Transcript Didaktika0309EJ

Eglė Jasutė
VU MII Informatikos krypties doktorantė
2011 03 09
Ištakos, mokslas, struktūra, šiuolaikinės didaktikos ypatumai
Ištakos
 Didaktikos užuomazgos
 2400 m. pr. Kr. Kinijoje,
 VII–VI a. pr. Kr. Graikijoje
 Terminas „didaktika“ – 1613 m.,
J. A. Comenius ir W. Ratke
 J. A. Comenius „Didžioji didaktika“
 A. Dysterweg „Vadovas vokiečių
mokytojams mokyti“
W. Ratke
2011-03-09
Eglė Jasutė
Didaktika
Graik. didaskein – mokyti, didaktikos – pamokomas;
Didaktika – mokymo menas (A. J. Comenius, W. Ratke);
Didaktika – mokymo terija (DLKŽ);
Didaktika – pedagogikos mokslo šaka (Mičiulis, Bordovskaja,
Reano ir kt.);
 Didaktika – racionalus pasaulio pažinimo, veiklos išmokino,
psichinių ir kitokių mokinių galių pedagogine prasme ugdymo
mokslas (V. Šernas);
 Didaktika – mokslas apie mokymą, ir mokymąsi, mokymo(si)
tikslus, turinį, metodus, priemones, organizavimą bei siekiamus
rezultatus (V. Kukušin)...




2011-03-09
Eglė Jasutė
Didaktika – mokslas
 Mokslas – rezultatų pažinimo sistema (DLKŽ);
 Mokslas – susistemintų žinių apie gamtą, visuomenę ir
mąstymą, sukauptų visuomeniniame istoriniame procese,
visuma (V. Rajackas)
Didaktika
Sukauptų žinių apie mokymą bei mokymąsi, šių procesų
tobulinimą, apie mokymo(si) tikslus ir kt. visuma
Mokslas
2011-03-09
Eglė Jasutė
Šiuolaikinės didaktikos objektas –
mokymas ir mokymasis
 Mokymasis – aktyvus procesas, kuris užtikrina pačių
mokinių iniciatyvą ir įsitraukimą į mokymosi procesą.
 Aktyvus mokymasis apima aktyvią veiklą ir tos veiklos
apmąstymą.
 Mokymasis yra paties individo konstruktyvi veikla,
sudarant jam mokymosi sąlygas bei suteikiant paramą.
 Keičiasi mokymosi vieta – visur, kur besimokantysis
naudojasi informacijos šaltiniais ir priemonėmis.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Šiuolaikinės didaktikos bruožai
 Didaktikos turinio elementų
kaita (tikslų, turinio, metodų,
principų);
 Požiūrio į mokymąsi kaita
santykyje su mokymusi;
 Lygiavertė mokinio ir
mokytojo sąveika mokymosi
procese.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Šiuolaikinės didaktikos filosofija
 Konstruktyvizmo filosofija
Pagrindinis principas –
mokymasis yra efektyvus
procesas.
 Kognityvinė teorija
Remiasi Piaget kognityviniais
procesais
 Konstrukcionizmo teorija
2011-03-09
Eglė Jasutė
Šiuolaikinė mokymo(si) paradigma
 Sutelkta į mokinį;
 Realizuojama per pedagoginę
sąveiką;
 Orientuota į mokinių informacijos
konstravimą, o ne į mokytojo
informacijos pateikimą;
 Akcentuoja bendradarbiavimą ir
atradimus, mokymąsi, savo veiklos
vertinimą, skatina kritinį
mąstymą.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Didaktikos nuostatos
 Remiasi konstruktyvaus mokymo(si) paradigmos idėjomis
 Orientuotos į ugdytinio poreikius, asmeninę jo patirtį, bei
jų tobulinimą
 Žinios nėra galutinės, nekintančios, tokios, kurias galima
perteikti; žinios turi būti suvokiamos, analizuojamos,
vertinamos, pritaikomos;
 Pagal didaktikos nuostatas mokymo(si):
 tikslas – ne tik žinių ir gebėjimų plėtotė, bet ir kritinio
mąstymo ugdymas
 pagrindas – racionalumas, besivystantis plėtojant kritinį
mąstymą
 rezultatas – mąstantis ir visą gyvenimą besimokantis asmuo
2011-03-09
Eglė Jasutė
Didaktikos dalys (pagal L. Šiaučiukienienę)
 Mokymo tikslai ir uždaviniai;
 Mokymo turinys;
 Mokymo metodai ir formos;
 Mokytojas ir mokinys.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informatikos samprata, savybės, mokymo nuostatos, tikslai,
turinys
Informatika










Vokietijoje – Informatik,
Prancūzijoje – Informatique,
Rusijoje – информатика,
Lenkijoje – informatyka,
Ispanijoje – informatica,
Italijoje – informatica,
Austrijoje, Šveicarijoje – Informatik,
Anglijoje – computer science ,
JAV - computing science,
...
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informatika
 Mokslo šaka, tirianti visų rūšių informacijos struktūrą,
organizaciją, funkcijas, sąveiką su kitais materijos elementais,
genezę.
 Informacijos pažinimo ir jos tvarkymo bei vartojimo
technologijų kūrimo bei taikymo sritis.
 Sritis, kuri betarpiškai siejasi su kompiuteriais ir tenkina
tradicinius mokslinės disciplinos standartus: homogeninės
raidos galimybė, harmoningai integruota teorija, eksperimentai
ir projektavimas
 Visuotinis reiškinys, būdingas tam tikram visuomenės
išsivystymo etapui.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informatikos principai
 informacija yra universali;
 informacija visada susijusi su kokia nors materialia
sistema;
 informacija yra organizavimo priemonė ir gali būti
vienaip ar kitaip organizuota;
 informacija teigiamai arba neigiamai veikia individą
arba visuomenę;
 objektui vystantis informacija artėja prie tam tikros
objekto esmę išreiškiančios reikšmės.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informatikos paradigmos
Informacinė
paradigma
Matematinė
paradigma
Informatika
Gamtamokslinė
paradigma
Inžinerinė paradigma
Komunikacinė
paradigma
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informatikos didaktikos nuostatos
 IKT siejama su visu mokyklos
gyvenimu, visais mokomaisiais
dalykais.
 Mokant IT, pirmenybė skiriama
praktinei informacinei veiklai,
darbui su įvairiomis
technologijomis.
 Mokymosi prasmingumas.
 Kalbos puoselėjimas.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Didaktikos tikslai, tikslų taksonomijos, informatikos tikslas
Koks mokymo(si) tikslas?
 Mokytojo edukacinė paradigma.
 Tikslas turi atspindėti žmogaus, gebančio gyventi žinių
visuomenėje, esminių kokybių plėtojimą.
 Mokinys pats formuluoja mokymosi tikslus.
 Mokinys savo mokymosi tikslus derinti su ugdymo
programos pagrindiniais tikslais.
 Mokytojas konsultuoja, pataria, kokios yra pasirinkimo
galimybės, eiliškumas, kaip galėtų atrodyti visuminė
mokinio mokymosi tikslų struktūra.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Koks yra mokyklos tikslas?
 Šiuolaikinė mokykla turi padėti:
 mokiniams įgyti bendrųjų gebėjimų, įgalinančių
nuolat mokytis pažinti ir suprasti,
 mokytis atsakingai veikti ir kurti,
 mokytis gyventi kartu – bendrauti ir
bendradarbiauti,
 mokytis prasmingai būti.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Mokymo ir mokymosi tikslų formulavimas
mokytojų nuomone (%)
2011-03-09
Eglė Jasutė
Mokymo(si) tikslų reikalavimai
(Jucevičius, 1996)
 Konkretumas ir
aiškumas
 Išmatuojamumas
 Pasiekiamumas
 Suderinamumas
 Priimtinumas
 Lankstumas
2011-03-09
Eglė Jasutė
Bloomo taksonomija
Bloom IT (digital)
tikslų taksonomija
Kūrimas
Vertinimas
Raktiniai žodžiai
Analizė
Taikymas
2011-03-09
projektuoti, konstruoti, planuoti, kurti, išrasti,
sumanyti, programuoti, filmuoti, animuoti,
publikuoti straipsnius (ir vaizdą) internete, kurti
viki, derinti arba išderinti skirtingų sistemų
produktus, parinkti vaizdą,...
tikrinti, kelti hipotezes, kritikuoti, eksperimentuoti,
testuoti, aptikti, nagrinėti, stebėti, komentuoti,
peržiūrėti ir rašyti, tvarkyti, bendradarbiauti, dirbti
tinkle,...
Palyginti, organizuoti, grupuoti, rasti, nusakyti,
struktūruoti, integruoti, iškonstruoti, susieti,
išspręsti,...
realizuoti, atlikti, naudoti, sukurti, vykdyti, įkelti,
nusiųsti, žaisti, operuoti, dalintis, įsibrauti, taisyti,...
Supratimas
Interpretuoti, sisteminti, numanyti, klasifikuoti,
lyginti, aiškinti, iliustruoti, perfrazuoti, vykdyti
papildomą loginę paiešką, sudaryti kategorijas,
komentuoti, rašyti anotacijas, prenumeruoti,...
Atsiminimas
atpažinti, klausyti, aprašyti, nustatyti, įvardyti,
nustatyti vietą, rasti, paryškinti, logiškai žymėti,
dirbti socialiniam tinkle, ieškoti, naršytis,....
Eglė Jasutė
Marzano elgesio modelis (2001)
Nauja užduotis
Ego sistema
nusprendžia imtis
Tęsti buvusią veiklą
Metakognityvinė sistema
numato tikslus ir
strategijas
Kognityvinė sistema
apdoroja tinkamą
informaciją
Žinios
2011-03-09
Eglė Jasutė
Marzano taksonomija
6 lygmuo Ego sistema
5 lygmuo Metakognityvinė sistema
4 lygmuo
3 lygmuo
2 lygmuo
1 lygmuo
Žinių panaudojimas
Analizė
Kognityvinė
sistema
Supratimas
Paieška
2011-03-09
Eglė Jasutė
Marzano tikslų taksonomija (2001)
5 lygmuo. Metakognityvinis mąstymas
Tikslų
nustatymas
gali sudaryti su žiniomis susijusių tikslų
planą
Proceso
stebėjimas
gali kontroliuoti žinių įsisavinimą
Aiškumo
stebėjimas
Tikslumo
stebėjimas
gali nustatyti, kiek jam ar jai aiškios žinios
2011-03-09
gali nustatyti, kiek jis tikras dėl žinių
Eglė Jasutė
Marzano tikslų taksonomija (2001)
6 lygmuo. Ego
Svarbos
įvertinimas
Efektyvumo
įvertinimas
Emocinės
reakcijos
įvertinimas
Motyvacijos
įvertinimas
gali pasakyti, kiek jam ar jai yra svarbios
žinios ir kuo šis suvokimas pagrįstas
gali įvardyti nuostatas dėl savo gebėjimo
padidinti kompetenciją ar su žiniomis
susijusį supratimą ir kuo šis suvokimas
pagrįstas
gali nurodyti emocines reakcijas į žinias ir
šių reakcijų priežastis
gali įvardyti savo motyvacijos padidinti
kompetenciją ar su žiniomis susijusį
supratimą lygmenį ir šio lygmens priežastis
2011-03-09
Eglė Jasutė
Kodėl mokytojas turi žinoti tikslų
taksonomijas?
 Padeda ne tik išskirti ir konkretizuoti tikslus, bet
ir nurodo tolesnę veiklos perspektyvą;
 Padeda mokiniams išaiškinti veiklos orientyrus,
juos aptarti;
 Konkrečių tikslų, kurie išreiškiami veiklos
rezultatu, suformulavimas nulemia objektyvesnį
vertinimą.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informatikos mokymo tikslas
Pagrindinis informatikos kurso tikslas – moksleivių
informacinės kultūros ugdymas.
Siekiamybės mokiniui:
 taikyti IKT visose savo veiklos srityse ir tikslingai mokytis;
 naudojant IKT plėsti visapusį bendravimą;
 gebėti naudotis IT teikiamomis galimybėmis ieškant
informacijos, ją apdorojant ir pateikiant;
 gebėti planuoti savo veiksmus, kryptingai kūrybiškai
improvizuoti, pasitikėti savo jėgomis;
 puoselėti smalsumą naujovėms, polinkį mokytis naujesnių,
veiksmingesnių veiklos būdų, domėtis naujomis
technologijomis;
 mokėti gauti, atrinkti, tvarkyti, perduoti ir priimti skaitmeninę,
tekstinę, vaizdinę informaciją tikslingai naudojant IKT.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Šiuolaikinio mokymo turinio parinkimo problema
„Curriculum“, ugdymo turinio ir
mokymo turinio ryšys
„Curriculum“
Ugdymo programa, kurioje numatyti ugdymo tikslai, juos
atitinkantis turinys, jo realizavimo formos, metodai, priemonės
Ugdymo turinys
Integruota žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma
Mokymo turinys
Tam tikro dalyko žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų
sistema
2011-03-09
Eglė Jasutė
Mokymo(si) turinio sudarymo
principai
 Turi atitikti tikslus
 Mokymo(si) turinio moksliškumas ir





šiuolaikiškumas
Mokymo(si) turinio įsisavinimo
savarankiškumas
Mokymo(si) turinio prieinamumas ir
logiškumas
Mokymo(si) turinio praktinis
pritaikomumas
Mokymo(si) turinio dalykinė ir
tarpdalykinė integracija
Mokymo(si) turinio bendrojo išsilavinimo
pobūdis
2011-03-09
Eglė Jasutė
Mokymo turinys formuojamas
atsižvelgiant į:
 Socialinius, ekonominius,
politinius ir kultūrinius
visuomenės, valstybės tikslus;
 Paties mokinio poreikius ir
tikslus;
 Mokinių amžių;
 Mokinių galimybes.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informacinių technologijų dalyko turinio
sąsaja su ugdymo teorijomis
Etapas
Kryptis, sąsaja su
ugdymo teorijomis
Turinys
V–VII kl.
Konstruktyvusis
(kognityvusis)
ugdymas
Orientacija į vaiką, aktyvi veikla, praktinis
darbas panaudojant šiam amžiui tinkamą
programinę įrangą (Logo), darbas rupėmis
IX–X kl.
Akcentuojami
praktiniai mokėjimai
ir įgūdžiai, ypač
informacinių
įgūdžių lavinimas
Kompiuterinio raštingumo pagrindai,
informacinis išprusimas, informacinės kultūros
ugdymas, individualus ir grupinis darbas
Profilinis Diferencijuotas
XI–XII kl. mokymas
2011-03-09
Turinio sąsajos su Europos informacinio
išprusimo standartais, rengimasis būsimai
profesijai, IKT išmanymas ir taikymas mokantis
Eglė Jasutė
Informacinių technologijų mokymo turinys
IX–X klasių privalomojo XI–XII klasių bendrojo
kurso
(privalomojo) kurso
turinys
turinys
XI–XII klasių
išplėstinio
(pasirinktinio) kurso
moduliai
Kompiuteris (darbo su
kompiuteriu pradmenys)
Sudėtingesni teksto
tvarkymo elementai
Duomenų bazių
kūrimas
Teksto rengimas
kompiuteriu
Pateikčių rengimas
Programavimas
Žiniatinklis ir elektroninis
paštas
Hipertekstas ir
multimedija
Informacija informacijos
apdorojimo pagrindai)
Algoritmai (pagrindinės
algoritmų sąvokos ir
veiksmai)
2011-03-09
Socialiniai ir etiniai
naudojimosi informacija
aspektai
Naudojimasis skaičiuokle
Eglė Jasutė
Mokymosi stiliai, motyvacija, šiuolaikiniai mokymo(si) metodai,
Mokymo(si) stilius
Tipo
apibūdinimas
Metodinės rekomendacijos
Aktyvistas
„Vieną kartą
verta išbandyti
viską“
Sudaryti sąlygas rizikuoti, darant klaidas, bet
priverčiant iš jų pasimokyti; padrąsinti išsakyti savo
nuomonę; tinkami metodai - darbas grupėse,
vaidinimas, žaidimas...
Pragmatikas
„Visada galima
rasti geresnį
veiklos būdą“
Sudaryti galimybes išbandyti įvairią veiklą; padrąsinti
planuoti veiklą, iškelti realius tikslus, susieti teoriją su
praktika; tinkami metodai – simuliaciniai pratimai,
projektai, grupės...
Refleksyvus
mąstytojas
„Būk atsargus“
Užduoti atvirus klausimus; skatinti remtis sava
patirtimi; raginti apmąstyti rezultatus; sukurti
kūrybišką aplinką; tinkami metodai – paskaitos,
demonstravimas, atvejo analizė, diskusijos...
Teoretikas
„Jei tai logiška,
vadinasi tai yra
gerai“
Paskatinti planuoti veiksmus; rinkti ir analizuoti
duomenis; aiškiai pateikti faktus, tikslus; tinkami
metodai – paskaita, demonstravimas, darbas su
vadovu...
Eglė Jasutė
2011-03-09
Mokymosi stiliai
M. Corner nagrinėja mokinių mokymosi ryšį su
jų pojūčiais:
 besimokantieji vizualiai mėgsta matyti tai, ko jie mokosi
 girdintys besimokantieji skiriami į du tipus: klausytojai ir
girdintys-kalbantys besimokantieji.
 kinestetiniai besimokantieji nori pajusti padėtį ar judesį, ko jie
mokosi,
 liečiantys besimokantieji siekia paliesti tai, ko jie mokosi.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Motyvacija
C. O. Houle identifikavo tris motyvacijos stilių pogrupius:
 į tikslą orientuoti besimokantieji naudoja mokymą savo aiškių
tikslų įgyvendinimui,
 į veiklą orientuoti (socialiniai) besimokantieji dalyvauja mokyme
iš esmės dėl socialinių kontaktų,
 į mokymąsi orientuoti besimokantieji siekia žinių dėl žinių.
E. Deci nurodo, kad yra du motyvacijos tipai:
 Vidinė motyvacija kyla iš asmens vidaus, ji dažnai vadinama
savimotyvacija.
 Išorinė motyvacija kyla išorėje, pavyzdžiui, žodinis atpildas –
pagyrimas arba materialus atpildas – pinigai.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Šiuolaikinių mokymo(si) metodų bruožai
 Orientuoti į mokymąsi;
 Sukuriama skatinanti aplinka;
 Skatinamas bendravimas, bendradarbiavimas, įsivertinimas;
 Atskleidžiamas individualus mokymosi stilius;
 Ugdomas kritinis mąstymas, savarankiškumas;
 Padedama mokytojui pažinti ugdytinius;
 Skatinama visų mokinių savarankiška mokymosi veikla;
 Atitinka mokinių amžiaus tarpsnius;
 Sudaromos sąlygos ir silpnesnių ir gabesnių mokinių
saviraiškai;
 Leidžiama ir mokytojui ir mokiniui laisvai kurti, išreikšti savo
individualybę veikloje.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Šiuolaikinių mokymo(si) metodų klasifikacija
pagal mokinių veiklą
Skaitymo
Rašymo
Mokausi
raidžių;
Kryžminė
diskusija;
Mano žodžių
sąsiuvinis;
Nebaigti
sakiniai;
Paskutinis
Žodžių
žodis priklauso žemėlapis;
man;
Tinklo nėrimas;
Teksto
Piramidės
žymėjimas;
istorija;
„Ištęsta“
paskaita;
Penkiaeilis;
IDEAL;
Laisvas
rašymas;
Dviejų pusių
dienoraštis.
Rašymo
procesas.
Klausinėjimo
Bendradarbiavimo
Jungiantys įvairią
veiklą
Klausiamie- Kompozicija; Raktiniai terminai;
ji žodžiai;
Sumaišytas loginis
Abipusis
eiliškumas;
„Stori“ ir
mokymas;
ŽNI;
„Ploni“
Diskusija;
Akvariumas;
klausimai;
Debatai;
Situacijų žaidimas;
6W;
Minčių lietus;
Sakyk ir
Klausimų
Ledlaužis;
klausyk;
ramunė.
Minčių ežys;
Apskritasis
Testai;
ratas;
Nuo visumos prie dalių;
Kampai;
Interviu;
Mokymas
Argumentai „už“ ir
grupėmis.
„prieš“;
Inscenizavimas;
Sutarčių sudarymas...
Mokymo metodo taikymo dažnis mokinių nuomone, %
2011-03-09
Eglė Jasutė
Edukacinė aplinka, mokymosi aplinkos kūrimas: klasės aplinka,
individo aplinka
Aplinka
Edukacinė
Mokymosi
 Tai dinamiška mokymo ir
 Tai erdvė, kurioje padedant
mokymosi erdvė, sukurta ir
veikiama edukatoriaus bei
sąlygota edukacinio tikslo, jį
atitinkančio turinio bei jo
įsisavinimą paremiančių
metodų, būdų
įvairioms mokymo
priemonėms, metodams ir
būdams, naudojantis įvairiais
informacijos šaltiniais,
atsirenkant ir interpretuojant
informaciją, ir sąmoningos,
konstruktyvios veiklos būdu,
grindžiamu refleksija,
įgyjama žinių, gebėjimų,
vertybių.
Edukacinės aplinkos kūrimo principai





Orientuota į mokinį;
Turi būti įvertinama mokinio kompetencija ir patirtis;
Pripažįstama nuomonių įvairovė;
Aplinka turi apimti kognityvinį, emocinį ir psichomotorinį
mokymą;
Turi būti įvertinta:




Mokymosi proceso charakteristikos;
Veikiančiųjų subjektų charakteristikos;
Fizinė ar virtuali aplinka;
Socialinės psichologinės sąlygos.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Mokymosi aplinkos dalys
 Informacijos bankai
 Simbolių užrašymas
 Fenomenarijos
 Konstrukcijų
rinkinys
 Užduočių vadovai
2011-03-09
Eglė Jasutė
Kaip edukacinė aplinka projektuojasi
į mokymosi aplinką?

Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali iš dalies sutapti.
Mokymosi aplinka gali naudoti edukacinės aplinkos sukurtomis
galimybėmis, todėl galimi įvairūs tarpiniai variantai.


Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali visiškai sutapti.
Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali visiškai
nesutapti.
Mokinys ir mokymosi tikslus ir informacijos šaltinius ir išteklius
naudoja ne iš jam sukurtos edukacinės aplinkos.
2011-03-09
Eglė Jasutė
Aplinkos kūrimas

Klasės lygmenyje:




Klasės klimatas;
Klasės savybės;
Klasės procesai;
Klasės struktūros.
2011-03-09

Individo lygmenyje:




Poreikiai;
Interesai;
Individualios savybės;
Motyvai.
Eglė Jasutė
Vadovavimo mokymosi aplinkoms kurti modelis
MOKYMOSI APLINKOS
KLASĖ
MOKINYS
KLIMATAS
PROCESAI
MOTYVAI
POREIKIAI
SAVYBĖS
STRUKTŪROS
INTERESAI
INDIVIDUALIOS
SAVYBĖS
MOKYTOJAS
TRANSAKCINIS
VADOVAVIMAS
TRANSFORMACINIS
VADOVAVIMAS
SKATINANTIS
VADOVAVIMAS
2011-03-09
Mokymosi veiklos teorinis pagrindimas, informatikos mokymosi
veiklos
Veiklos teorijos
Veiklos per tarpininką modelis (pagal Vygotsky, 1978)
2011-03-09
Eglė Jasutė
Veiklos teorijos
Veiklos sistema (pagal Engeström, 1987)
2011-03-09
Eglė Jasutė
Mokymosi veiklos apibrėžimas
 Mokymosi veikla – tai bet kuri asmens
organizuota veikla nukreipta patobulinti
jo arba jos žinias, įgūdžius ir
kompetenciją.
 Veikla turi būti iš anksto apgalvota
 Organizuota veikla
http://www.uis.unesco.org/template/pdf/isced/NFE_CLA_Eurostat_EN.pdf
Mokymosi veikla
(pagal Beethem, 2004)
2011-03-09
Eglė Jasutė
Mokymosi veiklos nustatymas
http://www.uis.unesco.org/template/pdf/isced/NFE_CLA_Eurostat_EN.pdf
1. Formalus
ugdymas
Mokymosi veiklų klasifikavimas
2.1. Neformalios
programos
2.2.1. Kursai vadovaujami dėstytojo
Mokymosi veiklos
2. Neformalus
ugdymas
2.2. Kursai
2.2.2. Teoriniai – praktiniai kursai (ir
seminarai)
2.2.3. Atviri ir nuotoliniai kursai
2.2.4. Privačios pamokos
2.3. Darbo praktika
2.4. Kitos nenurodytos
sistemos
3.1.1. Treniravimas/ neoficialus mokymas
3.1. Mokymas mokytis
3. Savaiminis
mokymasis
3.2. Mokymasis
nemokant
3.1.2. Vadovaujamas lankymai
3.2.1. Savarankiškas mokymasis
3.2.2. Mokymasis grupėse
3.2.3. Praktika
3.2.4. Nevadovaujamas lankymai
http://www.uis.unesco.org/template/pdf/isced/NFE_CLA_Eurostat_EN.pdf
Mokymosi veiklų taksonomija
(pagal Mark Rollins)
Informatikos mokymosi veiklos
 Pasiekti mokymosi
tikslus
 Veiklų įvairovė
 Veiklos pagal poreikius
 Veiklų paskirtis
2011-03-09
Eglė Jasutė
Literatūra
 L. Šiaučiukėnienė, N. Stankevičienė (2006) Šiuolaikinės didaktikos






pagrindai. Kaunas, Technologija.
V. Dagienė (2007) Informacinės mokymo technologijos.
http://ims.mii.lt/valentina/publ/IMT_dagiene.pdf
V. Dagienė (2005) Informacinių technologijų ugdymo turinio
komponentai. Informacijos mokslai, 2005, 34.
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/2005_34/5966.pdf
A. Karsten (2010) Bloom’s digital taxonomy.
http://www.nonformality.org/wp-content/uploads/2010/02/bloomsdigital-taxonomy.jpg
R. J. Marzano (2005) Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius, Žara.
J. Adomavičius, V. Petreikienė (2007) Mokyklinės informatikos
didaktika. Kaunas, KTU. http://proin.ktu.lt/didaktika/index.html
Lietuvos mokytojų didaktinė kompetencija (2006).
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Mokytoju_didaktine
_kompetencija.pdf
2011-03-09
Eglė Jasutė
Literatūra
 P. Baltrušaitis (2007) E-mokymosi veiklos modelio teorinės
prielaidos. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007, 13.
http://esf.vdu.lt/esf/esf0013/downloads/str01.pdf
 C. Smart (2005) Why focus on pedagogy?
http://www.elearning.ac.uk/features/learningmodel
 Classification of learning activities – Manual (2006). European
Commission
http://www.uis.unesco.org/template/pdf/isced/NFE_CLA_Euro
stat_EN.pdf
 Taxonomy of learning activities (2006).
http://www.jisc.ac.uk/media/documents/programmes/elearningf
ramework/ladie210306.pdf
2011-03-09
Eglė Jasutė
Informatikos mokymo metodai
 Virtuali komanda
 Grupinis darbas
 „Minčių lietus“
 Koncepcijų žemėlapiai
 Projektinis darbas
http://proin.ktu.lt/didaktika/medziaga.html
Virtuali komanda
 Ribų nustatymas misijai ir
riboms apibrėžti
 Skirtumų dialogas nuomonei
išsakyti
 Sprendimų matrica
sprendimų priėmimui
http://proin.ktu.lt/didaktika/medziaga.html
Grupinis darbas
 Mokymas(is) grupėse ugdo klausymą, indėlio įdėjimą,
iššūkių kėlimą, paramą, vadovavimą
1 fazė: tikslų išdėstymas ir parengties sužadinimas;
2 fazė: informacijos perteikimas;
3 fazė: mokinių grupių, kuriose jie mokysis, organizavimas;
4 fazė: pagalba grupėms dirbti ir mokytis;
5 fazė: tikrinimas;
6 fazė: laimėjimų pripažinimas
Grupinis darbas
Pagal sudėties
vienalytiškumą
Pagal skirstymo
būdą
Homogeninės
grupės
Dinaminės,
lanksčios, kaitos
grupės
Pagal didaktinį
tikslą
Intensyvaus
mokymo grupės
Statinės,
pastovios grupės
Heterogeninės
grupės
Laisvos, atviros
grupės
Išlyginimo adatapcinės
„Minčių lietus“
 pateikti naują temą
 pateikti kuo daugiau idėjų
 atrasti studentams savo pačių idėjas apie tam tikrą dalyką






ar sugalvoti visiškai naujus požiūrio į problemą būdus
aiškiai parodyti santykius tarp idėjų gausybės ir
problemos sprendimo alternatyvų sudarymo
susisteminti problemines sritis
apibendrinti diskusiją
sukurti atpalaiduojančią ir draugišką atmosferą
paskatinti bendravimą, aktyvų visų grupės narių
dalyvavimą
padėti mokiniams pasitikėti jų pačių gebėjimais,
išbandyti anksčiau įgytas žinias
http://proin.ktu.lt/didaktika/medziaga.html
Koncepcijų žemėlapis










įgyti ir analizuoti bendrus požiūrius
analizuoti idėjų sąryšius
sužadinti, apibrėžti ir sisteminti anksčiau įgytas žinias
patikrinti supratimo lygius
struktūrizuoti sudėtingas sąvokas
aiškiai ir vaizdžiai pateikti žinias
parengti įsiminimo priemones
parengti, įvykdyti ir pratęsti užsiėmimus
analizuoti tekstą
kaip alternatyvi įvertinimo forma
http://proin.ktu.lt/didaktika/medziaga.html
Projektinis darbas
Projektai – darbo ir mokymo būdas, skatinantis
mokinius sieti mokymąsi su tikrove, ieškant sąsajų
tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje
PATIRTIS
PROBLEMA
DARBO PLANAVIMAS IR EIGA
SPRENDIMAI IR IŠLAIDOS
http://proin.ktu.lt/didaktika/medziaga.html
Projektinis darbas
 Projektiniame darbe mokoma:
 Rinkti ir naudoti reikiamą literatūrą;
 Sisteminti didelės apimties medžiagą;
 Organizuoti savo ir kitų darbą;
 Imtis atsakomybės už savo veiksmus:
 Turėti savo nuomonę ir ją ginti;
 Būti savarankiškam ir galėti kritikuoti kitus;
 Suvokti savo darbo tikslus ir perspektyvas;
 Sieti teorines žinias su praktiniu darbu;
 Suprasti pagrindinius visuomenėje vykstančius procesus.
http://proin.ktu.lt/didaktika/medziaga.html
Projektas „Miestas“
Užduotis: sukurti ciklišką gyvenimą mieste, panaudojant
bent 5 veikėjus, bent dvi scenas.
Patirtis: „Scratch“ arba „Imagine Logo“, „Comenius Logo“, realus
arba įsivaizduojamas gyvenimas mieste, IT naudojimo įgūdžiai
Problema: perkelti sugalvoto miesto idėją į „Scratch“
Darbo eigos
planavimas:
1. Išnagrinėti pateiktus pavyzdžius
2. Aprašyti miesto idėją: laikmetį, metų laiką,
paros laiką, veikėjus, jų veiksmus ir t.t.
3. Sukurti arba susirasti veikėjus ir scenas internete,
juos pakoreguoti, pritaikyti įgyvendinamai idėjai
4. Parašyti scenų ir veikėjų scenarijus,
konsultuojantis su mokytoja, kitais mokiniais
5. Sukonstruoti scenarijus „Scratch“ programoje
Įsivertintinimas: palyginti su idėjos aprašymu, ar viską pavyko
įgyvendinti, kokių žinių trūko labiausia, ką sužinojo naujo....