Transcript File - Neringa Kavaliauskaitė

Vitražas
Parengė: Neringa Kavaliauskaitė
Technologijų pedagogika I k.
Vitražas –kilęs iš
prancūzų kalbos
vitre -lango stiklas,
vitrage- įstiklinti langai,
vitrum- stiklas
•
Vitražas – architektūrinės dailės šaka,
neatsiejama nuo architektūros pastato
visumos, sudėtinė architektūrinės
kompozicijos dalis. Architektūroje yra
įvairių vitražo technikų:
•
•
•
Klasikinis vitražas iš plono spalvoto stiklo.
Veidrodinis.
Iš skaldyto ar tam tikros formos storo
spalvoto stiklo, sutvirtinto betono mase.
Vitražas kaip dailės rūšis galėjo atsirasti
išradus stiklą, išplėtus spalvoto stiklo
gamybą. Tačiau kasinėjant randama
natūralaus vulkaninės kilmės stiklo,
naudoto prieš 3000m. pr. Kristų. Vėliau
stiklo randama senovės Rytų, Egipto,
Antikos kraštuose (Graikijoje, Romoje) ir
kitur. Iš stiklo buvo dirbdinami įvairūs
daiktai, indai. Architektūroje stiklas
pradžioje priminė mozaiką iš stiklo
gabalėlių.
Manoma , kad vitražas atsirado VIII – X a. ir
išplito tik perėjus nuo romantinio prie
gotikinio meno. Pabrėžiama svarbiausia
vitražo savybė – jo priklausomybė nuo
šviesos bei gebėjimas šią šviesą keisti.
Raminta Jurėnaitė nagrinėdama viduramžių
vitražo darbus ,išskiria kelis vitražo
bruožus: 1. Vitražas priklauso nuo šviesos;
2. Vitražas siejasi su architektūros raida,
vaidina aktyvų vaidmenį formuojant
pastato vidaus erdvę. 3. Išskirtinę vietą
vitražo mene turi technologija, ji daug kuo
lemia vaizduojamąsias vitražo galimybes.
Vitražo suklestėjimą gotikinėje
architektūroje lėmė architektūros stiliaus,
tiksliau, - karkasinės konstrukcinės
sistemos ypatumai. Masyvias romaninių
bažnyčių sienas pakeičia gotikinių katedrų
lengvos karkasinės konstrukcijos.
Gotikinio pastato konstrukcinis pagrindas
– karkasas iš vienodais tarpais išdėstytų
stulpų, į kuriuos remiasi briaunoti
kryžminiai skliautai.
Vitražas, užimdamas milžiniškas langų
angas, tampa sudėtine karkasinės
konstrukcijos dalimi. Viduramžių vitražas –
ne puošmena, bet aktyvus erdvės
formavimo komponentas, pabrėžiantis
karkaso funkcijas.
XIII – XIV a. vitražai paplito Vokietijoje,
vėliau Austrijoje, Anglijoje, Šveicarijoje ir
kt. Vėlesniais laikais vitražas pamažu
netenka savo meninės reikšmės.
Renesanso bei baroko laikotarpiais,
pastatuose gausėjant įvairios puošybos
bei skulptūrų, vitražo vaidmuo mažėja.
Vitražą keičia tapyba.
XVIII – XIX a. vitražas grįžta i architektūrą,
tačiau vaidina daugiau dekoratyvinį,
puošybinį vaidmenį.
Naujai vitražas suklesti XX a., kai
architektūrai kurti atsiranda naujų
medžiagų, meninių raiškos priemonių,
išsivysto naujas architektūros stilius.
Vyrauja karkasinė konstrukcija, kuri
padidina langų plotį, atsiranda ištisinių
stiklinių sienų plokštumų. Čia vitražas
atranda savo vietą.
Prisikėlimo bažnyčia.
Kaunas
Lietuvoje jau XV – XVI a. buvo naudojamas
stiklas, stiklo gaminiai. Spalvotą stiklą
vežė iš užsienio. Per kasinėjimus Trakų
pilyje buvo rasta spalvoto stiklo šukių.
Taigi Lietuvoje būta vitražų, nors apie juos
jokių žinių nėra. Vilniaus miesto stiklų
cechas gamino stiklinius servizus, vazas,
taures, indelius. Kuo toliau tuo gamyba
plėtėsi ir tobulėjo.
Reikšmingiausi yra senieji vitražai Šv. Jonų
bažnyčioje Vilniuje. Išliko septyni vitražai:
keturi didžiuliai už altoriaus ir trys mažesni
šiaurinėje sienoje;
Vilniaus Šv. Onos bažnyčios vitražai „Kryžių
Lietuva"; 1988 m.;
Lietuvos modernusis vitražas pradėjo
formuotis tarpukaryje, ketvirtame
dešimtmetyje. Lietuvių vitražo mokyklos
pradininkas – Stasys Ušinskas (1905 –
1974). Grįžęs po studijų iš užsienio, S.
Ušinskas vadovavo Kauno meno
mokyklos Dekoratyvinės dailės studijai.
prie esamų studijų, įvedama ir vitražo
specializacija.
S. Ušinskas sukūrė du vitražus Kauno
Vytauto Didžiojo bažnyčiai. Vitražai
lengvų, šviesių tonų, ryškesni tik miestų
herbai.
Nuo 1953 m . Vilniaus dailės instituto vitražo
studijai ėmė vadovauti Algimantas Stoškus
(1925-1998). Pirmuose A. Stoškaus darbuose
jaučiamos neigiamos pokario dailės tendencijos.
Kūrėjas pradėjo eksperimentuoti kurdamas
vitražą iš storo stiklo. Norėdamas išbandyti ir
sukurti naujus būdus. A. Stoškus kūrė meno
kurinius iš vitražo, jo darbai buvo eksponuojami
užsienyje ir sulaukė pripažinimo.
Literatūros sąrašas:
A. Mačiulis. ,,Dailė architektūroje”. Vilnius. 2003 m.
http://www.vitrazai.eu/lt/stainedglass/2/#
http://talentedapps.files.wordpress.com/2008/12/stained-glass.jpg
http://www.nautilaus.com/alfaomega/comunit%E0.jpg
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/6/61/Vitra%C5%BEas_Vavelio_
katedroje_Krokuvoje.jpg
http://www.flf.vu.lt/kfk/otium/vilnius/2005_05_26_sv_jono/2005_05_26_
04_Sv_Jono_baznycioje.jpg