Lietuvos simboliai Vyresnioji specialioji pedagogė Rima Kazlauskaitė LR SIMBOLIAI Valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas – yra valstybės suvereniteto išraiška.
Download ReportTranscript Lietuvos simboliai Vyresnioji specialioji pedagogė Rima Kazlauskaitė LR SIMBOLIAI Valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas – yra valstybės suvereniteto išraiška.
Lietuvos simboliai Vyresnioji specialioji pedagogė Rima Kazlauskaitė LR SIMBOLIAI Valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas – yra valstybės suvereniteto išraiška. Jie vartojami kaip oficialūs valstybės ženklai tiek valstybės viduje, tiek ir tarptautiniuose santykiuose. Lietuvos valstybės simboliai turi šimtametes tradicijas. Jie radosi kaip Lietuvos valstybės pirmųjų valdovų oficiali simbolika ir atspindi permainingą Lietuvos valstybingumo istoriją. Būta istorijos tarpsnių, kai, Lietuvai praradus nepriklausomybę, valstybingumo simboliai reprezentavo tautos laisvės siekius, žymėjo okupuoto krašto tautos vienybę. Sovietmečiu už nepriklausomos Lietuvos valstybės simbolių manifestavimą buvo baudžiama, jų skelbėjai persekiojami ir represuojami. LR HERBAS LR HERBAS Lietuvos herbas – Vytis, raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, – vienas seniausių valstybės herbų Europoje. 1990 m. kovo 11 d. paskelbusi Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) įstatymu įteisino valstybės herbą – Vytį. 1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Heraldikos komisijos aprobuotą Lietuvos valstybės herbą. Jame buvo atgaivintos istorinės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą menančios herbo spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas). Vytis, kaip valstybės herbas, 1992 m. spalio 25 d. buvo įrašytas referendumu patvirtintoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. LIETUVOS TAUTINĖ ( VALSTYBĖS) VĖLIAVA LR TAUTINĖ VĖLIAVA Lietuvos Respublikos valstybės vėliava yra tautinė vėliava, kurią sudaro trys lygios horizontalios juostos. Viršutinė juosta yra geltonos, vidurinė – žalios, apatinė – raudonos spalvos. Vėliavos pločio ir ilgio santykis 1 : 2. Geltona spalva reiškė saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už tėvynę pralietą kraują. Šį tautinės vėliavos projektą patvirtino Lietuvos Taryba. 1988 m. spalio 7 d. 10 val. trispalvė oficialiai iškelta Vilniaus Gedimino pilies bokšte. Tų pačių metų lapkričio 18 d. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba, pakeitusi Konstitucijos straipsnį, geltonai-žaliairaudonai vėliavai suteikė valstybinės vėliavos statusą. 1989 m. sausio 25 d. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino vėliavos spalvas, kurios buvo atkurtos pagal I Lietuvos Respublikos vėliavą. LR PREZIDENTO VĖLIAVA LR PREZIDENTO VĖLIAVA Purpuro spalvos audeklas, iš trijų kraštų apjuostas geltona virvute. Jo centre, abiejose pusėse, vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, kurio skydą iš dešinės pusės laiko baltas grifas, iš kairės - tokios pat spalvos vienaragis, stovintys ant balto postamento. Gyvulių ginklai auksiniai, liežuviai raudoni. Vėliavos pločio ir ilgio santykis 5:6. Kotas natūralaus medžio, viršūnėje - ietigalis su Lietuvos valstybės herbu viduryje. LR HIMNAS LR HIMNAS Lietuvos himno, kuris dažnai vadinamas Tautiška giesme, žodžius parašė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka (1858– 1899). Tautiškos giesmės tekstas su gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. rugsėjo 5 d. šeštajame Varpo numeryje. Joje išreikšti pagrindiniai lietuvių tautinio atgimimo idealai: aušrininkų žavėjimasis didinga senove, pozityvistinis varpininkų reikalavimas dirbti tautos gerovei ir visus atgimstančios Lietuvos žmones žadinanti bei jungianti patriotinė dvasia. Tautiška giesmė pirmą kartą viešai sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge. 1991 m. spalio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio himno. Ir pagaliau Kudirkos Tautiška giesmė, kaip valstybės himnas, buvo įrašyta 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos konstitucijoje. GEDIMINAIČIŲ STULPAI GEDIMINAIČIŲ STULPAI Gediminaičių stulpai – vienas simbolių, kuris nuo XIV a. pabaigos iki šių dienų plačiai naudojamas viešajame gyvenime. Nuo 1397 m. jie buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Manoma, kad panašų ženklą galėjo turėti Vytauto tėvas, Trakų kunigaikštis Kęstutis. Po Vytauto mirties stulpų simbolį perėmė jo brolis Žygimantas Kęstutaitis. Nėra abejonės, kad šis herbas iš pradžių reprezentavo kunigaikščio Kęstučio giminę. XVI a. jį pradėjo naudoti ir Jogailos įpėdiniai. Tada šis ženklas tapo visos Gediminaičių dinastijos simboliu. Heraldikoje aukso arba geltonos spalvos Gediminaičių stulpai vaizduojami raudoname lauke, o nuo XVI a. antrosios pusės – sidabro arba baltos spalvos raudoname lauke. JOGAILAIČIŲ KRYŽIUS JOGAILAIČIŲ KRYŽIUS Pirmą kartą Dvigubas kryžius raitelio skyde buvo pavaizduotas 1386 m. Lenkijos karaliaus Jogailos viduriniajame antspaude. Jogaila šio simbolio iš savo tėvo Algirdo nepaveldėjo. Iš pradžių jis buvo Jogailos, o vėliau tapo jo brolių ir įpėdinių simboliu – Jogailaičių dinastijos herbu. Aukso arba geltonos spalvos kryžius paprastai vaizduojamas šio herbo mėlyname lauke. Ankstyvuoju laikotarpiu jo apatinė kryžma buvo ilgesnė. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę, kaip valstybės simbolis jis vėl pradėtas naudoti karo aviacijoje, policijoje. Jis yra ir Lietuvos šaulių Šaulių sąjungos ženklas sąjungos simbolis.