Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22 Ugdymo planavimas Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti. Vienas planas kito nedubliuoja, o.
Download ReportTranscript Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22 Ugdymo planavimas Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti. Vienas planas kito nedubliuoja, o.
Slide 1
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 2
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 3
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 4
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 5
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 6
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 7
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 8
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 9
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 10
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 11
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 12
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 13
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 14
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 15
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 16
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 17
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 18
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 19
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 20
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 21
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 22
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 23
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 24
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 25
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 26
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 27
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 28
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 29
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 30
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 31
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 32
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 33
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 34
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 35
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 36
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 37
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 38
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 39
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 40
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 41
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 42
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 43
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 44
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 45
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 46
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 47
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 48
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 49
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 50
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 51
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 52
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 53
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 54
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 55
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 56
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 57
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 58
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 59
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 60
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 61
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 62
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 63
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 64
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 65
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 66
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 67
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 68
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 69
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 70
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 71
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 72
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 73
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 74
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 75
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 76
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 77
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 78
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 79
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 80
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 81
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 82
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 83
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 84
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 85
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 86
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 87
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 88
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 89
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 90
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 91
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 92
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 93
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 94
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 95
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 96
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 97
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 98
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 99
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 100
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 101
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 102
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 103
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 104
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 105
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 106
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 107
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 108
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 109
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 110
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 111
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 112
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 113
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 114
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 115
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 116
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 117
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 118
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 119
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 120
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 121
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 122
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 123
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 124
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 125
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 126
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 2
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 3
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 4
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 5
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 6
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 7
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 8
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 9
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 10
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 11
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 12
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 13
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 14
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 15
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 16
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 17
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 18
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 19
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 20
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 21
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 22
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 23
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 24
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 25
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 26
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 27
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 28
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 29
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 30
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 31
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 32
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 33
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 34
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 35
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 36
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 37
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 38
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 39
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 40
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 41
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 42
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 43
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 44
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 45
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 46
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 47
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 48
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 49
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 50
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 51
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 52
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 53
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 54
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 55
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 56
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 57
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 58
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 59
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 60
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 61
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 62
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 63
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 64
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 65
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 66
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 67
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 68
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 69
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 70
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 71
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 72
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 73
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 74
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 75
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 76
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 77
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 78
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 79
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 80
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 81
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 82
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 83
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 84
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 85
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 86
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 87
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 88
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 89
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 90
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 91
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 92
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 93
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 94
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 95
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 96
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 97
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 98
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 99
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 100
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 101
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 102
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 103
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 104
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 105
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 106
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 107
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 108
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 109
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 110
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 111
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 112
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 113
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 114
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 115
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 116
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 117
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 118
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 119
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 120
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 121
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 122
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 123
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 124
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 125
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.
Slide 126
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai
Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija
2013-02-22
Ugdymo planavimas
Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina,
tikslina.
Visi planai tarpusavy susiję.
Procesas svarbesnis nei planas.
Ilgalaikis planas
1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas,
klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų
skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą
parengusiojo
kvalifikacinė kategorija, vardas,
pavardė, mokslo metai).
1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai,
žodynai,
žinynai,
žemėlapiai,
uždavinynai,
skaitiniai, pratybos ir kt.).
1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų
skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas
veda).
Jei rašoma klasės, grupės
charakteristika,
vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir
nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius
mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių
turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
Mėnulio fazės, planetų
judėjimas: užtenka nurodyti
Mėnulio fazes, užtemimų
priežastis, kad planetos sukasi
apie savo ašį ir apie Saulę.
Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar
draugams.
Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti
pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo
simbolius.
Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti
ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto
nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą
struktūrą.
Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios
bandomos taikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
Bando sieti vieno ir kelių gamtos mokslų
žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
pateiktą informaciją.
Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus,
procesus.
Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne
gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
vartoja gamtos mokslų sąvokas.
Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir
rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų
sistemos.
Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių,
nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo
paskirties.
Sintaksė. Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos
veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo
aplinkybių.
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.
Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.
Pasiekimų sritys
Patenkinamas lygis
Žinios ir
supratimas
Kalbos ir literatūros žinios paviršutiniškos
ir fragmentiškos: mokinys parodo, kad yra
girdėjęs kai kurias sąvokas, komunikacinius
susitarimus, taisykles, tačiau dar negeba tikslingai
vartoti sąvokų, sistemingai
laikytis susitarimų ir taisyklių.
Rašymas
Mėgina kurti tekstą nurodyta tema. Į rašymo tikslą, situaciją atsižvelgia labai
fragmentiškai. Teksto mintį plėtoja menkai,
nepakankamai detalizuoja. Kurdamas
tekstą mėgina vartoti laiko, erdvės, loginius ryšius
rodančias sąsajas, tačiau dėl teksto nuoseklumo,
kalbinės raiškos ir kalbos taisyklingumo trūkumų tekstui
suprasti reikia skaitytojo pastangų
1.Ilgalaikis planas
1.5.1. Eilės numeris.
1.5.2. Tema.
1.5.3. Pamokų skaičius.
1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP
1.5.5. Mėnuo.
1.5.6. Vertinimas.
1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.
1.5.8. Rezervinis laikas.
1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta
temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).
2. Temos planas
2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
2.1.Data.
2.2.Tema.
2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo
laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
Mokinių pažangos stebėjimas baigus
mokymosi etapą (temą)
Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti
tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus
likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti
gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios,
pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui –
tolesnį mokymąsi.
Gebėjimų lygiai
Aukštesnysis
Pagrindinis
Patenkinamas
Nepadarė
pažangos
3.Pamokos planas
3.1.Pamokos tema.
3.2.Uždavinys .
3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį
(pildoma pasibaigus pamokai).
P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos
eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo
poreikius.
Pamokos uždavinį sudaro:
Sąlygos
Mokinių veikla
Tos veiklos rezultatas
Rezultato pamatavimo kriterijai
Pamokos uždavinys
Sąlygos
Kuo
naudodamiesi
Mokinių veikla Kaip dirbdami
Rezultatas
Kriterijus
Priemonės,
šaltiniai, žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Metodai
Ką mokiniai
Konkretus
padarys, pagamins, darbas
atliks...
Kas rodys, kaip
darbas atliktas
Vertinimo
kriterijai,
normos
Ką galima nuspręsti iš pamokos
uždavinių?
1. Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios
2.
3.
4.
5.
mokymosi sąlygos sudaromos.
Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo,
mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis
tenka mokiniams.
Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą –
žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo
išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir,
remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą
tolimesnį mokymąsi.
Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai
mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
Ugdymą planuodami
numatome,
ne “ką reikia išeiti”, o kokį
rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;
su kokia dalykine medžiaga ir kaip
jie dirbs, kad įgytų numatytus
gebėjimus ir nuostatas
Pasiekimų lygiai (pagal BUP)
• Pasiekimų
sritys
• Patenkinamas • Pagrindinis
• Aukštesnysis
• Praktiniai
gebėjimai
• Pasakyti
• Prozos
neilgo
kūrinyje
perskaityto
suvokti
kūrinio
įvykius,
veikėjus, apie
veikėjus,
ką kūrinyje
• veiksmo
kalbama.
vietą, laiką,
temą ir ką
svarbaus
• Pasakyti
perskaityto
kūrinio temą,
pagrindines
idėjas
• autorius
norėjo
pasakyti.
• Veikėjai • Apie ką • Tema • Veiksmo • Veiksmo • Įvykis
kūriny
vieta
laikas
kalbama
• Idėjos
• 3-2
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi
šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
Mokytojo pagalba,
Metodai, būdai, formos;
Mokinių motyvavimas
veiklai (rezultato siekimo
aktualumas, veiklos
atitikimas jų amžiui,
patirčiai, galimybėms);
Darbui tinkamos sąlygos,
atmosfera;
konsultavimas
(aiškinimo kokybė,
konsultavimo
efektyvumas, darbo ir
mokymo tempo
individualizavimas ir
diferencijavimas);
Tinkamas vertinimas.
Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko
ją atrasti
Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie
skatina mokinius įtemptai dirbti nuo
pirmosios iki paskutiniosios pamokos
minutės, kurie lavina mąstymą, turtina
intelektą bei ugdo savarankiškumą ir
vaizduotę
Mokytojas
Mokiniai
20 proc.
80 proc.
Diferencijavimas ir
individualizavimas
Ugdymo diferencijavimas
VISŲ MOKINIŲ VISKO
IŠMOKYTI NEĮMANOMA!
VISUS MOKINIUS GALIMA
KAI KO IŠMOKYTI.
Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia
duoti (Išsilavinimo standratai + BUP = planavimas).
Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes
bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
Diferencijavimas
Individalaus požiūrio į
mokymą realizavimas:
Mokinių skirstymas į
didesnes ar mažesnes
grupes, keliant jose
skirtingus mokymosi
tikslus.
taikant skirtingus
metodus,
naudojant skirtingas
priemones ir pan.
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio
mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų
lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Tyrinėtojai nustatė,
kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu,
rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų
mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia
pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi vaizdinių
priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus
ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si)
strategijas, labai svarbu žinoti, kokie
mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar
kitam mokiniui.
Kaip padėti mokytis skirtingų
mokymosi stilių mokiniams?
Problemos
Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku
nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai
klasei.
Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur
dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems
parankiu mokymosi stiliumi.
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių
mokinius?
Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai
(vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika
ir kt.).
Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos,
rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą,
šaltinius ir kt.)
Grupių darbas
Grupių dydis
Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai
(pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje
grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai,
atsiranda lyderis.
Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti,
įdarbinti visus mokinius yra sunku.
Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę
naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių –
vaikas be galvos
Diferencijuotos grupės
Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius,
motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
Laisvos grupės.
Pastovios grupės.
Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis
bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir
bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
Grafinio pranešimo
rengimo kriterijai
Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai
žodžiai.
Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis,
lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne
atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų
naktį”
Eteris
Miestelis
Horizontas
Gyvenvietė
Kiemas
Namai
žmogus
Individualizavimas
principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio
dėmenys:
standartų reikalavimai,
priemonės (vadovėliai ir kt.),
mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai
pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių
gabumus,
poreikius,
polinkius,
mokymosi stilius,
tempą ir kt.
Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti
pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios
pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai
jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.
Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių
mokiniams prieinamas mokymo turinys.
Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir
skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
Pažinti mokinį, tai
ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo
socialinę aplinką (tai labiau svarbu
mokytojo ir mokinio dialogui), bet
įvertinti jo motyvaciją, polinkius,
gebėjimus, galimybes tam, kad
galėtume pasirūpinti jo
mokymo/si sėkme.
Konsultavimas
Puikiausias
individualizavimo
būdas, kai mokytojas
padeda mokiniui ieškoti
teisingo kelio, skatina jo
sėkmę, rodo dėmesį,
kartu priimdamas
atsakomybę už
išmokimą.
Konsultavimas
Neveiksminga pagalba,
kai mokytojas dirba už
mokinį perimdamas
iniciatyvą (pats padaro,
kaip turėtų būti,
padiktuoja, ką reiktų
rašyti) ir pan. Tokiu
atveju mokinys
nesistengia pats spręsti
problemų.
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams,
nemenkinat jų orumo
Ugdymą individualizuoti tik
tada, kai būtina- kai šie mokiniai
nepajėgia dirbti kartu su visais.
Esant bent menkiausiai galimybei
integruoti juos į ugdymą su visos
klasės mokiniais.
Leisti jiems rinktis užduotis ir
rezultatų pristatymo būdą
Jei mokytojas jiems
individualizuoja užduotis, tai
bent jau diferencijuoti turėtų ir
kitiems mokiniams.
Žinojimas prasideda nuo
nežinojimo.
Kai žinai, ko
nežinai, tai jau
daug žinai.
Vienas iš sėkmingos pamokos
kriterijų -
beveik visi mokiniai įvykdė
pamokos uždavinį.
Kaip to pasiekti?
Pamokos uždavinio diferencijavimas
(keliapakopio uždavinio kėlimas)
Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių
grupių
...teisingai nustatys
pateiktų sakinių rūšis
0 klaidų
1-2 klaidos
3-4 klaidos
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal
mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
• Naudodamiesi pamokoje
įgytomis žiniomis mokiniai
gebės:
– 1. Taisyklingai atlikti
nurodytą užduočių
minimumą (2).
– 2. Taisyklingai atlikti
daugiau negu pusę (4)
užduočių.
– 3.Taisyklingai atlikti
visas (6) užduotis.
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių
savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
Mokiniai gebės užduotis atlikti:
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir
konsultacijomis.
naudodamiesi pagalbine medžiaga
(lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
dirbdami savarankiškai.
3.Pamokos uždavinio individualizavimas
pagal mokinių galimybes
Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu
mokiniai:
ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas,
išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks
savikontrolės užduotį.
ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės
paaiškinti, kodėl klydo.
ištaisys visas klaidas, motyvuos
taisymo būdus.
4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,
naudojant užduoties sunkumą
nusakančius terminus
paprasčiausios
Iš paprastos
realaus nesudėtingos
turinio
sudėtingesnės
sąlygos
teisingai sudaro
ir sprendžia
tiesinių lygčių
sistemas
Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:
1. Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo
priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
2. Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo
priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m.
įvykius).
3. Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo
pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo
pradžios 1939-40 m. įvykius).
4. Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių
karų priežastis.
Gabiųjų mokinių ugdymo
individualizavimas ir diferencijavimas
pamokoje
Panaudoti gebėjimus kitų mokinių
konsultavimui.
Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės
nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą,
bendrą rezultatą.
Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti,
klasifikuoti).
Duoti papildomas užduotis.
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename
gaunamą informaciją:
10% to, ką išgirstame;
15% to, ką matome;
20% to, ką matome ir girdime kartu;
40% to, dėl ko diskutuojame;
80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
praktikuodami;
90% to, ko mes mokome kitus.
Ugdymo individualizavimui
mokytojas pasirengęs, kai
Pažįsta mokinius – žino, kam kaip
galėtų padėti.
Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių
(atskiroms temoms bei skirtingų
gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga
ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui
nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo
žinias, gebėjimus, įgūdžius.
Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu
ritmu.
Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl
tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats
formuluoja mokymosi uždavinius.
Metodai
,,Traukinuko” metodas
Grupės gauna ,,maršrutinius”
lapus, kuriuose
surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.
Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją
stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus
mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį
užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta
teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į
depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei
sėkmingai atlieka visas užduotis.
Atminties grandinėlės
metodas
apibendrinimui.
Labiausiai tinka pamokos
Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną
dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios
pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui,
stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai
prisimins, tuo ratas bus didesnis.
Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių,
pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie
galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas,
pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra
rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti
prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo
svarbiausios.
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos
medžiagos aiškinimosi) metodas
I etapas
1,1,1,1
fragmen
tas
3,3,3,3
fragmen
tas
2,2,2,2
fragment
as
4,4,4,4
fragment
as
II etapas
1,2,3,4
fragmen
tai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
1,2,3,4
fragment
ai
Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).
Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų –
padavėjas.
Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas
nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti
teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.
Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina
prie kito staliuko.
,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu”
atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis
ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių)
teiginius.
Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta
prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia,
kaip reaguoti dėl vertinimo.
Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta
pristatymas, kurio metu priimami galutiniai
sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio
svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau
įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų
privalumus.
Nurodykite aktyvaus
mokymo metodų trūkumus
Aktyvaus ugdymo metodai +
įtraukia daugumą
mokinių į veiklą; + + +?
mokiniai dirba
savarankiškai; + + - mokosi
bendradarbiauti;+ + + +
patys priima
sprendimus, suranda
tiesas. + ? + -
Aktyvaus ugdymo metodai –
reikalauja daug mokytojo
laiko pasiruošti; - + - +
reikia nemažai mokymo
priemonių (brangu); + + + +
sunkiau valdyti klasę; - - + sudėtinga pamatuoti
kiekvieno mokinio indėlį į
rezultatą + - - -
,,Sūkurys”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų
spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir
pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę
kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -,
!,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol
kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia
pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus,
pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš
skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
Grupių teiginių vertinimas
+
?
!
Visiškai sutinkame su
teiginiu
Nesutinkame su
teiginiu
Nesupratome teiginio
Turime pastabų,
replikų, papildymų
Mokinių
pasiekimų ir
pažangos vertinimas
Švietimi įstatymas
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis –
padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su
bendrosiose programose nustatytais pasiekimų
lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo
standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio
mokymosi ar veiklos.
2. Mokymosi pasiekimus
įsivertina mokinys, vertina
mokytojas, švietimo teikėjas,
mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti
institucija ...
Ko siekiame vertindami?
Vertinimo intencija
Pagrindinės sąvokos
V e rtin im as
ve rtin im as
įve rtin im as
Įsive rtin im as
Vertinimas
nuolatinis informacijos apie
mokinio mokymosi pasiekimus ir
padarytą pažangą kaupimas,
interperetavimas ir
apibendrinimas.
Vertinimas – tai nuolat vykstantis
procesas
Įvertinimas
vertinimo proceso rezultatas,
konkretus sprendimas apie
mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą
Įsivertinimas
sprendimas apie daromą pažangą,
remiantis savistaba, dabartinių
pasiekimų lyginimu su
ankstesniais, tolimesnių mokymosi
tikslų bei jų siekimo strategijų
numatymas
Vertinimo tipai
p a g al ta i, su ku o lyg in a m a s re zu lta tas
N o rm in is
K rite rin is
Id e og rafin is
lyg in a m i m o kin ių
re zu lta ta i,
išrikiu o ja n t ju os
į e ilę
re m ian tis n u statyta is
kritrija is
ve rtina m a in d ivid u a li
p aža nga
Vertinimo būdai
V e rtin im o b ū d a i
N e fo rm a lu s is
F o rm a lu s is
V yk sta nu o lat
s te bin t, s u sid ara n t n uo m on ę,
k a lba n t, d is ku tu oja nt
v e rtin a m a re m ia n tis k ritrija is
fik s u o jam a s tik m o k yto jo p a sirin k ta is
ž e n k la is
a rb a n e fiks u o ja m as
fik s uo ja m a n us ta tyta fo rm a
(re c e n zija , k red ita is , ta š k a is)
v e rtina m a m ok in io
a s m e n ybė s ra id a,
v e rtyb in ės n uo s tato s,
b e nd rų jų ge b ėjim ų p lėto tė
v e rin am a ž inio s , d alyk in ia i g e bė jim a i,
įg ū d ž iai
Vertinimo tipai
Tipai pagal paskirtį
Diagnostinis
Form uojam asis
Apibendrinam asis
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo
etapą - temą ar kurso dalį
Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant
sunkumus.
Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų,
kontrolinių užduočių rezultatais.
Apibendrinamasis
Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio
pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas
ugdymo proceso metu
Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti
pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai
viešai neskelbiami.
Vertinama žodžiu ar raštu.
Dažniausiai neformalizuojamas ir
nefiksuojamas.
Formuojamojo vertinimo strategijos
Stebėjimas
Klausimai
Grįžtamasis
ryšys
Įsivertinimas
Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt
mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma.
Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti,
kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose
mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą
informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus
Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia
atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda
kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys.
Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie
klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant,
t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis
keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.
Teisingas atsakymas mažiau
naudingas mokymuisi nei
klaidingas.
Nėra neteisingų atsakymų - ,,
griauname” ne tiesas, o
argumentus.
Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi
būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:
sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo
mokymosi pasiekimai gerėtų;
įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo
jėgomis;
nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;
jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad
mokytojas siekia jam padėti.
Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis
išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir
taikomi būdai jas likviduoti.
Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas
užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų
nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu
metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas
klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai
neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku
nustatyti.
G.Petty
• Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius
pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz.
geometrijos pamokoje mokytojas pateikia
klausimus:
– Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
– Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
– Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
• Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi,
diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo
priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra
neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui”
(G.Petty)
Pažangos matavimas
,,Šviesoforas”
10
9
8
7
6
Vardas
Teorija
1 užduotis 2užduotis
3
užduotis
Simas
Laima
Aira
Lukas
Rasa
+
Sėkmės
vertinimas
1 užduotis
U
P
S
2 užduotis
T
E
N
3 užduotis
S
O
K
4 užduotis
B
A
F
5 užduotis
F
I
S
6 užduotis
I
M
A
Sėkmės
vert.
!
?
...
Kreditai
pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų
dalyvavimą pamokoje;
*savo ir kitų klaidų taisymą;
*atsakinėjančiojo papildymą;
*darbų redagavimą;
*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;
*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;
*dalykines iniciatyvas;
*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir
pan.;
*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos
parengimą;
*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;
*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;
*stendinių pranešimų parengimą;
*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;
*segtuvą (portfolijo)
*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas
pažymio balas);
*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė
užduotis ir pan.);
*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima
prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
Neatlikus užduoties mokytoja informuojama
pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį
vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį
neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio
galima prisidėti 2 kreditus.
Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už
neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem
savaitėm iki pusmečio pabaigos.
Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik
atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus,
matuoti jų daromą pažangą;
skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant
suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų
rezultatus;
skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi
žingsnius.
• Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą
sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams,
metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo
rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja
galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.
• Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga
fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse
(skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su
ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
Namų darbai
Namų darbų skyrimo praktikaAudronė Šuminiemė, ŠMM
Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių
iškeltų pamokose
Namų darbų trukmė:
3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.
5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.
7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.
9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.
Namų darbų skyrimo praktika mokykloje
Optimizuojant mokinių krūvį, namų
darbų užduotis reiktų
orientuoti ne į plotį, o į gylį;
skirti tiek, kad nesudarytų problemų
patikrinti, įvertinti pamokoje;
užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti
tai, ko mokytasi pamokoje;
diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų
pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
• Suteikiama galimybė rinktis pagal
– apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti
minimumo);
– atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti,
suklasifikuoti...)
– šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
– Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į
klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
kai skiriamos alternatyvios
užduotys, o mokiniai gali pasirinkti,
kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus
mokymo individualizavimo būdas.
Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų
darbų užduotims diferencijuoti.
Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų
gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus
(aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite
2-3 sakiniais.
2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais
apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”,
pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo
teiginį.
Namų darbams
Pasirinkite vieną iš užduočių:
Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar
apsimestinė Hamleto beprotystė?”
teiginį ir tris argumentus:
Hamleto beprotystė yra ..., nes:
1).......
2).......
3).......
įžangą (3-5 sakinius).
dėstymo teiginius.
Kaip pildyti dienyną?
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“
2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos
vadybos iki dienyno pildymo)
Klasės dienyne pamokos temą keičia pamokos turinys (žinoti, suprasti, gebėti). Vadinasi, trumpai rašome pamokos mokymosi
uždavinio veiklas (pvz., atpažinti kvadratinę lygtį, rasti koeficientus ir apskaičiuoti
diskriminantą bei pan.). Pamokos mokymosiuždavinys ir jos turinys klasės dienyne turi sąlytį („alyva ant vandens“), jie yra šalia,
bet tai ne tas pats.
Pildydami namų darbų skiltį, nepamirškime nurodyti namų darbo pobūdžio, venkime žodžio „išmokti“ (juk mokome pamokoje), skirkime kuo daugiau kūrybinių užduočių, ugdomųjų projektų. Siūlyčiau namų
darbus diferencijuoti pagal mokinių mokymosi stilius, pasiekimų lygius, lytį bei kt. ir
individualizuoti.
www.upc.smm.lt
Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas
nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y.
ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui
ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas.
Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi
uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos
temą/pavadinimą/turinį.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys
skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę
situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės
situacijos paisymas.
Arba
Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą
ir komunikacinę situaciją.
Arba
Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai
paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui
sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją
gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į
dienyną galime rašyti:
Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo,
gliukozė.
Arba
Fotosintezės proceso paaiškinimas.
Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai
jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje
biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta
fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis
užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos
pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.