Transcript Kryždirbystė

Kryždirbystė ir kryžių
simbolika
Istorijos mokytoja metodininkė
Dalia Dindienė
Dailės mokytoja metodininkė
Dalia Puodžiukienė
2012
Pamokos uždaviniai:
•
•
•
Išklausę mokytojos pasakojimo, naudodamiesi
padalomąja medžiaga, sužinosite kryžių statymo
tradicijas ir priežastis, tinkamai vartosite sąvokas.
Stebėdami ir tyrinėdami ekspozicijoje esančius
medinius bei geležinius kryžius (saulutes), gilinsitės į
jų ornamentiką bei simboliką ir eskizais fiksuosite
savo atradimus.
Remdamiesi pateiktais baltų ir krikščioniškaisiais
simboliais, savo tyrinėjimais bei eskizais, dirbdami
grupėse, naudodami koliažo techniką sukursite meninę
kompoziciją istorine tematika „Laiko ženklai“ ir
gebėsite savo darbą pristatyti.
Kryždirbystė
• Kryždirbystei Lietuvoje paplitimu
neprilygo jokia kita liaudies meno šaka.
Tai
vienas
didžiausių
ir
paslaptingiausių lietuvių tautos kultūros
turtų.
• Apie medinius kryžius menotyrininkas
Paulius Galaunė rašė: „Tai dvasinga
medžio pasaka. Ji kaip ir gimtoji žemė,
kalba, margi audinių raštai padėjo
lietuviams išlikti gyviems...“
Memorialinė
architektūra
Ilgus šimtmečius lietuvių
liaudies architektūroje ypač
svarbią
vietą
užėmė
memorialiniai paminklai –
stogastulpiai, koplytstulpiai,
koplytėlės ir kryžiai.
Koplytstulpis
Stogastulpis
Koplytėlė
Kryžių kilmė
• Kryžius kaip ugnies ženklas atsirado dar
senajame akmens amžiuje.
• Kryžiaus formą galima sieti su įvairių gamtos
reiškinių (ugnies, perkūnijos) ir dangaus kūnų
(saulės) kultu.
Lietuviškų kryžių kilmė
• Lietuviški kryžiai kilę iš stabmeldystės laikų
antkapių – stogastulpių. Tai buvo medinis stulpas
su koplytėle, skirta mirusiojo vėlei.
• Vėliau įsikūrė šventųjų skulptūrėlės, bet pats
koplytstulpis – buvo ne lotyniško kryžiaus
formos, todėl neatitiko krikščionybės simbolikos.
• Bažnyčia buvo prieš tokius pagoniškus statinius,
draudė juose laikyti šventųjų atvaizdus, reikalavo
pakeisti kryžiaus formą, bet tam prireikė daug
laiko...
Šventoji žemė
• Šalia naujos formos
kryžmiškų kryžių dar
ilgai išliko stogastulpiai
ir koplytstulpiai. Jie
slapčia statyti miško
tankumynuose.
• Tik XIX a. bažnyčia
pripažino
tradicinius
lietuviškus kryžius –
tada
Lietuva
gavo
Šventosios žemės vardą.
Kryžius. Varėnos r.
Kryžiai buvo statomi:
• kaip paminklai mirusiesiams;
• kaip dvasinės apsaugos ženklai;
• norint išprašyti malonių ar už
jas padėkoti;
• svarbioms šeimos datoms (vaiko
gimimas, vestuvės, nelaiminga
mirtis);
• kaimo bendruomenių, parapijų
svarbiems įvykiams pažymėti;
• tautos politinio, visuomeninio ir
kultūrinio
gyvenimo
reikšmingoms datoms paminėti.
• Žinoma paminklų, skirtų
1863 metų sukilimo aukoms
atminti, Lietuvos Respublikos
nepriklausomybės sukakčiai,
Vytauto Didžiojo metams,
svarbiems
bažnytiniams
įvykiams.
• Tačiau tokių paminklų ne tiek
jau daug išlikę.
Metalinis kryžius.
Kupiškis. 1869 m.
Kryžių Lietuva
• Kryžiai
dygo
kapinėse,
bažnyčių
šventoriuose, galukaimiuose, prie sodybų,
pakelėse,
laukuose,
miškuose,
ant
piliakalnių, miestelių aikštėse.
• XIX a. vieną kryžių nuo kito skyrė vos
keliasdešimt žingsnių.
• Toks kryžių gausumas stebino kitataučius,
jie Lietuvą vadino – kryžių šalimi.
V.Svirskis.
Kryžius
Kryžių Lietuva
• Jurgaičių piliakalnyje (Šiaulių r.)
kryžių pristatyta tiek daug, kad
jis virto Kryžių kalnu.
• Sovietiniais laikais ne kartą
Kryžių kalną bandyta sunaikinti
buldozeriais, kryžius deginant,
laužant. Bet žmonės naktimis toje
pačioje vietoje pristatydavo naujų
kryžių.
• Dabar Kryžių kalnas – šventa
vieta, lankoma viso pasaulio
katalikų.
Kryžių kalnas
Memorialinė architektūra
Pastatytas
kryžius,
stogastulpis ar koplytėlė
buvo laikomi šventu
daiktu, niekas nedrįsdavo
jų gadinti, nepagarbiai su
jais ir jų aplinkoje elgtis.
Koplytstulpis
M.K. Čiurlionio menų
mokyklos muziejus
Kryždirbystė
• Tradiciniai lietuviški kryžiai – tai
unikalūs
statiniai,
jungiantys
architektūros, skulptūros, kalvystės,
kartais net tapybos elementus.
• Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į
UNESCO paveldo – didžiausių
pasaulio dvasinių vertybių – sąrašą.
Kryžiai būna mediniai,
metaliniai, akmeniniai.
Mediniai kryžiai
• Mediniai įvairių konstrukcijų
kryžiai buvo aukšti (iki 9 m).
• Dažniausiai kryžiai puošiami
drožinėtais, gausiai dekoruojami
plokščiu kiaurapjūviu, kontūriniu
raižymu, reljefine drožyba arba
tekinimo
technika
atliktais
ornamentais,
polichromiškai
dažytomis detalėmis.
• Kryžių
koplytėlėse
būdavo
įstatomos šventųjų statulėlės arba
kryžmoje
pritvirtinama
Nukryžiuotojo
skulptūra.
V.Svirskis.
Kryžius su
šv. Izidoriumi artoju.
P.Galaunė. Medinių kryžių tipizacija.
• Kiekvienoje tipologinėje grupėje yra daugybė variantų – nėra
visai vienodų dviejų kryžių netgi tokiais atvejais, kai juos kūrė tas
pats autorius.
• Tipų variacijos – būdingas lietuvių liaudies meno reiškinys.
Kryžiai
A. Deveikis ir S. Karanauskas
Kryžius ir šventųjų skulptūrėles kūrė tik savamoksliai
liaudies meistrai, kuriems šis užsiėmimas būdavo
antraeilis.
Daug medinių, sudėtingos kompozicijos, puoštų
horeljefais kryžių yra sukūręs kryždirbys
Vincas Svirskis
Akmeniniai kryžiai
Akmeninių
kryžių
formos lakoniškos, jie
puošti santūresniais
(daugiausia
kaltais)
kontūriniais
ar
reljefiniais raštais
Geležiniai kryžiai
• Kryžiai buvo ne tik drožiami,
bet ir kaldinami iš geležies.
• XVIII – XIX a. visoje
Lietuvoje paplito geležiniai
kryžiai, vadinami saulutėmis.
Geležiniai kryžiai
Geležiniai kryžiai puošė
koplytėles, koplytstulpius,
vainikavo
varpines,
bažnyčias ir kt.
Kryžius saulutė - stogastulpio viršūnė.
Geležiniai kryžiai
Geležiniai kryžiai
• Kryžiai pagal jų konstrukciją
ir puošybos būdą skirstomi į
du pagrindinius tipus –
vienastiebius ir dvistiebius.
• Abiejų tipų kryžiai yra
gausiai ir išradingai puošiami
geležies išraitymais. Skiriasi
tik jų puošybos elementų
išdėstymas ir jų bendra
kompozicija.
Vienastiebiai kryžiai
Vienastiebių
kryžių
ornamentika išdėstoma
beveik
tolygiai
ir
abipusiai
stiebų
ir
kryžmų‚ išskyrus apatinę
stiebo dalį‚ kur kartais
puošybos detalės būna
sudvigubintos ir tarsi
persipynusios.
Tokia
kompozicija
sudaro
žaismingą ažūrą.
Dvistiebiai kryžiai
Daug
įvairesnė
ir
sudėtingesnė dvistiebių
kryžių puošyba. Ją
sudaro
ne
tik
sudėtingai modeliuoti‚
ištęsti
ir
sujungti
geležies išraitymai‚ bet
ir neretai sutinkamos
rombinės ar kitokios
geometrinės figūros.
Geležiniai kryžiai
• Geležinių
viršūnių
faktūra
dažniausiai
nelygi, grublėta.
• Viršūnės
dažniausiai
klasifikuojamos pagal
ornamentiką: kryžiaus
formos, saulės formos,
daugiakryžmės, širdies
formos.
Kryžiai dekoruoti tiek senaisiais baltų,
tiek krikščioniškais simboliais
Dekoratyvinių elementų motyvai
skirstomi:
• geometriniai ornamentai;
• stilizuoti gyvūnų (paukščių,
žalčių);
• augalų (įvairių formų lapų,
žiedų, pumpurų);
• dangaus
kūnų
(saulės,
mėnulio, žvaigždžių).
Baltų simboliai
Geležinių kryžių dekore
susipina mėnuliai, žvaigždės,
apskritimai – saulės pačiame
centre ir iš jų išaugantys
spinduliai – žalčiukai, šakelės
su lapais, gėlių žiedais
(pasaulio medžio simbolis).
Baltų simboliai
Pasitaiko kryžių su išplaktais
galais, vadinamais „kirvukais“
(jie reiškia dangaus dievybės
Perkūno jėgą).
Krikščioniški simboliai
• Širdelės
(krikščioniškos
meilės ir vilties simbolis).
• Kai kurių kryžių centre
galima pamatyti į širdį ar
apskritimą įkomponuotus
Kristaus
ar
Marijos
inicialus (IHS, MARIA).
Nukryžiuotasis ir kiti šventieji
Krikščioniški simboliai bei atributai:
•
•
•
•
ietys;
kopėčios;
kielikai;
angelai.
Prisiminkime
Kokie dar liaudies meno kūriniai buvo
dekoruojami baltiškais simboliais?
Verpstė. Nalčios muziejus. XIX a.
Prieverpstės
Skutinėti margučiai
Vašku išrašyti margučiai
Rinktinės
juostos
Lovatiesė. Zarasų r.
Tapyta skrynia. Žemaičių svirnas
Tapyta skrynia.
Aukštaičių
pirkia. LBM
Moliniai indai. Kaziuko mugė.
Naudoti šaltiniai:
• Galaunė P. Lietuvių liaudies menas.V., 1988
• Imbrasaitė S. Lietuvos meno istorija. Vadovėlis X kl.
K., 2003
• Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Kn.2.
V.,1990
• Lietuvos dailės istorija. V., 2002
• http://mkp.emokykla.lt/ars/default3.htm
• http://www.tradicija.lt/Menininkai/turinys.htm#Utenos
%20rajonas
Dėkojame už dėmesį!