Transcript Paciento teisės: teisė rinktis? - Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių

PACIENTO TEISĖS: TEISĖ
RINKTIS?
Jolita Sysojevienė
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
Dienos stacionaras
PROBLEMOS AKTUALUMAS
Šizofrenijos paplitimas pasaulyje tolygus tarp
vyrų ir moterų bei tarp įvairių rasių žmonių,
serga maždaug 1 % populiacijos.
 Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvoje
paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje.



Vyrams sulaukus 15-25 metų,
moterims - 25-35 metų amžiuje.
Labai retai pirmas šizofrenijos epizodas
pasireiškia jaunesniems nei 10 metų ir
vyresniems nei 50 amžiaus asmenims.
 Valstybinio psichikos sveikatos centro
duomenimis, Lietuvoje 2001 m. šizofrenija sirgo
17020 asmenų.

ŠIZOFRENIJOS PROBLEMA
Šizofrenija sergantys asmenys net tris kartus
dažniau nei bendra populiacija serga įvairiomis
somatinėmis ligomis,
 Sergančiųjų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai
apie 12-13 metų trumpesnė, daugiausia dėl
didesnės savižudybės rizikos (ji 13 kartų didesnė
nei bendroje gyventojų populiacijoje).
 50% sergančiųjų šizofrenija yra mėginę
nusižudyti, 10% nusižudo, daugiausia vidutiniškai 32 metų amžiaus.
 Manoma, kad pavojingiausias laikotarpis yra
pirmieji 6 metai nuo susirgimo (net 2/3 pacientų
mėgina nusižudyti būtent šiuo laikotarpiu).

ŠIZOFRENIJOS IŠEITYS





10% sergančiųjų šizofrenija konstatuojamas sunkus
invalidumas, reikalaujantis priežiūros
Apie 60% šių asmenų yra socialiai remtini, tik apie
12-30% jų dirba.
Sergantieji šizofrenija gali dirbti ne bet kokį darbą
(pvz., yra ribojama jų teisė turėti šaunamąjį ginklą,
individualiai sprendžiami vairuotojo teisių suteikimo
klausimai, jiems draudžiama užimti kai kurias
pareigas).
Jeigu neapribojamas veiksnumas, sergantieji
šizofrenija turi tas pačias teises kaip ir kiti
piliečiai.
Įvykdžius nusikaltimą teismas gali spręsti paciento
pakaltinamumo arba nepakaltinamumo klausimą.
ŠIZOFRENIJOS GYDYMAS I
Šizofrenija yra lėtinė liga, ji labai sutrikdo
paciento gyvenimą, jo socialinę adaptaciją, todėl
visada reikalauja aktyvaus ilgalaikio gydymo.
 Parenkant šizofrenija sergančiam pacientui
gydymą būtina atsižvelgti į daugelį svarbių
veiksnių.
 Planuojant gydymą reikia numatyti:

trumpalaikę ūmios ligos fazės gydymo strategiją,
 ilgalaikį lėtinės ligos gydymą, profilaktikos
priemones.

ŠIZOFRENIJOS GYDYMAS II
Gydant atsižvelgiama į psichikos būklę,
simptomų gausą ir išreikštumą, bendrą klinikinį
vaizdą, taip pat į ligos eigą, fazę, epizodų
kartojimosi dažnį, atkryčių sunkumą.
 Paprastai į gydymo planavimą stengiamasi
įtraukti pacientą ir jo artimuosius.
 Šiuo metu tokio gydymo būdo, kurį taikant
visiškai išgydoma šizofrenija, nėra. Tačiau
adekvatus gydymas padeda sumažinti ligotumą,
mirštamumą nuo šios ligos.


Gydymu siekiama:






pašalinti arba sušvelninti ligos simptomus (pozityvius ir
negatyvius),
pagerinti kognityvinius procesus,
išvengti ligos paūmėjimų,
sumažinti jų dažnį bei sunkumą,
užtikrinti maksimalų psichosocialinį funkcionavimą tarp
ligos epizodų.
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinami visi
prieinami metodai:





medikamentinis gydymas ir kiti biologiniai metodai
(elektros impulsų terapija),
psichosocialinės priemonės,
psichologinė, psichoterapinė pagalba,
socialinė pagalba,
įvairūs reabilitacijos metodai.
PSICHOFARMOKOLOGIJOS
SVARBA
ŠIZOFRENIJOS GYDYME
Psichofarmakologinis gydymas yra labai svarbus.
Vaistais yra gydomi ūmūs ligos epizodai, jais
siekiama užkirsti kelią ligos atkryčiams ir šalinti
simptomus. Šizofrenijai gydyti yra naudojami
antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai).
 Veiksmingumas yra vertinamas pagal tai, ar
gaunant adekvačią vaistų dozę per 6-12 savaičių
sumažėja psichozės ir kiti simptomai.
 Medikamentinio gydymo veiksmingumas
vertinamas pagal atkryčių dažnį arba pagal
hospitalizacijų dažnį. Svarbu atsižvelgti į
atsirandančius trumpalaikius ir ilgalaikius
nepageidaujamus šalutinius reiškinius.

GYDYMO NEUROLEPTIKAIS PROBLEMOS
Vaistų nevartojimas. Dėl gausių ir nemalonių
šalutinių reiškinių nemaža dalis pacientų
atsisako vartoti neuroleptikus, apie tai informavę
gydytoją arba ne.
 Dažniausiai neuroleptikus atsisakoma vartoti dėl
išreikštų ekstrapiramidinių reiškinių - šią
priežastį nurodo net apie 70% pacientų.
 Apie 35-40% jų nevartoja dėl to, kad nesupranta
medikamentinio gydymo reikalingumo, jiems
trūksta kritikos savo ligos ir situacijos atžvilgiu

KODĖL SVARBI PSICHOEDUKACIJA



Kadangi medikamentinis gydymas yra labai svarbi
šizofrenijos gydymo dalis, įvairiais būdais
stengiamasi užtikrinti, kad pacientai vartotų
paskirtus vaistus. Čia svarbus psichiatrinis švietimas
(psichoedukacija): pacientui ir jo artimiesiems
išaiškinamas medikamentinio gydymo reikalingumas.
Gydymas neuroleptikais gali būti neveiksmingas dėl
individualaus atsparumo vaistams, šalutinių
reiškinių, neteisingo vaistų vartojimo arba
savavališko jo nutraukimo bei gretimų sutrikimų
(ypač priklausomybės).
5-25% šizofrenija sergančių pacientų yra visiškai arba
iš dalies atsparūs gydymui standartiniais
antipsichoziniais vaistais.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
ĮSTATYMAS
Pacientas turi teisę pasirinkti psichiatrą,
psichiatrijos įstaigą ir sveikatos priežiūros rūšį,
jos apimtį arba jų atsisakyti.
 Psichiatras privalo informuoti pacientą jam
suprantama forma, paaiškindamas specialius
terminus apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę,
galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei
kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos
paciento apsisprendimui sutikti gydytis ar
atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie
pasekmes, jei siūlomo gydymo atsisakytų.

AR GALI PACIENTAS RINKTIS GYDYMĄ

Kodėl pacientas nutraukė ar atsisako gerti
vaistus:
Pašaliniai poveikiai
 Nemano, kad jie reikalingi,
 Nepatogu vartoti,
 Jaučiasi geriau ir nebenori gerti daug vaistų
 Nenori jaustis priklausomi nuo vaistų gėrimo (ypač
jauni žmonės) ir t.t
Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistus, jau
būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi
„iškrenta iš gyvenimo“ .

VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS
Šį sprendimą kiekvienas pacientas turėtų priimti
pats, pasitaręs su savo gydytoju.
 kai kurių pacientų pasirinkimo galimybės yra
gana ribotos. Pvz., dvipoliai afektiniai sutrikimai
ir šizofrenija
pasireiškia epizodiškai: būna
paūmėjimų, bet būna ir periodų, kai jaučiamasi
geriau.
 Geriant palaikomąsias vaistų dozes, pacientams,
kenčiantiems šizofrenijos, nekyla problemų dėl
visuomenės gyvenimo normų.
 Tačiau jiems nevalia nutraukti vaistų vartojimo,
kitaip jie iš karto taptų ligoniais.

VARTOTI AR NEVARTOTI VAISTUS II
Vis dėlto labai svarbu, kad jie, kaip ir visi kiti
žmonės, būtų atsakingi už savo gyvenimą ir
galėtų patys rinktis medikamentus. Aišku,
yra svarbu, renkantis vaistus, tartis su
psichiatru.
 Tiems pacientams, kurie sąmoningai renkasi
vaistus ir sutinka su gydytojo sprendimais, kyla
mažiau problemų dėl tolesnio vaistų vartojimo
bei visuomenės gyvenimo normų.
 Svarbu
skatinti pacientą nuolat tartis su
gydytoju dėl vaistų vartojimo.

KODĖL PACIENTAS TURI RINKTIS






Kiekvieną pacientą tie patys vaistai veikia skirtingai.
Vieniems nepageidaujamas vaistų poveikis
pasireiškia greitu nuovargiu, nesugebėjimu
susikaupti ar mieguistumu.
Kiti jaučiasi daugiau ar mažiau atskirti nuo pasaulio.
Vaistai, puikiai padedantys vienam pacientui, kitam
gali suteikti tik nežymų palengvėjimą.
Kadangi jie veikia žmones taip skirtingai, gydytojams
ne visuomet lengva atpažinti nepageidaujamus
poveikius.
pasitaiko, kad nepageidaujamas poveikis palaikomas
ligos simptomu, o ne reakcija į vartojamus vaistus.
NAUJOS KARTOS ILGO VEIKIMO
NEUROLEPTIKAI




Daugeliu atvejų pakeitę gydymą naujosios kartos
vaistu, žmonės patiria daug mažiau nepageidaujamų
poveikių. Tačiau neretai šizofrenija sergantiems
žmonėms net ir naujos kartos vaistų kasdien vartoti
yra sunku.
Naujos kartos ilgo veikimo neuroleptikai – naujos
gydymo galimybės.
Naujos kartos ilgo veikimo atipinį antipsichotiką
Rispolept Consta (risperidoną) pakanka susišvirkšti
kas dvi savaites.
Tai suteikia laisvę negalvoti apie kasdienį vaistų
vartojimą ir kartu leidžia susikoncentruoti į kitus
jiems svarbius gyvenimo aspektus.
ILGO POVEIKIO
PRIVALUMAI
RISPOLEPT CONSTA:
Preparato nereikia vartoti kasdien.
 Injekcija garantuoja, kad vaistas tikrai pateks į
organizmą ir susidarys nekintama jo
koncentracija.
 Ilgo poveikio injekcijos padeda užtikrinti geresnį
paciento bendradarbiavimą su gydytoju.
 Vaistas padeda spręsti pagrindinę – ligos
atkryčių – problemą, ir pacientai gali gyventi
įprastą gyvenimą, kurio nepertraukia gydymasis
ligoninėje.
 Tai labai pagerina gyvenimo kokybę.

PRIVALUMAI II
Ilgo veikimo atipinio antipsichotiko forma
pasižymi itin retais ir nesunkiais
nepageidaujamais poveikiais, neslopina ir
užtikrina ilgesnę bei kokybiškesnę remisiją (kai
ligos simptomų nepasireiškia), smarkiai mažina
tiek pozityviuosius, tiek negatyviuosius ligos
simptomus.
 Dauguma žmonių teikia pirmenybę injekcijoms, o
ne tabletėms. Daug pacientų pasirinko naują deltinį - leidimo būdą, kuomet tai estetiškiau,
“labiau primena skiepus, nei vaistus”.
 Naudinga reguliariai lankytis pas gydytoją – taip
galima geriau kontroliuoti savo ligą.

APRIBOJIMAI IR KODĖL NEGALIMA
RINKTIS
Risperidonum injekcinė modifikuotojo veikimo
forma skiriama:
 tik dirbantiems ar besimokantiems ir socialiai
adaptuotiems pacientams (neturintiems I ir II
invalidumo grupės ir gyvenantiems
savarankiškai),
 gydytiems psichiatrijos stacionare ar dienos
stacionare per paskutiniuosius 12 mėn. dėl
psichikos būklės pablogėjimo, sukelto
medikamentų nevartojimo ar nereguliaraus
vartojimo.
AR KAINA GERAI PASKAIČIUOTA
Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvoje
paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Vyrams
ji dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų,
moterims kiek vėliau - 25-35 metų amžiuje.
 Apie 60% šių asmenų yra socialiai remtini, tik
apie 12-30% jų dirba.
 pavojingiausias laikotarpis yra pirmieji 6 metai
nuo susirgimo.
 Apie 70% pacientų nutraukia gydymą.

ŠIANDIEN PACIENTAS DOMISI DAUGIAU
Klausia, ar ilgai vartojant tą patį medikamentą
neišsivystys priklausomybė.
 Teiraujasi, ar laikui bėgant neteks gerti vis
didesnės ir didesnės jo dozės norint pasiekti tą
patį efektą.
 Baiminasi, kad ilgalaikis vaistų vartojimas gali
pakenkti smegenims.
 Pacientai domisi, ar pastaruoju metu rinkoje
nepasirodė naujesnių ir geresnių medikamentų.
 Daugelis pacientų norėtų, jog vaistų
informaciniai lapeliai būtų kuo išsamesni.

NAUJOS GALIMYBĖS ATEITYJE
Pasaulyje registruotas ir sėkmingai naudojamas
naujos kartos neuroleptikas paliperidonas.
 Nauja forma ilgo veikimo paliperidono
palmitatas XEPLION 50 mg, 75 mg, 100 mg ir
150 mg
 Leidžiamas į raumenis kas 4 savaitės

ūmiam gydymui
 palaikomajam gydymui.


Dėl geros tolerancijos plačiai skirimas tiek
jauniems, tiek vyresnio amžiaus pacientams.
KAIP PADĖTI PACIENTUI APSISPRĘSTI
Nors tenka pripažinti, kad tarp pacientų ir
gydytojų, skiriančių jiems psichiką veikiančius
vaistus, vis dar tebežiojėja praraja, tačiau daug
kas keičiasi, ir teigiamų pokyčių jau
nebesustabdysi.
 Nemažai specialistų jau yra linkę gerokai
atviriau bendrauti su pacientais.
 Vis daugiau sveikatos priežiūros tarnybų kaupia
informaciją apie vaistus.

Vis daugiau žmonių kreipiasi į jas, kad galėtų
minėta informacija pasinaudoti.
 Pacientų ir jų artimųjų draugijos kaskart geriau
atstovauja savo narių interesams.
 Naudingą darbą atlieka ligoninių informacijos
tarnybos, nors joms neretai stinga specializuotų
žinių ir leidinių apie psichotropinių vaistų
vartojimą.

DAR KARTĄ - PACIENTO SPRENDIMAS
Kai kurie pacientai, išklausę specialistų
argumentų, gali padaryti išvadą, kad nėra kito
kelio, tiktai vartoti vaistus ilgą laiką, o gal net
visą gyvenimą.
 Tačiau kiti vis dėlto gali ryžtis rizikai, t.y.
nutraukti vaistų vartojimą anksčiau nei reikėtų.
 Nepaisant vienokio ar kitokio pasirinkimo, vaistų
vartojimą ar nevartojimą labiau nei iki šiol
turėtų lemti paties paciento apsisprendimas.
 Žinoma, su sąlyga, kad pastarasis būtų pajėgus
priimti sprendimą. Mat sutrikusios psichikos
žmonėms toli gražu ne visada tai pavyksta.
