Transcript Egzodo literatūra

Gyvenimas vertybių
(o gal tuštybės?)
mugė
Tuštybė pagal V.Tekerėjų (XIX a.)
• “Tuštybės mugė” – tai Viljamo
Tekerėjaus, anglų rašytojo, romano
pavadinimas, tapęs frazeologizmu.
• Tai žmogaus siekis bet kokia kaina
gauti visus gyvenimo malonumus,
susikurti patogų, rūpesčių ir abejonių
neblaškomą gyvenimą.
Tuštybė pagal V.Mačernį (XXa.)
Tada aš atidariau savo tuštybės
parduotuvę. Virš durų pakabinau didelį
plakatą su šiais jame išrašytais
žodžiais: “Tuštybė čia gaunama
prieinamiausiomis kainomis.”
O tuštybės aš turėjau daug. Naujomis
jos atsargomis aš nesirūpinau: "kai tik
išbaigsiu, vėl grįšiu užmarštin", - tariau
pirmą rytą, praverdamas parduotuvės
duris.
Tuštybė pagal V.Mačernį
Vadinasi,
tuštybė – užmarštis, kai niekas tau
nerūpi, kai esi viskuo patenkintas,
manai, kad viską jau atradęs, pasiekęs,
supratęs...
Tuštybė pagal L.Donskį (XXI a.)
• Jeigu žmogus viskuo patenkintas ir nekelia
klausimų vieną dieną, jis tampa neįdomus sau...
• Jeigu žmogus taip gyvena tris savaites, jis
tampa neįdomus aplinkiniams...
• Jeigu tai tęsiasi tris mėnesius, jis tampa
neįdomus pasauliui...
• Bijokite žmogaus, kuriam viskas visada aišku, jis tuščias, nes niekada nepapildo savo turinio...
Vertybės pagal...
• “Maža ko vertas žmogus neverkęs...”
“Tikėjimas, ir tas be gero darbo kaip valtis be
irklų.” (Just. Marcinkevičius)
• “Ne neapykantai, o meilei gyvenu.”(Sofoklis)
• “Aš nei vergas, nei karalius – tikžmogus.”
(V.M.Putinas)
• “Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.” (H.Radauskas)
Kokias vertybes
siūlo egzodo
literatūra???
Vertybių mugė!!!
Meilė
Kančia
Malda
Laimė
Nežinia
Klausimai
Namai
Skausmas
Liūdesys
Šeima
Nerimas
Žemė
Individualumas Ramybė
Mintys
Draugai
Gamta
Regėjimai
Praeitis
Ieškojimai
Laikas
Vienatvė
Išdidumas
Abejonė
Egzodo
literatūra
Kas yra egzodas?
• Lotyniškai eksodos reiškia išėjimą.
• Tai masinis pasitraukimas iš gimtosios žemės.
• Tokį žodžio supratimą Vakarų kultūroje
įtvirtino Senasis Testamentas,kurio antroji
knyga ir vadinama Egzodu, arba Išėjimo
knyga. Įvykis suvokiamas kaip esminis tautos
išbandymas, kai po 40 metų klajonių dykuma ji
pasiekia Pažadėtąją žemę.
Kodėl lietuviai patyrė
egzodą?
• Dėl ekonominių priežasčių – bėgo nuo
ekonominės krizės XX a. ketvirtajame
dešimtmetyje.
• 1944 m. vasarą ir rudenį, bijodami
sovietinio teroro, iš Lietuvos į vakarus
pasitraukė 60000 žmonių.
• Šis procesas nėra sustojęs: iki šiol
žmonės renkasi emigranto gyvenimą
dėl jau įvardytų priežasčių ir dėl to, kad
kai kuriems artima kosmopolito, t.y.
“pasaulio piliečio”, pasaulėžiūra.
Lietuvių egzodo
literatūra
• Tai literatūra, sukurta po Antrojo
pasaulinio karo į Vakarus pasitraukusių
rašytojų.
• 1944 metais Lietuvą paliko apie du
trečdalius Lietuvių rašytojų draugijos
narių.
• Pirmuosius du pokario dešimtmečius
lietuvių literatūra iš esmės buvo
kuriama išeivijoje – Lietuvoje siautėjo
griežta sovietinė cenzūra, neleidusi
prasiskverbti laisvesnei kūrybinei
minčiai.
Egzodo rašytojai
• Egzodo rašytojų biografijostai sunkus ir skaudus jų
kelias iš sovietų okupuoto
savojo krašto į Vakarus...
• Tai kūrimasis svetimuose
kraštuose, darbas akmens
skaldyklose, mokymasis,
dalyvavimas visuomeninėje
veikloje...
• Tai ištikimybė tautai, kalbai,
kultūrai, kūrybai...
Egzodo poetai
• Žemininkai - tai Nepriklausomoje Lietuvoje
gimusi poetų karta, savo kūrybinį kelią
pradėjusi ketvirtajame dešimtmetyje. Jie
išvyko iš Lietuvos jau susiformavę kūrėjai, ir
akyse, iš širdyse išsivežę gimtosios žemės
vaizdą.
• Bežemiai – tai poetų karta, į literatūrą atėjusi
po žemininkų, debiutavusi ir subrendusi jau
išeivijoje, todėl neturėjusi gimtosios žemės,
kaip dvasinės palaimos, vidinės harmonijos,
atsvaros.
Žemininkai
• Jie pradėti taip vadinti dėl
1951 metais JAV išleistos
naujausios lietuvių išeivių
poezijos antologojos
(rinktinės) “Žemė”.
• Joje išspausdinti 5 poetų
eilėraščiai: Juozo Kėkšto,
Kazio Bradūno, Alfonso
Nykos- Niliūno, Henriko
Nagio, Vytauto Mačernio
poezija.
Žemininkų poezija
• Egzistencializmas (iš lot. existensia –
egzistavimas, buvimas) — XX a.
filosofijos kryptis, kuri individą,
individualią patirtį ir jos unikalumą laikė
žmogaus supratimo pagrindu.
• Kokia žmogaus buvimo žemėje prasmė
– tai pagrindinis žemininkų kūryboje
keliamas klausimas, į kurį kiekvienas
poetas atsako kitaip.
Žemininkų poezija
• Egzodas žemininkams – ne tik namų, gimtosios
žemės praradimas, bet egzistencinis
išbandymas.
• Žemė - ne tik prarastas kraštas, bet ir
žmogiškasis pasaulis apskritai.
• Pastebima romantinė laikysena – vienišo,
išdidaus, kenčiančio žmogaus laikysena.
• Žemininkų kūryboje pajusta brandi valstietiškoji
kultūra, duodanti prasmingos būties pamokas,
paruošianti subjektą išėjimui į pasaulį.
Vytautas
Mačernis
“Mokėkime gyventi ir
dūžtančiose formose”
1921 - 1944
•
Vytautas Mačernis –
jauniausias lietuvių literatūros
klasikas, naujosios poezijos
pradininkas, gyvenęs
tik 23 metus.
•
Gyvas būdamas nespėjo
išleisti nė vieno poezijos
rinkinio.
•
Tačiau buvo populiarus tarp
moksleivių, studentų ir
inteligentų. Poetas pats
siųsdavo draugams savo
eilėraščių nuorašus, jo
eilėraščius perrašinėdavo,
dalydavosi – taip eilėraščiai
plito ir išliko.
Išskirtinumas
• Kai kalbame apie
žemininkus,
apibendrintai visus
vadime išeiviais.
• Tačiau Vytautas
Mačernis nespėjo
juo tapti – 1944
metais jis žuvo nuo
atsitiktinio artilerijos
sviedinio savo
tėviškėje Šarnelėje.
Vieta, kurioje žuvo poetas.
Išskirtinumas
• Palaidotas draugų
gimtajame Šarnelės
kaime ant kalno,
kuris buvo dažna jo
pasivaikščiojimų ir
kūrybinių minčių
impulso vieta.
Išskirtinumas
• Vienintelis didesnės
apimties visiškai
užbaigtas kūrinys
"Vizijos" pirmą kartą
išleistas Romoje,
1947m.
Išskirtinumas
• 1951 m. kūryba
publikuota Los Angeles
išleistoje antologijoje
“Žemė” šalia kitų egzodo
rašytojų kūrybos.
Išskirtinumas
• Bet tikru išeiviu ir
tremtiniu, egzodo
atstovu V.Mačernį
galima laikyti ir dėl to,
kad savo tėvynėje
poezijos knygos
poetas laukė net 25
metus, nes tik 1971 m.
Lietuvoje buvo leista
išspausdinti nedidelę
kūrybos knygelę.
Vytauto Mačernio portretas.
TapytojasVytautas Moncevičius.
Paveikslas iš muziejaus ekspozicijos
Išskirtinumas
• Anksti subrendo, buvo uždaras,
rimtas, susimąstęs ne pagal
metus.
• “Mano gyvenimas yra degantis
gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek
negyvenu...”
• “Aš esu didelis svajotojas ir
fantastas, todėl daugiau gyvenu
ateitim, tikėjimu, vizijom...”
Poezija
“Rašytojo vienintelis užmokestis –
tai amžinybė”
Koks
eilėraščio
žmogus ir jo
pasaulis???
Skaitytojau
brangus,
norėčiau su
tavim aš
paplepėti
Ir tau
papasakot kai
ką, ko tujen
nežinai...
...nuolat ieškantis...
Aš, naujų pasaulių
pasiilgęs,
Iš pabodusio
dangaus į kitą
skrieju
Bunkančių jausmų
stipriau padilgint...
...laimės akimirkų...
Tik akimirkos
suteikia
Laimės amžinybę...
Jos kaip gėlės
vysta veikiai...
...tėviškės ramybės, namų...
• Ramu į tėviškę sugrįžti
Keliais, kur veda į namus,
Ir čia kaip žydinčią jaunystę
Paklaust, kur išblaškys pasaulis
mus.
• Bet aš Tavęs, o Tėviške, išsilgau
Ir Tau vienai tikėt galiu.
Ar atrandantis???
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly
nėra.
Netikėkite mano
skausmu,
Aš laimingas esu
Tarp nakties valandų
Svaigulingos kančios
ugnyje...
Aš laimingas esu,
Laimingesnio pasauly
nėra.
Bet neradęs laimės,
pasiliksiu vienas
Pasiskųsti Dievui,
kad gyvent sunku.
...nesuvokiantis savęs ir
pasaulio...
Veltui aš laukiu:
niekas man
nepasakys,
Atėjęs iš erdvių
giliųjų,
Kodėl kas nors yra?
Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis
visatos slėpinių?
...daug ko
nesuprantantis...
Mes nežinome kam, bet
gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly puiku;
Mes nežinom kodėl, bet
darbuotis
Per šešias įtempimo dienas
Tenka mums.
Mes nežinome kaip, kuo
būdu:
Bet vien ieškantį glosto
švelniai
Po gilių abejonės naktų
Purpuriniai tiesos
spinduliai...
...liūdintis...
Mano siela šiandien sunkiai serga,
Degdama vienatvės liūdesio
karščiu.
Aš sekiau jai pasakas gražiausias,
Sugalvojau malonumų daug naujų,
O jos akys nežinia ko klausia,
Tokios liūdnos, net pažvelgt į jas
baugu...
---------------------------Šiandien ant manęs užtiško
liūdesys...
...ieškantis...
Laikas bėgdamas veidą
išrašo
Raukšlėmis naujomis.
Išgyvenimai lašas po lašo
Ardo sielos trapiąsias lytis
Ir vėl kuria naujas,
Bet, sakyk, prie kurios
Tavo a š amžinai
apsistos?
...savaip besimeldžiantis...
Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo
teisės,
Noriu pats surasti tavo kelią.
Lig tavęs gal taip ir niekad neateisiu,
Bet aš trokštu pats patirt, kaip gelia
Klaidoje širdis...
Aš baisiai noriu nusidėti
Ir palikti tuščią tavo rojų.
Tik patyręs nupuolimo vargą kietą,
Vėlei imsiu sekt patarimu tavuoju.
...bandantis susigrąžinti
prabėgusį laiką...
Kai gyvenimo saulėleidžio
raudoni
Spinduliai kaip liūdnos mintys
išsidraiko
Vakaro danguj, - visų slapta
svajonė:
Kaip atgal grąžinti bėgantįjį laiką?
...vienišas, nes kitoks ...
• Aš, vaiduoklis, vienišas ir senas,
Gyvenu didžiulės girios
tankumyne.
Miško dvasios su manim kartu
gyvena
Kaip tarnaitės mano rūmų
antikinių.
• Tavo žodžių žmonės niekad
nesupranta
Ir todėl palieka vienišą tave.
• Kas didėja nuolatos, tas
tampa vienas...
...vienišas, todėl ir kenčiantis...
Nors vienas, naktį ir
apleistas,
Skausmu apsvaigęs,
išėjau
Paklyst ir nebegrįžt
daugiau...
...kenčiantis...
Meilė jums, o
kentėjimas man –
Jūsų laimėj aš jį
subrandinsiu...
...bet išdidus...
Aš savo žvilgsniu
egzaltuotu, įsakmiu
Herojiškąjį žmogų
ateity regiu,
Jis laisvas, išdidus viršum
pasaulio stovi.
...nuolat ieškantis...
Einu, bet nežinau, į kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be
prasmės:
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant
peties.
Aš klausiau kunigų ir filosofų
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai
sopa:
Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa
tai?
...bet nerandantis...
Aš
nebemoku,
nebespėju,
negaliu...
Ir man
dažnai taip
neramu, taip
neramu.
...ieškantis laisvės...
Bet dabar man duoki
mano dalią –
laisvės turtą,
Aš jau pats, aš pats
bandysiu savo laimę
kurti.
...todėl nuolatinis piligrimas...
Gyvenimas - tai geidžiamas
apsigavimas!
O kaip norėčiau padaryti jį
bekraštį
Ir juo keliauti kaip
amžinasis piligrimas,
Ir niekad niekur kelio
pabaigos nerasti!
...keliautojas...
O mes kur
einam, kur
keliaujam,
Kur eina
visos dienos
mūsų?
...atspėjęs savo likimą...
Praeinančiam pasaulyje praeisiu,
Ir mylimos nerūpestingą
Kasdien suduždamas, bet išdidus:
veidą
Mylėdamas skurdžiosios žemės vaisių Lengvai palietęs pirštais
virpančiais,
Ir moteris, ir saulę, ir sapnus.
Triukšmingai muzikai
aplinkui aidint Ir
Kaip svečias, pakviestas į šventę
šviesią,
Aš paragausiu, vynas ar svaigus,
Aš tik gėlių spalvom pasigėrėsiu,
Savin giliai įkvėpsiu jų kvapus;
atsisveikinęs mostu tik su
svečiais,
Palikęs žiburius toliau jų
šventei degti,
Išeisiu vienišas į amžinąją
naktį.
...nujautęs savo išėjimą...
Ar liūdnesnio kas būti
galėtų
Už likimą žmogaus šioj
nakty?
Jo gimimas toks ilgas ir
lėtas,
O mirtis - nelaukta ir
staigi.
Kiekvienas atskiras
žmogus - pasaulis
savyje,
Ir kaip žvaigždė
skaisčiai šviečiąs
tik atstume.
Namų darbas - ilgalaikė
užduotis
• Penktadieniui sukurti vieną pastraipą
samprotavimo rašinio tema
“Gyvenimas – vertybių ar tuštybės
mugė?”
• Nepamirškite klasikinės pastraipos
struktūros: teminis sakinys, faktai,
argumentai, užsklanda (išvadinis
sakinys).
• Pastraipa turi remtis Vytauto Mačernio
kūryba.
• Pateiktis įdėta į internetinį gimnazijos
žurnalą.
Sėkmės!