Transcript Internetiniai puslapiai, HTML pagrindai
Internetiniai puslapiai, HTML pagrindai
Įvadas
Hipertekstinės technologijos darosi vis aktualesnės ne tik informatikos specialistams, bet ir visiems informacinės visuomenės nariams. Kiekviena įstaiga, firma nori (ir gali) turėti savo internetinę svetainę. Gana greitai auga ir asmeninių puslapių skaičius.
Šiuo metu yra nemažai priemonių kurti internetinius puslapius - pradedant nuo paprasčiausių
html
puslapių iki
asp
,
php
,
flash
technologijų.
Pagrindinės hiperteksto charakteristikos — tai nuorodos ir rodmenys. Perėjimas į kitus hiperteksto dokumentus ar į kitas esamo dokumento dalis vyksta naudojantis nuorodomis, kurios daugumoje atvejų būna tekstinės, tačiau gali būti pateiktos grafiškai, t.y. surištos su grafiniu elementu, sudėtos į kokią tai schemą ar „žemėlapį“. Nuorodos gali nukreipti ir į bylas su garsais, animacija, video. Pagal tai, iš kokių informacijos vienetų — informacijos srauto dalies telpančios kompiuterio ekrane, (teksto, garso, grafikos ir kt.) yra sudaryti hipertekstiniai dokumentai, jie yra skirstomi į tekstinius, grafinius, animacinius, vaizdo, garso ir kt.
Hipertekstinio dokumento struktūra
Hipertekstinį dokumentą sudaro tokios pagrindinės dalys: 1. Antraštė, kurioje nurodomas hipertekstinio dokumento pavadinimas.
2. Pagrindinė dokumento dalis (peržiūros programos langas), kurį gali sudaryti: aktyvus tekstas (nuoroda) ir neaktyvus tekstas (visas kitas tekstas); neaktyvi grafika (statiška ir dinamiška: nejudantys ir judantys paveiksliukai, žemėlapiai ir kt.) ir aktyvi grafika (statiška ar dinamiška nuoroda); tekstinio dialogo langas – sritis hipertekstiniame dokumente, kuriame galima vykdyti duomenų paiešką, pildyti duomenų bazes, rinktis alternatyvius peržiūros būdus, atsakyti į pateiktus klausimus ir pan.; fonas, kuris gali būti tuščias, spalvotas, grafinis ar įgarsintas.
Hipertekstinių dokumentų rūšys
Antraštė Neaktyvi ir aktyvi grafika Fonas Neaktyvus tekstas Pagrindinė dokumento dalis Aktyvus tekstas Tekstinio dialogo langas
Internetinių puslapių kūrimas
Internetinį puslapį galima kurti keliais būdais: 1.
Naudojant, pvz., programą
Notepad
, kurioje rašome gryną HTML tekstą nuo pradžios iki pabaigos. Failą saugome kaip tekstinį su plėtiniu
htm
arba
html
.
2.
ar Sukuriame failą, pvz., su
Microsoft PowerPoint Microsoft Word, Microsoft Excel
, jį išsaugome, kaip Web puslapį, jei reikia pakoreguojame HTML tekstą.
3.
HTML failus kuriame redaktoriais, kuriuos aptarsime.
naudojantis specializuotais
Interneto puslapių k
ū
rimo programin
ė
s
į
rangos apžvalga
Adobe PageMill 3.0
CoffeeCup HTML Editor
Macromedia Dreamweaver MX
Microsoft FrontPage
Allaire Homesite
Claris HomePage
HotDog Pro 7.03
HTML
HTML (Hypertext Markup Language) – tai hiperteksto žymėjimo kalba
Internetinių puslapių kūrimui naudojama
standartinė HTML kalba
. Šia kalba parašyta dauguma Web dokumentų. HTML sudaro teksto formatavimo priemonės, hipernuorodos, grafika ir informacijos peržiūros išorinės priemonės.
HTML redaktoriai
Programinės įrangos rinka siūlo milžinišką HTML redaktorių pasirinkimą. Egzistuoja trijų tipų HTML redaktoriai: 1. Text tipo redaktoriai 2. Toolbar tipo redaktoriai 3. WYSIWYG tipo redaktoriai
HTML pagrindai
< Kiekvieno tinklapio griežtai apibrėžta ir praktiškai nekintama. Kiekviena komanda rašoma < > skliaustuose ir nusako tam tikrą tinklapio struktūrinį elementą. Kiekvienas HTML kalbos elementas sudarytas iš pradinio elemento
direktyvos_vardas
komandų struktūra yra >, o pabaigoje rašomas tas pats vardas tik su pasvirusiu brūkšneliu
direktyvos_vardas
>. Tarp šių elementų rašomas tekstas, sudarantis tinklapį. Kai kurios komandos turi papildomų atributų, kurie nurodomi komandos pradžioje <
direktyvos_vardas atributas = reikšmė
>.
Komentarai prasideda .
HTML dokumento struktūra
1.
2.
3.
4.
HTML dokumentą sudaro keturios pagrindinės dalys:
HTML
– Visi HTML dokumentai prasideda nuoroda, kuri informuoja naršyklę, kad dokumentas yra parašytas naudojant HTML kalbos elementus.
HEAD
techninę – tai vadinamoji HTML „antraštė“, nurodanti įvairią informaciją, lentelę ir pan.
pavyzdžiui, dokumento autorių, programą, su kuria dokumentas buvo kurtas, naudojamą kodų
TITLE
– tai dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas peržiūros programos lango titulinėje eilutėje.
BODY
– tai pagrindinė HTML dokumento dalis, susidedanti iš HTML komandų ir teksto.
Dažniausiai naudojami su teksto ir grafikos formatavimu susijusių komadų parametrai 1
ALIGN="left | center | right | justify "
- elemento išdėstymo orientacija kitų HTML dokumento elementų atžvilgiu arba HTML dokumente.
HREF="url"
- nuoroda į bylą.
SRC="url"
- byla, kuriame yra informacija, reikalinga elementui sukurti.
NAME="name"
HTML objektas.
- objekto vardas; tikslinga naudoti, kai į šį objektą "kreipsis" kitas
TARGET="name | _self | _perent | _top | _blank "
- nuoroda į rėmelių dalį.
BORDER="pixels"
- rėmelių aplink objektą storis.
Dažniausiai naudojami su teksto ir grafikos formatavimu susijusių komadų parametrai 2 WIDTH=" % | pixels"
- elemento plotis.
HEIGTH=" % | pixels"
- elemento aukštis.
HSPACE="pixels"
HTML dokumento elementų.
VSPACE="pixels" ALT="text"
- horizontalus tarpas tarp elemento ir kitų - vertikalus tarpas tarp elemento ir kitų HTML dokumento elementų.
- tekstas, rodomas vietoje arba šalia elemento.
BGCOLOR="color"
- elemento fono spalva.
COLOR="color"
- elemento spalva.
FACE="font" SIZE="size"
- teksto šrifto pavadinimas.
- teksto šrifto dydis.
Parametrų reikšmių paaiškinimas
left
- objektas lygiotas į kairįjį kraštą;
center
- objektas centruotas;
right justify
- objektas lygiuotas į dešinįjį kraštą; - objektas lygiuotas tiek į kairįjį tiek į dešinįjį kraštus.
url
- tai nuoroda į bylą; jeigu byla yra tame pačiame kataloge kaip ir tinklapis, tai rašomas tik bylos pavadinimas, kitu atveju rašomas kelias iki bylos;
name
- aprašomo objekto arba kito HTML objekto vardas;
_self
- pats objektas;
_parent
- žemesnio lygio objektas;
_top
- aukštesnio lygio objektas;
_blank
- naujas objektas;
pixels %
- ekrano taškų skaičius; - procentinė dalis kito objekto atžvilgiu;
text color
- bet koks tekstas; spalva aprašyta žodine konstanta arna RGB kodu;
Elementariausio puslapio pavyzdys
Pirmo puslapio tekstas
Audio įrašų įterpimas
Norint naudoti audio įrašus internetiniuose 1.
puslapiuose, galimi du variantai: Įdėti failą, panaudojant
Sukurti nuorodą į audio failą.(Tai ir pamėginsim)
Audio įrašų įterpimas
Kad galėtumėte klausytis tinklalapyje esančių audiofailų, kompiuteryje turi būti įdiegta muzikos perklausos programa. Naujausių versijų interneto naršykės turi priemones, leidžiančias klausyti garsinius failus.
Audio įrašų įterpimas
Dažniausiai naudojami tokie garso formatai: •
MIDI (Musical Instrument Digital Interface
Dažniausiai jis naudojamas foninei muzikai.
). Iš tikrųjų tai yra muzikos apibrėžimo kalba ir perdavimo protokolas, o ne formatas. Kokybė labiau priklauso nuo kompiuterio techninės įrangos, nors dažniausiai yra bloga. Failo dydis ypač mažas; •
WAV –
asmeninio kompiuterio garso formatas. Tai – geriausias muzikinių failų formatas, kai reikia, kad muzika būtų pateikta autentiškai. Kadangi kokybė yra gera, tai failas – didelis.
WAW
formato failus gali groti
Internet Explorer 3.0
ir naujesnės interneto naršyklės; •
MP3
– tai progresyvus suspaudimo būdas optinių diskų (
CD
) kokybės audiofailams, artimas
WAV
grotuvų ir kompiuterių procesorių; technologijai. Kadangi yra labai didelis suspaudimo laipsnis, jiems dekoduoti reikia specialių •
AIFF
– muzikos failų formatas (panašus į
WAV
) suderinamas su
Macintosh.
Audio įrašų įterpimas
Videoklip
ų
susiejimas
Kaip ir garso failai, videofailai taip pat būna įvairių formatų. Standartiniai yra šie formatai: •
ASF (Advanced Streaming Format).
Tai yra
Microsoft Streaming
formatas, reikalaujantis
Windows Media Player
programos; •
AVI (Audio/Video Interleaved).
nuo Windows 95); Tai yra videofailo tipas, naudojamas Windows operacinėje sistemoje (pradedant •
MPEG (Motion Picture Experts Group)
judantiems vaizdams suspausti.
– tai plačiai naudojamas standartas, naudojamas skaitmeniniams