Transcript Document
PEDAGOGIKA
Prof. R. Vasiliauskas
3.
4.
5.
6.
7.
Eil.
Nr.
1.
2.
8.
9.
10.
11.
Leidimo Metai 1999 1998 1998 2003 1994 2007 1999 Leidinio autoriai ir pavadinimai.
Aktyvaus mokymosi metodai Aramavičiūtė V. Ugdymo samprata Arends R.J. Mokomės mokyti Bitinas B. Hodegetika: Auklejimo teorija ir technologija Gage N.D., Berliner D.C
Pedagoginė psichologija.
Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos terminų žodynas.
Lassahn R.Bendrosios pedagogikos pagrindai.
Leidyka Garneles Vilniaus universit eto leidikla Margi raštai Kronta
70 102 14
Alnali tera Margiraš tai Margi raštai Egzempliorių skaičius VPU bibliotekoje.
10 441 16
2006 Petty G. Šiuolaikinis mokymas.
1999 2004 2006 Rajackas V. Mokymo orgsnizavimas.
Rajackas V. Pedagogikos pagrindai.
Šiaučiukėnienė L. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai.
Tytoalba
3
Šviesa VPU Techno logija
144 6 5
2. Pedagogika- mokslas ir menas. Pedagogikos ir kitų giminiškų mokslų integracija.
Žinoti ir suprasti ugdymo kaip mokslo ir meno būdingiausius bruožus ir pedagogikos bei kitų mokslų giminiškus ryšius, svarbiausias sąvokas.
Gebėti atrasti, parinkti ir panaudoti kitų mokslų (filosofijos, psichologijos, sociologijos) duomenis mokinių ugdymui.
Įžvelgi žmogaus tobulinimo pedagoginėmis priemonėmis ir ugdymo teorijos vadovavimo praktikai galimybes.
Frencis Bekonas (1561-1626)
PEDAGOGIKA KAIP MENĄ PRIIMTA DAR VADINTI TAIKOMĄJA PEDAGOGIKA ARBA PEDALOGIJA .
Pedagogika-
gr.
paidagogos.
Paidas-vaikas, gogas-vedu.
Vaikų vedžiotojas. Vergas,lydintis vaiką į mokyklą.
EDUKOLOGIJA ŠVETIMO SISTEMA PEDAGOGIKA TEORINĖ PEDAGOGIKA PEDAGOGIKOS ISTORIJA TAIKOMOJI PEDAGOGIKA
BENDROJI IKIMOKYKLINĖ MOKYKLINĖ DIDAKTIKA AUKLĖJIMO TEORIJA HODEGETIKA
OLIGROFRENO (
gr. Oligos
–mažas,
phen-protas
) pedagogika, protiškai atsilikusių vaikų pedagogika.
TIFLO
(gr. typhlos-
aklas
) –
tiflopedagogika.
SUDRO (
lot. Sudrus
kurčias) pedagogika.
LOGOPEDIJA (
gr. Logos-
kalba+
paides
-lavinimas) Mokslas,tiriantis kalbos sutrikimus, šių trųkumų šalinimo būdus.
Kūdikystė Vai kystė { Priešmokyklinis Ikimokyklinis Jaunesnysis mokyklinis Paauglystė Ankstyvoji jaunystė Jaunystė Brandos pirmas periodas Antrasis brandos periodas Iki 1 metų 1-3 metai 3-6 metai 6-10 metų 10-15 metų 15-18 metų 18-21 metai 21-35 metai 35-60 metų
Ugdymas
Lavinimas Auklėjimas Mokymas
UGDYMAS IR JĮ APIMANČIOS SĄVOKOS
UGDYMAS UGDYMAS UGDYMAS UGDYMAS-
MOKYMAS-LAVINAMASIS MOKYMAS MOKYMAS ORIENTUOTAS Į TURINĮ MOKYMAS ORIENTUOTAS Į MOKINIO ASMENYBĘ LAVINIMAS LAVINAMASIS MOKYMAS LAVINIMAS-GEBĖJIMŲ PLĖTRA AUKLĖJIMAS AUKLĖJAMASIS MOKYMAS(J.F.Herbartas) FORMAVIMAS
PEDAGOGAS ŠEIMA DRAUGAI
MOKINYS
KOMUNIKACI NĖS PRIEMONES STICHINĖ APLINKA
UGDYMO PRINCIPAS
ŠVETIMO
HUMANIŠKUMO DEMOKRATIŠKUMO NACIONALUMO
ST. ŠALKAUSKIO
PASAULĖŽIŪROS UNIVERSALUMO TIKSLINGUMO
DIDAKTIKOS A.KOMENSKIO
MOKSLIŠKUMO PRIEINAMUMO SISTEMINGUMO NUOSEKLUMO ATVIRUMO NAUJOVĖMS VISAPUSIŠKO POVEIKIO VAIZDUMO
AUKLĖJIMO NAUJAUSI (VAKARŲ ŠALIŲ)
TEISINGUMO RYŠIO SU GYVENIMU SAVARAIŠKOS IR INDIVIDUALYBĖS GERBIMO RĖMIMASIS TEIGIAMOMIS SAVYBĖMIS AKTYVUMO MOTYVAVIMO KONKRETUMO INDVIDUALUMO INDIVIDUALUMO SĄMONINGUMO AKTYVUMO TEORIJOS IR PRAKTIKOS RYŠIO GARBĖS SĄŽINĖS KOOPERAVIMOSI
Kodėl?
Ką mokyti?
Ko mokyti?
Kaip mokyti?
MOKYMO KOMPONENTAI
Mokymosi motyvai-noras ar nenoras mokytis. Mokinių sudėtis pagal įvairius kriterijus-socialinę padėtį, tėvų išsilavinimo lygį, mokinių išprusimą...
Turinys.
Metodai.
Kada?
Kokiomis sąlygomis?
Laiko faktorius. Mokymosi trukmė metų, paros laikas...
Mokyklos medžiaginė, techninė, informacinė būklė.
MOKYMO METODAI
MOKYMO PROCESO MODELIS
VAIZDINĖS TECHNINĖS PRIEMONĖS MOKYMO (TURINIO) ORGANIZACIJA
TIKSLAI
TURINYS VERTINIMAS
Mokymas kaip ištisinis procesasas.
2.Turinio pasirinkimas 1.Tikslas ir tikslo konkretizavimas 3.Turinio organizavimas 5.Įvertinimas 4.Mokymo metodai, vaizdumas
XX a.6-ame dešimtmečiuose B. Bloom sukūrė mokymo modelį, kuriame išskyrė tris tikslų lygmenis: pažinimo (žinios, jų suvokimas, taikymas, analizė, sintezė ir vertinimas), emocinį-vertybinį (įsisąmoninimas-noras kažko pasiekti, dėmesys; reagavimas-pritarimas iškeltai idėjai, noras atsakyti į iškeltą klausimą, pasitenkinimas atsakymu; vertinimas- “priėmimas”, reikšmės teikimas iškeltai vertybei, prioriteto teikimas, organizavimas- vertybių konceptualizacija, vertybių sistemos susiformavimas; prioritetų grindimas vertybių sistema) ir psichomotorinį (fundamentalūs judesiai, nekalbinis bendravimas).
Mokydami pasiekiame įvairių tikslų: fizinių – motorinių (rankomis laikome mokymo priemones, akimis stebime objektus), intelektualinių (suvokiame sąvokas, sprendžiame teoremas), pažiūrų, vertybių formavimo (teikiame pirmumo pamėgtiems objektams, didėja pasitikėjimas savimi,gebėjimai reaguoti). Šie mokymo komponentai integruoti, kiekvienas iš jų nedaloma visumos dalis.
Lygmuo
Žinios
Pažinimas ir mokinių aktyvumas
Elgesio aprašymas Įsisavintos Veiklos (aktyvumo) pavyzdžiai Aktyvumo ir būtinos išmokti veiklos kiek vienu lygmeniu raktiniai žodžiai
Informacijos Atkūrimas ir pripažinimas Testai,faktų ar statistinių duomenų įvardijimas, taisyklių, sąvokų atkūrimas, įstatymo ar procedūrų citavimas Suvokimas Prasmės suvokimas, minties raiška savais žodžiais,inter pretavimas, vertinimas Pagal duotą scenarijų ar kitą tekstą prasmės aiškinimas ar interpretavimas, reagavimas į iškeltą problemą ar jos sprendimas, pavyzdžių ar metaforų pateikimas Organizuoti, apibrėžti, skaičiuoti, atpažinti, susieti, išrinkti,tvirtinti, teigti,konstruoti, pareikšti Aiškinti, kartoti, kritikuoti,suskirs tyti,sumuoti,iliust ruoti, versti, recenzuoti, pranešti,disku tuoti,perrašyti, vertinti,interpre tuoti,teoretizuoti, teikti pavyzdžių
Taikymas Žinių panaudojimas ir taikymas, žinių taikymas realistinio gyvenimo situacijomis Veiksmingas teorijos taikymas praktikoje, problemų sprendimas, vadovavimas aktyvumui Taikyti, atkurti, vadovauti, spręsti, vykdyti, gaminti, implikuoti, keisti, ruošti, tvarkyti,reaguoti, žaisti Analizė Elementų interpretavimas, organizaciniai principai, struktūra, konstravimas, vidiniai ryšiai Vertinimo elementai, ryšiai, vertybės, reikalavimų arba poreikių numatymas Eksperimentuoti, susieti, vaizduoti diagrama, sudaryti planą, vertinti, skirstyti
Sintezė Vertinimas Sukurti unikalias struktūras, sistemas, modelius, aspektus, idėjas, suburti mąstymo operacijas Planų sudarymas, modelis, sprendimai, integruoti metodai, šaltiniai, idėjos, komandų sukūrimas Išplėtoti, planuoti, statyti, kurti, tikslinti, formuluoti, siūlyti, pasiekti, integruoti, surinkti, kultivuoti, modifikuoti Įvairių idėjų, susietų su vertybėmis, gamyba, vertinimas, kritinis mąstymas, strateginis lyginimas ir recenzavimas Strateginių pasirinkimų apžvalga arba planas Apžvelgti, patvirtinti, vertinti, ginti, išrasti, vadovauti, ginčytis, nustatyti vertę`
Šiuolaikinis požiūris į mokymo procesą
KONTEKSTAS
Mokyklos kultūra Švietimo politika Tarptautinė aplinka Kiti veiksniai Šeima Procesai klasėje Įvadinės prielaidos
Mokytojo ir mokinio bruožai Mokytojo elgesys Mokinio elgesys
Galutiniai mokymo proceso rezultatai Religija Teatras kinas Bendruomenė Procesai mokykloje Bendraamžių grupės
Vertyb ėmis pagįsto elgesio lygiai
Priėmimas
Suvokia idėją, procesą, reiškinį
Reagavimas
Iš pradžių atsižvelgia į kitų kvietimą, o vėliau reaguoja su noru ir pasitenkinimu
Vertinimas
Suvokia dalyką, idėjas ar elgesį; reaguoja pastoviai, rengiasi atitinkamai elgtis; Reikalauja kitų reagavimo
Organizavimas
Organizuoja vertybes, jas adaptuoja
Apibendrinimas
Tam tikrų vertybių susiejimas į sistemą tampa kryptingas; ryškėja pastovumas.
Reikalauja vertybių organizavimo Reikalauja vertybių plėtros ...reagavimo
Mokytojo ir besimokančiojo bendravimo būdai
Nuoširdžiai domėkitės savo mokinio gyvenimu ir veikla;
Šypsokitės;
Prisiminkite, kad jam jo paties vardas bet kokia kalba skamba ypač maloniai ir reikšmingai;
Būkite geras klausytojas. Paskatinkite kitus kalbėti apie save;
Kalbėkite apie tai kas yra įdomu mokiniui;
Leiskite besimokančiajam pasijusti reikšmingu ir darykite tai nuoširdžiai.
KLAUSIMŲ – ATSAKYMŲ METODAS KLAUSIMŲ KATEGORIJA PAŽINIMO AKTYVUMAS KLAUSIMAI
1. ATMINTIES 2. SUPRATIMO 3. SPRENDIMO 4. ANALIZĖS 5. SINTEZĖS PRIMENA INFORMACIJĄ, IDĖJAS, FAKTUS ITERPRETUOJA INFORMACIJĄ RENKA, TRANSFORMUOJA FAKTUS, DUOMENIS, IŠKO RYŠIŲ SKAIDO REIŠKINĮ Į SUDEDAMĄSIASS DALIS, KLASIFIKUOJA FAKTUS ATSKIRŲ SUDEDAMŲJŲ DAIŲ JUNGIMAS Į VISUMĄ -KAIP KNYGOJE NURODOMA? -APIBUDINK REIŠKINĮ - PASAKYK SAVAIS ŽODŽIAIS - KOKIA DAROME IŠVADĄ? - JEIGU ŽINOTE “A” IR “B”, KAIP NUSTATYSITE “C”?
- KĄ AUTORIUS NORĖJO PAVAIZDUOTI KŪRINIJE?
ITERATŪRINIO KŪRINIO MENIŠKUMAS
MOKYMAS
Žinios Veiksmai Pažiūros, vertybės
METODAS
Indukcinis Dedukcinis Pvz.
Pvz.
Pvz.
Taisyklė Taisyklė Pavyzdžiai Faktai Teiginiai
PAMOKOS PLANAS DALYKAS: KLASĖ: TEMA: PAMOKOS TIPAS: TIKSLAI:
1. Mokomieji (pažinimo): 2. Lavinamieji: 3. Auklėjamieji:
TURINYS
Medžiagos parinkimas iš įvairių šaltinių Svarbiausios idėjos
INSTRUKTAVIMO PROCEDŪROS
Sudominimas
METODAI: VAIZDUMAS:
PAMOKA
MIŠRI (KOMBINUOTA) NAUJŲ ŽINIŲ ĮGIJIMO ĮGŪDŽŲ, MOKĖJIMŲ ĮVALDYMO ĮTVIRTINIMO UŽDAVINIŲ SPRENDIMO KARTOJIMO KONTROLĖS
TRADICINĖ
KŪRYBIŠKA PAMOKA
KŪRYBIŠKA PAMOKOS TIKSLAI
Mokytojo: perteikti naują medžiagą.
Mokytojo: organizuoti mokinių veiklą.
Mokinio: įsisavint nauja medžiagą.
Mokinio: kūrybiška veikla pasiekti rezultatų.
MOKYMO (-SI) BŪDAI
Mokytojo: išaiškinti naują medžiagą.
Mokytojo: organizuoti kūrybišką veiklą Mokinio: išklausyti naujos medžiagos aiškinimą ir ją įsiminti.
Mokinio: tirti naują objektą, analizuoti reiškinius diskutuojant, nusprendžiant
PAMOKOS STRUKTŪRA
Pagal griežtai iš anksto numatytą planą,netolstant nuo jo Pamokos struktūra situacinė, lanksti, ne visada laikomasi išankstinio plano
NAGRINĖJAMOS TEMOS INTERPRITAVIMAS
Nagrinėjamos temos vienpusiškumas interpretavimas remiantis tik vadovėliu Nagrinėjamos temos įvairiapusiškumas interpretavimas remiantis įvairiais šaltiniais
MOKYMO REZULTATŲ SUSUMAVIMAS
Žinių iš nagrinėjamos temos atgaminimas Mokinių kūrybiško darbo rezultatų pristatymas ir gynimas
PAMOKOS UŽBAIGIMAS
Svarbiausių žinių, idėjų susumavimas Refleksija,savo veiklos, jos reikšmės ir prasmės suvokimas.
Refleksija, -uoti – kreipti sąmonę į save, mąstyti apie savo psichinę būklę
PAMOKA
1. Pamokos samprata 2. Pamokos plano sudarymo tikslas ir metodika 2.1 Tema: 2.2 Įvadas: 2.3 Tikslai : a) mokomieji: b) lavinamieji: c) auklėjamieji: 2.4 Mokomoji medžiaga ir metodai: 2.5 Mokinių aktyvumas: a) atsakymai į klausimus b) pratimai c) diskusijos ir kitos aktyvumo formos 2.6 Vaizdumas: 3. Pamokos stebėjimas: Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla 4. Pamokos analizė (žr. Pamokos analizės schema).
Pastabos LITERATŪRA: 1. Kaip mokytojai planuoja// N. Gage. Pedagoginė psichologija, - V., 1994.-P. 405-411 2. Rajeckas V. Pamoka. – V., 1997.
3.Rengimasis pamokai// Vidurinės mokyklos didaktika. – K.,1978. – P. 200-214 4. Tradicinė ir šiuolaikinė pamoka// Vasiliauskas R. Pedagoginės praktikos programa ir metodinė medžiaga.- V., 1995. – P. 13-14 5. Bižys N. Pamokos mokytojui, - V., 1996
A. BENDROSIOS ŽINIOS APIE PAMOKĄ
(Surašoma prieš pamoką arba po pamokos pasikalbėjus su mokytoju) 1. KLASĖ: 2. DALYKAS: 3. MOKYTOJAS: 4. PAMOKOS TEMA: 5. PAMOKOS TIKSLAI: a) mokomieji: b) lavinamieji: c) auklėjamieji: 6. PAMOKOS TIPAS: 7. METODAI 8. PRIEMONĖS (vaizdinės priemonės)
Pamokos dalys ir laikas
B. PAMOKOS PROTOKOLAS
( rašomas per pamoką )
PAMOKOS EIGA Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos Pasiruošimas pamokai Aprašyti klasę, tvarką, mokinius, kaip jie pasirengę pamokai. Mokytojo atliekami paruošiamieji darbai Skambutis 8.30 val.
Pamokos pradžia susitvarkymas 8.31 val.
Namų darbų tikrinimas 8.33 val.
Ir t.t.
M.: - Laba diena, sėskite. Mokytojas tvarko žurnalą.
Mokytojui įėjus mokiniai tvarkingai atsistoja, bet sėdasi triukšmingai.
Kodėl mokytojas nedavė mokiniams darbo, imdamasis tvarkyti žurnalą.
M.:- Išsiimkite ir atsiverskite namų darbų sąsiuvinius. Mokytojas vaikšto po klasę ir tikrina ar visi atliko Ir t.t.
-Kuo tiksiau užrašoma visa pamokos eiga, mokytojo ir mokinių žodžiai bei veiksmai. -Rašomas visos kritikos mintys ( teigiamos ar neigiamos ), kilusios stebint pamoką.
l. PRIVALOMOS UŽDUOTYS:
1. UGDOMOJI PAMOKOS ANALIZĖ (stebėti 1-2 pamokas ir pateikti stebėjimo protokolą(-us) raštu: A. Bendros žinios apie pamoką (surašoma prieš pamoką arba po pamokos pasikalbėjus su mokytoju) Klasė: Dalykas: Mokytojas: Pamokos tema: Pamokos tikslai: Pamokos tipas: Metodai: Priemonės: B. Pamokos protokolas (rašomas per pamoką) Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos
C. Pamokos analizės schema:
Reflektuojant stebėtas pamokas atsakyti į klausimus: kokius ugdomuosius tikslus mokytojas sau kėlė, kaip jie atitinka pamokos situaciją, mokinių pasiregimą, interesus? Kaip šie tikslai buvo įgyvendinti pamokoje? Kaip mokomoji medžiaga, metodai, pamokos tipas, struktūra padėjo sieti numatytų tikslų?Koks mokytojo vaidmuo pamokoje (žinių tiekėjas ar mokinio ugdytojas)? Kaip mokytojo pasirinktas pamokos turinys, metodai, aktyvumo formos ugdė, intelektualines, emocines vaiko galias (atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, vaizduotę, išgyvenimus, požiūrį, žadino emocijas, domėjimąsi, kūrybiškumą, vertybines nuostatas ir kt.)? Kaip žadinamas mokinių noras atlikti užduotis, ugdoma teigiama mokymosi motyvacija (kokį poveikį darė pamokos atmosfera, mokytojo ir mokinių santykiai, užduočių pateikimas, mokinių darbo vertinimas ir kt.)? Kokie taikomi formalus ir neformalaus vertinimo būdai, formos?
PAMOKOS UGDOMOJI ANALIZĖ
ANLIZUOJANT PAMOKĄ SVARBU ATSAKYTI Į ŠIUOS KLAUSIMU:
1. KOKIUS UGDOMUOSIUS TIKSLUS MOKYTOJAS SAU KĖLĖ, KAIP JIE ATITINKA PAMOKOS SITUACIJĄ, MOKINIŲ PASIRENGIMĄ, INTERESUS; 2. KAIP ŠIE TIKSLAI BUVO ĮGYVENDINTI PAMOKOJE; 3. KAIP MOKOMOJI MEDŽIAGA, METODAI, PAMOKOS TIPAS, STRUTŪRA PADĖJO SIEKTI NUMATYTŲ TIKSLŲ; 4. KOKS MOKYTOJO VAIDMUO PAMOKOJE (ŽINIŲ TIEKĖJAS AR MOKINIO UGDYTOJASS?);
5. KAIP MOKYTOJO PASIRINKTAS PAMOKOS TURINYS, METODAI, AKTYVUMO FORMOS UGDĖ, INTELEKTUAINES, EMOCINES VAIKO GALIAS (ATMINTĮ, DĖMESĮ, MĄSTYMĄ, KALBĄ, VAIZDUOTĘ, IŠGYVENIMUS, POŽIŪRĮ, ŽADINO EMOCIJAS, DOMĖJIMĄSI, KŪRIBIŠKUMĄ, VERTYBINES NUOSTATAS IR KT.), 6. KAIP ŽADINAMAS MOKINIŲ NORAS ATLIKTI UŽDUOTIS, UGDOMA TEIGIAMA MOKYMOSI MOTYVACIJA (KOKĮ POVEIKĮ DARĖ PAMOKOS ATMOSFERA MOKYTOJO IR MOKINIŲ SANTYKIAI, UŽDUOČIŲ PATEIKIMAS, MOKINIŲ DARBO VERTINIMAS IR KT.); 7. KOKIE TAIKOMI FORMALAUS IR NEFORMALAUS VERTINIMO BŪDAI, FORMOS.
1. UGDOMASIS RENGNYS KLASĖJE
Individualiai arba dviese (jei atliekate pedagoginę praktiką paralelinėse klasėse) parengti ir pravesti renginį, kuris neturi sutapti su dalykiniu renginiu. Parašyti ir patekti renginio planą – konspektą.
Renginio plano schema
Klasės auklėtojas: Vertinimas: pasirengimas..... pravedimas........
Auklėjimojo renginio.........vedamo..................Mokykloje.......klasėje..........(data) (pavadinimas)
Išplėstinis planas Tema:.................................................................................................
Tikslai:................................................................................................
Metodai:..............................................................................................
Forma (pokalbis, disputas, ekskursija ir t.t.) ........................................... .........................................................................................................
Naudota literatūra (dalykinė, pedagoginė ir t. t) Renginio parengimas (Kodėl numatytas toks renginys; su kokiomis ankstesnėmis formomis susijęs; kaip vadovaujama mokinių veikla pasirengimo metu: renginio tikslų numatimas, literatūros parinkimas, darbas su mokiniais, renginio aplinkos organizavimas, reikalingų priemonių rengimas, renginio plano sudarymas ir kt.
Renginio eiga (įvadinė dalis, pagrindinė, pabaiga) Renginio analizė (kolegos (mokytojo) recenzija, mokinių įvertinimai, savęs įsivertinimas).