitymą
hipotezių kėlimas ir būdų jas patikrinti žinojimas; kūrinio pavadinimo aiškinimas; savos istorijos kūrimas pagal kūrinio pavadinimą; laisvas rašymas; minčių lietus; minčių žemėlapis; vaizdinės medžiagos demonstravimas; ŽNS plius.
UŽDUOTYS
Teksto pavadinimas
CHAMAI ATAKUOJA
Paaiškinkite, kas yra chamas? (socialinis, biblinis kontekstas – ŽNS) Kaip suprantate kūrinio pavadinimą? Apie ką galėtų būti kalbama šiame straipsnyje?
Kokia figūra sieja visus šiuos vaizdus, ką apie ją žinote (ŽNS, temos žemėlapis)? Kokias idėjas kiekvienu iš jų siekiama išreikšti? Kokio jie žanro? Kuris vaizdas galėtų būti siejamas su šiuo pavadinimu? Kodėl?
Sukurkite tekstą, kurio turinys atitiktų pavadinimą (žanras pasirenkamas laisvai).
Pasiekti rezultatai
Ugdomas kritinis ir kūrybinis mąstymas; Mokomasi remtis turimomis žiniomis ir patirtimi.
Ugdomi vizualinio raštingumo gebėjimai (vaizdinio teksto žanro atpažinimas ir jo tikslų suvokimas: reklamos – skatinti vartoti; karikatūros – kelti problemas, kritikuoti, pasišaipyti; skulptūros, paveikslo – sužadinti estetinius jausmus).
Lavinami kalbėjimo ir rašymo gebėjimai.
II. Strategijos skaitant
Galimos šio teksto skaitymo strategijos
Reikšmingų žodžių, minčių, radimas (minčių išrašymas, pabraukimas, žymėjimas, tezių formulavimas).
Akiniai
(skirti faktus, įsitikinimus ir vertybes).
Faktų piramidė
Klausimų ir atsakymų formulavimas – BLOOMO RAMUNĖ (darbas poromis).
Teksto suvokimo testo ir vertinimo instrukcijos parengimas.
Naujų ar neaiškių žodžių reikšmės patikslinimas (rėmimasis žodžio darybos analize, kontekstu, sinonimų ieškojimas, naudojimasis žodynais, žinynais).
Skaitomo teksto turinio susiejimas su savo žiniomis (pvz., ŽNS strategija: žinau– noriu sužinoti– sužinojau ).
(+; –; ?).
Kritinis teksto vertinimas
Temos žemėlapis.
Durstinys
Struktūruoti užrašai Įmagnetintos santraukos.
„Kalnapilio“ tikslai Chamizmas Autoriaus tikslai Faktai Autoriaus nuomonė
Faktų piramidė
Svarbiausias faktas Svarbus (-ūs) faktas(-ai) Neesminiai faktai (papildomos detalės)
Struktūruoti užrašai
(priežastis – pasekmė; palyginimas ir supriešinimas) Kas išprovokavo teksto autorių svarstyti chamizmo problemą?
Kokias šios problemos egzistavimo priežastis įžvelgia autorius?
CHAMIZMAS Apie kokias galimas pasekmes įspėja autorius?
Sovietmečio ir šiuolaikinis chamizmas: panašūs ar skirtingi?
Įmagnetintos santraukos
Pastraipos reikšminis žodis (magnetinis žodis) ir detalės Teiginio formulavimas, remiantis magnetiniu žodžiu ir detalėmis Alus liūdesys verslininkai optimizmas 2. RŪPINTOJĖLIS Jėzus Kristus stabmeldystė Verslininkų paaiškinimas, kad rūpintojėlis įkūnija liūdinčius lietuvius, kuriems alus turėtų įkvėpti
optimizmo
nes jie nesupranta, jog bažnyčiai , autoriaus nuomone, nusipelno kritikos, tai ne stabmeldystės liekana, o Jėzus Kristus.
III. Strategijos po skaitymo
Straipsnio komentaro internete rašymas.
Alternatyvios reklamos, kuri skatintų lietuvių optimizmą, kūrimas.
Bendraamžių nuomonių dėl Kalnapilio reklamos tyrimas ir pristatymas.
Apibendrinimo kortelės (kurioms teksto mintims pritariu ir nepritariu).
Poleminio straipsnio rašymas.
Diskusija.
IV. Vertinimo ir įsivertinimo strategijos
Mokytojo vertinimo metodai
:
klausinėjimas, klausymas,
pokalbis, diskusija – jie gali būti panaudojami formavimo ir sumuojamaisiais tikslais;
žodinis įvertinimas
;
teksto supratimo, analizės užduočių, atliekamų raštu,
vertinimas – svarbu ne tik paaiškinti, ką mokiniai turi padaryti, bet ir kaip tai padės jiems mokytis; teksto suvokimo testai.
Bendramokslių vertinimo metodai :
dirbant grupėmis; taikant „sniego kamuolį“; pateikiant pavyzdinius atsakymus; darbų taisymas dirbant poromis; bendramokslių aiškinimo vertinimas.
Įsivertinimo metodai :
apžvalgos lapai – juose surašomos pagrindinės pageidaujamų rezultatų ypatybės; Įsivertinimas remiantis gerais pavyzdžiais; paskirties supratimas – diskusijos apie darbo siekinius poromis ar grupėje; diskusija – savo darbų aptarimas su bendraklasiais ir mokytoju; įsivertinimas pagal mokymosi tikslus.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
Rekomenduojama literatūra ir tekstai
Arends R. I. Mokomės mokyti. – V., 1998. Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga. – V., 1998, p. 29–33; .
Bennett B ir kt. Mokymasis bendradarbiaujant. – V., 2000, p. 228–241.
Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. – V., 2004.
Gage N.L, Berliner D.C. Pedagoginė psichologija. – V., 1994, p. 309– 349.
Kritinio mąstymo ugdymas. Teorija ir praktika. – V., 2001.
Paterson K. Pasiruošk... Dėmesio... Mokyk! – V., 2002.
Pettty G. Šiuolaikinis mokymas. – V., 2006, p. 193-207; 218-232; 233– 237; 252-262; 271-272; 293–294; 296-300; 353–357 Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. – V., 2008, p. 256- 257; 280 282; 296-298; .
Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
Šiaučiukėnienė L. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. – V., 2006. Weden P. Vertinimas. Ką tai reiškia mokykloms. – V., 2005.
Tekstai
1.
Julius Sasnauskas. Chamai atakuoja // Julius Sasnauskas. Malonės akrobatika. – V., 2006, p. 272-276.
2.
Romas Sakadolskis.
Kalnapili
– gal laikas keistis? // www.bernardinai.lt