Slide 1

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 2

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 3

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 4

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 5

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 6

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 7

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 8

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 9

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 10

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 11

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 12

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 13

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 14

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 15

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 16

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 17

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 18

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 19

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 20

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 21

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 22

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 23

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 24

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 25

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 26

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 27

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 28

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 29

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html


Slide 30

Vincas Kudirka

(1858-12-31–1899-11-06)






Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.

Gimtinė. Šeima







V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio
apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko
šeimoje.
Buvo vyriausias ūkininko Motiejaus Kudirkos sūnus.
Turėjo vieną tikrą seserį Uršulę Katrę ir dar keturias
seseris bei du brolius, kurių motina jau buvo antroji
tėvo Motiejaus žmona.
Vinco ir Uršulės motina Elžbieta mirė susirgusi
tuberkulioze, kai Vincui buvo tik dešimt metų.

Mokantis skleidėsi gabumai






Vincas Kudirka mokėsi
Paežerių mokykloje,
Marijampolės
gimnazijoje.
Įgimti jo meniniai ir
intelektualiniai gabumai
atsiskleidė mokykloje,
gimnazijoje jam taip pat
labai lengvai sekėsi
mokytis.
Buvo meno mėgėjas ir
salonų šokėjas, linkęs į
lenkišką kultūrą.

Pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir
žurnalistikos bandymai.




1879 m. gimnazijoje pradėjo pirmuosius
literatūros ir žurnalistikos bandymus - leido
satyros ir humoro laikraštėlį "Klamswo"
(Melas), lenkų kalba, kuriame pats daugiausia
ir prirašydavo.
Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos
vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė,
gimnazistai juo domėjosi ir skaitė.

Mokslo keliu. Pasirinkimas








1877–1879 m. tėvo verčiamas
pradėjo mokytis Seinų
kunigų seminarijoje, kurioje
dar ryškiau jautėsi lietuvybės
nuvertinimo nuotaikos.
Pasimokęs seminarijoje 2
metus, buvo pašalintas dėl
pašaukimo stokos.
1881m. sidabro medaliu
baigė Marijampolės
gimnaziją, tačiau atsisakė
vykti į Maskvos universitetą, kur
galėjo gauti lietuviams skiriamą
stipendiją.
Seinų vienuolynas

Mokslo keliu. Pasirinkimas






Įstojo į Varšuvos
universiteto istorijos filologijos fakultetą.
Po metų perėjo į medicinos
fakultetą.
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.

“Aušros” poveikis:
pasijuto lietuviu esąs.





1883 m. išėjo pirmasis
„Aušros“ numeris,
sukrėtęs V. Kudirką.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.

Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:

„Rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu
apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį...“
Nuo tokio Tėvynės balso „naujos pajėgos
pradėjo rastis... Rodos, užaugau išsyk,
ir ta pasaulė jau man per ankšta...
Pajutau save didžiu, galingu: pasijutau
lietuviu esąs...“

V. Kudirka – atkaklus, ryžtingas.
Kol jaunas, o broli,
sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne'pleiski!
Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti,
dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi
- nepjausi.
“Labora”

Kūrybiškos asmenybės
savybės








Buvo jautrus, teisingas.
Mėgo gamtą, augino rožes.
Buvo moterų numylėtinis, elgdavosi su jomis
riteriškai.
Buvo suvalkietiškai išdidus, pašaipus, tačiau
nei taupus, nei praktiškas.
Turtų iš gydytojo darbo nesusikrovė, namų
nepasistatė - viską skyrė „Varpo“ leidimui.

Gydytojas. Liga.






1890–1894 m. V. Kudirka dirbo
gydytoju Šakiuose.
Tuo metu jis jau sirgo tada dar
nepagydoma liga – džiova.
Džiova tuomet jau vargino ir jo
pažįstamus, bičiulius – P. Višinskį,
J. Biliūną ir kt.

Meniški gabumai


Gabus daugeliui
literatūros ir meno
šakų (buvo geras
smuikininkas, gebėjo
komponuoti, gražiai
piešė), tačiau
pripažįstame jam
didžiausią
publicisto talentą.

VINCAS KUDIRKA ir
„VARPAS“


•



•

Kudirka 10 metų buvo
“Varpo” siela:
redaktorius, korektorius,
bendradarbis,
administratorius.
Tai buvo literatūros, politikos ir
mokslo žurnalas, spausdinamas
Tilžėje ir Ragainėje.
Kiekviename “Tėvynės varpų”
priede liesdavo pačius
opiausius gyvenamojo
momento klausimus ir juos
spręsdavo be jokių kompromisų.
“

Varpas” 1889 m. Nr.1

V. Kudirką gerbė net priešai


Kudirkos kova su carizmu už Lietuvą
buvo optimistinė tragedija:
jėgos nelygios, dirbo beveik vienas,
bendradarbių ir skaitytojų turėjo mažai,
tačiau net savo priešus privertė jį
gerbti,

nes kultūrą, laisvą mintį gynė
kultūringai.

VINCO KUDIRKOS DĖMESYS
KAIMO ŽMONĖMS




Nuo 1890 m. greta
„Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir
valstiečiams skirtas
laikraštis
„Ūkininkas“.

Laikraštis nustojo eiti
1905 m. kartu su
„Varpu“.

Vincas Kudirka - kūrėjas


Rinkosi tokias kūrybos sritis, kurios
reikalavo racionalumo, lakoniškumo,
analitiškumo:
minties poeziją, patriotinį-pilietinį
eilėraštį, alegorinę satyrą, groteską,
pasakėčią, literatūros kritiką,
publicistiką.

V. Kudirka – prozininkas


Savo Satyromis V.Kudirka
siekė praktinių tikslų:
paskatinti ir padrąsinti
lietuvius kovai su rusintojais
ir Lietuvos skriaudėjais. Jo
aštri plunksna nukreipta
prieš visus, kurie Lietuvą
ūkiškai ir kultūriškai žlugdė.
Lietuvių tautinio atgijimo
pagrindu jis laikė tautos ūkinį
atkutimą ir stiprėjimą, su
kuriuo kartu žengė ir
kultūrinis atgijimas.



Parašė satyrinius
apsakymus:

„Viršininkai“,
„Vilkai“,
„Lietuvos tilto
atsiminimai“,
„Cenzūros
klausimas“,

V. Kudirka – poetas
Išleido
poezijos rinkinį

„Laisvos
valandos“.

Iš eilėraščių...
VARPAS
Kad rytą saulė spinduliu
pirmiausiu Apreiškė
žemei tekėjimą savo,
Užgaudė varpas liepimu
aiškiausiu,
Tarytum jisai žmogaus
lūpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite,
kelkite...

MANIEMSIEMS
Jeigu audra ištikus verstų
stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų
namo sieną,
Namas negrius -- iš
baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją
pačią dieną
Tuoj kitą statykit!

V. Kudirka – “Tautiškos giesmės”
autorius




1898 m. rugsėjo
15 d. šeštajame
„Varpo“ numeryje su
savo komponuotomis
gaidomis V. Kudirka
išspausdino
„Tautišką giesmę“.
Šis patriotinis
eilėraštis Lietuvos
valstybės himnu tapo
1919 m.



Šis kūrinys „dėl savo
koncentruoto
patriotizmo ir etikos bei
lengvai įsimenamos
kompiliuotos melodijos
(populiarumui tai
anaiptol nekenkia) yra
ypatingas atvejis.

Carizmo laikais ji lydėjo kone
kiekvieną lietuvių
susirinkimą, koncertą,
būdavo spraudžiama net į
dramos pastatymus”.²

Lietuvos Himnas - Tautiška
giesmė

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo
naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka - vertėjas


išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.

V. Kudirka ir gimtoji kalba




Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.

V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.

1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.

Prie Vinco Kudirkos kapo






1902 m. Naumiesčio
kapinėse Kudirkai pastatytas
paminklas už Lietuvoje ir
Amerikoje surinktas aukas.
Jame iškaltas paskutinysis
„Tautiškos giesmės“ posmas.
Caro valdininkų įsakymu
1903 m. tie žodžiai buvo
nukalti, bet per didesnes
šventes prie paminklo
žmonės padėdavo Tilžėje
išspausdintą „Tautišką
giesmę“.

Paminklas Vincui Kudirkai
Kudirkos Naumiestyje




1934 m. atidengtas
paminklas Kudirkai
Naumiesčio aikštėje
(skulptorius Vincas
Grybas),
miestas pavadintas
Kudirkos
Naumiesčiu.

Dr. Vinco Kudirkos klėtelė-muziejus
Adresas: Paežerių km., Pilviškiai, Vilkaviškio raj.

Vincas Kudirka ant
500 litų banknoto

Vincas Kudirka sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.
Vincas Kudirka – įžymiausias tautinio sąjūdžio
epochos veikėjas.
 Jo gyvenimas – pasišventėlio tautos labui kelias.
 Jis tapo lietuvių visuomenės sąžine.
 Vinco Kudirkos vardas daugeliui asocijuojasi su
lietuvių tautinio atgimimo pradžių pradžia.
 Akivaizdu, jog savo “Tautiškoje giesmėje” skelbęs ir
raginęs, kad iš praeities Lietuvos sūnūs stiprybę
semtųsi,
Vincas Kudirka tapo ta stiprybe, kuri sujungia mūsų
praeitį, dabartį ir ateitį.


Naudoti šaltiniai:


http://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Kudirka



http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806



http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-



kudirkos-gimimo-metines-190620



http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/



http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html