Transcript Modeliai ir filosofija

Universitetinė didaktika
(universitetų dabarties situacija
ir filosofija)
Prof.dr. Lilija Duoblienė
Dabarties aukštojo mokslo ir
studijų situacija pasaulyje (Economist)
 Aukštojo mokslo demokratizacija –
masiškėjimas (massification)
 Ekonomikos įtaka
 Globalizacija (reali ir virtuali atstumų
įveika, veiklų ir standartų unifikacija)
 Konkurencija dėl studentų ir subsidijų
(lėšos, skirtos aukštajam išsilavinimui globaliniu mastu,
siekia 300 milijardų dolerių per metus.
Bendras studentų skaičius pasaulyje viršija 80 milijonų,
3,5 milijonų žmonių jiems dėsto ir juos aptarnauja).
Autonomija versus heteronomija
Universitetai tampa labiau autonomiški, bet
 didėja priklausymas nuo verslo,
 didėja valstybinė kontrolė,
todėl universitetų autonomija pasirodo esanti
santykinė. Jie tampa heteronomiški
Aukštojo mokslo ir studijų situacija
Lietuvoje
Studijos:
 studentų skaičius 1 000 gyventojų
didžiausias Europos Sajungoje, o vienam
studentui rengti tenkancios lėšos –
mažiausios;
 ~70% asmenų, baigusių aukštąsias
studijas, nedirba pagal įgytą specialybę.
Aukštojo mokslo ir studijų situacija
Lietuvoje
Mokslas:
 mokslininkų iki 35 metų tik apie 12%,
 mokslo daktarai iš užsienio grįžta
retai,
 Lietuvos mokslininkų citavimo
indeksas yra mažiausias tarp naujųjų
ES narių.
Aukštojo mokslo ir studijų situacija
Lietuvoje
Institucijos:
 rektorius dažniausiai renka jiems pavaldūs
darbuotojai iš vieno ar dviejų garbaus
amžiaus kandidatų;
 visuomenės įtaka studijoms – minimali,
tarybų veikla – daugiau pritariamoji,
neretai iškyla aikštėn rektoratų
piktnaudžiavimas;
 pritraukiamų privačių lėšų dalis viena
mažiausių ES.
Aukštojo mokslo ir studijų situacija
Lietuvoje
Lietuva ir europinis/ pasaulinis kontekstas:
 Lietuva nepatenka į reitingų pirmus
šimtukus
 pasaulio universitetų reitingų viršuje ES
institucijų – mažuma, todėl daugelis šalių
imasi esminių pokyčių, kuriais siekiama
užtikrinti mokslo ir studijų
konkurencingumą;
 ES įsigali laisva konkurencija dėl lėšų
tyrimams vykdyti ir „protams“ pritraukti;
 silpnesniems regionams suteikiama
galimybė vytis, tikslingai pasinaudojant ES
parama.
Aukštojo mokslo ir studijų reforma
Lietuvoje (2009)
 Autonomija (su valstybe sudaromos valstybinio turto
patikėjimo sutartys)
 Renkama taryba, senatas, rektorius.
 Krepšelio principas (ŠMM nustatomas valstybės
finansuojamų vietų skaičius universitetuose geriausiai
baigusiems vidurinio lavinimo mokyklas, o geriausiai
baigusieji studentai renkasi universitetus ir
programas)
 Papildomų vietų kainą nustato aukštosios mokyklos
 Universitetus ir studijų programas akredituoja SKVC ir
užsienio ekspertai
Ronald Barnett “The Idea of Higher
Education”
Ką reiškia aukštasis mokslas?
 Ugdymo mokslo sub – dalis (reiškianti
tolesnį mokymą(si), kuriai galioja ugdymo
mokslo dėsniai.
 Atskiras mokslas apie išsilavinimą, kuris
parodo asmens intelektualinį ir profesinį
lygį, o ne tolesnis mokymasis.
Paskaitos, lektoriai, bakalauras, magistras – tai ne žodžių
žaismas, o gilias, viduramžius siekinačias šaknis turinti
edukacinė tradicija, apspręsta konkrečiais tikslais ir kriterijais.
Aukštojo mokslo tikslo problema


Aukštojo mokslo išsiskaidymas:
universitetinis (universitetai, akademijos, seminarijos)
neuniversitetinis (institutai, kolegijos)
Skirtingi požiūriai į institucijų misiją ir tikslus:
 Požiūris į studijas: ko jomis siekiame? (mąstymo ugdymas,
mokslo pasiekimų plėtojimas, profesinis parengimas)
 Požiūris į mokslo tyrimus: vykdyti ar nevykdyti?
 Santykis su plačiaja visuomene.



Kiek atsižvelgiama į visuomenės poreikius.
Kiek siekiama reprodukuoti ekonominį – kultūrinį lygį.
Kaip legitimuojamos visuomenės kognityvinės struktūros,
kokia įtaka formuojant jos kompetencijas (žinojimus ir
vertybes). Žinių visuomenės formavimas.
Aukštojo mokslo ir studijų vertės
pagrindimas












Pažinti pasaulį ir kaupti objektyvias žinias
Tyrimai
Liberalus mokymas
Institucinė autonomija
Akademinė laisvė
Atviras ir nešališkas debatų forumas
Racionalumas
Studentų kritinio mąstymo ugdymas
Studentų autonomijos ugdymas
Studentų charakterio formavimas
Analitinių centrų kūrimas
Visuomenės intelektualinės kultūros saugojimas
Universitetinis lavinimas -liberalus
lavinimas
 Studium generales – Universitas.
 Dėstoma septem artes liberales, vėliau
praplečiama filosofija, literatūra, istorija
-bendrojo universitetinio lavinimo
pagrindas.
Liberalus mokymas(is) dabar
Liberalus mokymasis – mokymasis savo naudai, savo
reikmėms. Šiandienos studijų diskursas
konstruojamas atsižvelgiant į visuomenei naudingas ir
reikalingas kompetencijas.
 Studijų metu vyksta tiesos/ų pažinimas ir mokslo žinių
įgijimas (epistemologinė perspektyva)
 Akademinė bendruomenė turi pakankamai laisvių ir
gali atlikti fundamentinius, taikomuosius ir
lyginamuosius tyrimus (sociologinė perspektyva).
Aukštojo mokslo ir studijų
modeliai:




Oksbridžo modelis (Oksfordas ir Kembridžas)
Tikslas – ugdyti asmenybę, pasitelkiant tradicines
vertybes, klasikinį mokymą ir fundamentalius
tyrinejimus.
Humboldto modelis
Tikslas – ugdyti studentų kritiškumą ir kūrybiškumą,
lavinti vaizduotę, skatinti inovacijas ir modernius
tyrinėjimus.
Prancūziškas modelis
Tikslas – paruošti studentą pasirinktai profesijai,
orientuojamasi į praktiką.
Amerikietiškas modelis
Tikslas – orientuotis į rinką, rengti reikalingus visuomenei
aukšto lygio specialistus
Studijų ir tyrimų santykis
 Ikihumboldtiškasis modelis: tyrimai vyksta
atsietai arba iš dalies atsietai nuo studijų
 Humboldtiškasis modelis: tyrimai ir studijos
neatsiejama
 Post – humblodtiškasis: dėl masifikacijos
dominuoja studijos, tyrimai atskiriami
XX a. JAV multiuniversiteto idėja
(Clarkas Kerras)
 Tai didelis universitetas, prieinamas įvairiems
socialiniams sluoksniams, turintis milžinišką
siaurų, specializuotų mokslinių ir profesinių
disciplinų pasiūlą.
 Tai tarsi paslaugas teikiančių įmonių
kompleksas: ugdymo įstaigos, institutai,
laboratorijos. Ugdymo procesas
fragmentuojamas, atomizuojamas.
Universitetinės liberaliosios
idėjos kritikai ir plėtotojai








G. Fichte: Akademija –žmogiškos prigimties tramdymo protu
institucija.
F.D.E. Schleiermacheris: akademinės laisvės dvasia.
H. Newmanas: ugdyti džentelmeną, pasižymintį intelektine
veikla, subtiliu skoniu, geromis manieromis, garbingu elgesiu.
T. Veblenas: industrinėje visuomenėje humanitariniai dalykai
formuoja intelektualines pažiūras ir mažina išsilavinusiųjų
pragmatizmą
J.Ortega y Gasetas: ugdymas laisvo dialogo forma. Studijos
universitete – tai mąstymo lavinimas, o ne tyrimai.
M. Oakeshottas. Nėra jokio universitetinio ugdymo tikslo.
Universitetas tai gyvenimo ir mąstymo būdas.
J. Lyotardas. Universitetas - žinių legitimavimo įstaiga.
P.McLarenas, H. Giroux – Universitetas paremtas galių
santykiu ir verslu, o ne akademine laisve
Barnett siūlymas reabilituoti senąją
liberalaus aukštojo mokslo idėją:






Aukštojo mokslo pagrindimą sieti su istorine tradicija
Aiškintis ir tikslinti vartojamas sąvokas: paskaita,
tutorius, tyrimas, akademinė laisvė.
Analizuoti kaip kinta aukštojo mokslo samprata?
Ką sako šiuolaikinė epistemologija? Kaip ir koks
įmanomas pažinimas? Kaip galime ir ar galime
studentams kalbėti apie žinių objektyvumą?
Atsižvelgti į sociologinę perspektyvą: kiek aukštojo
mokslo institucija atliepia valstybės poreikius ir kiek ji
turi akademinių laisvių?
Aiškinti, kiek ir ar būtinai aukštasis mokslas yra
ideologizuotas?
Ideologijos ir universitetai
 Neoliberalizmas ir universitetų bei
studentų konkurencija
 Neokonservatizmas ir kultūrinė
tradicija, elito ugdymas
 Neomarksizmas ir socialinio
teisingumo principai. Kritinė
pedagogika ir akademinės laisvės
varžymo kritika
Šiuolaikinio universiteto ypatumai
 Departamentalizacijos (dėstymo turinio, programų ir
proceso buvimas vienose rankose) atsisakymas
 Tarpdisciplininės, integruotos programos,
tarpdisciplininių ribų trynimas
 Siaurų specializacijų dauginimas
 Biurokratizacija (ekspertų komisijos, komitetai),
mažinantys dekanų galią. Išsilavinusį asmenį pakeitė
specialisto, eksperto tipas. Egzaminavimas,
gradavimas, sertifikavimas šios kastos
monopolizavimo priemonė. (Z.Baumanas, M. Weberis,
M.Foucault ir kt.)
 Informacinių technologijų įtaka ir orientacija į
kompetencijas
(J.J.Lyotardas)
Socialinių ir humanitarinių mokslų
specifika ir problemos
Kaltinimai: neturi savo aiškaus objekto, tikslų, metodų.
 Visų tyrimų klaidingumo galimybė (W.Stewarto ir N.Federio
tyrimas apie gamtamokslių straipsnių klastojimą).
 Ambivalentiški tyrimai pateikiant statistinius duomenis
(koreliaciją) neanalizuojant sąlygų.
 Nuo matavimų soc. moksluose einama prie aprašymų.
 Nekokybiškas produktas dangstomas akademiniu
solidarumu ir tyla.
 Kuriamos akademinės klikos (konkuruojančios saviškių
grupės), gentys (kuriama savo kalba, žargonas, diskursas),
gaujos (paklūstama daugumos, t.y. katedros, padalinio
tvarkai).
 Neatsižvelgiama, kad soc.–hum. mokslai turtina asmens ir
tautos dvasią, kultūrą.
Akademinės organizacijos modeliai
pagal valdymo būdą ir biurokratines
procedūras:
 Hierarchinis (sprendimai ir instrukcijos nuleidžiamos iš
viršaus)
 Kolegialus (valdžios įgaliojimai patvirtinami iš apačios)
 Anarchinis (individuali autonomija, pliuralizmas, tikslai
neaiškūs, kriterijus – ekspertizė)
 Politinis (nulemia interesų grupių galia) (T.Becher)
Arba
 Kolegialus
 Biurokratinis
 Į rinką orientuotas (pagal R. Middlehursto)
Virtualių universitetų
atsiradimas
Universitetų kaita
 Mokymas nustoja būti periferiškas (gali įsitraukti kiekvienas)
 Tinkamas įvairaus amžiaus studentams
 Mokymas masiškesnis ir pigesnis
 Patogus įvairaus užimtumo studentams
 Neribojamas laiko ir vietos
 Programa ne fiksuota, o lanksti, adaptuojama prie kiekvieno
reikmių
 Ugdomi ne tik kognityviniai, bet ir kiti (socialiniai, vadybiniai)
gebėjimai
 Pereinama nuo mokymo prie mokymosi kultūros
Ypatumai:
 Saviugda (savarankiškas mokymasis)
 Tele- mokymasis
 Socialiniai interkursai
Požiūriai į e-mokymą ir virtualius
universitetus
 Neutralus. Tai tik priemonė tobulinti mokymą
 Stūmėjai (boosters). E- mokymas ženkliai patobulins
mokymo procesą ir išspręs visas studijų problemas.
Laukia technologinių naujovių ir jas sveikina.
 Opozicionieriai. E- mokymas paprastina mokymą.
Tampa mechaniniu procesu. Jis negali atstoti gyvo
bendravimo su dėstytoju.
 Skeptikai. Yra didelis skirtumas tarp realybės ir
retorikos apie šias technologijas. Naujos technologijos
nėra savaiminis blogis, bet jų aklai diegti neverta.
 Transformacijos šalininkai. E-mokymas radikaliai
pakeis studijas. Todėl šį mokymą reikia tirti ir
praktikuoti.
Virtualus universitetas Lietuvoje
LieDM (Lietuvos distancinis mokymas, centras įkurtas
1998- 1999 m.)
Prioritetai:
 Bendradarbiavimas su mokymo istitucijomis DM
srityje
 DM infrastruktūros plėtojimas diegiant
telekomunikacines technologijas
 Virtualių universitetų atsiradimas
 Lietuvos DM integravimas į europinį ir tarptautinį
tinklą
Šiuo metu tinklas apima KTU, VU, VGTU distancinio
mokymo centrus bei kitų miestų mažesnius mokymo
centrus. Pagrindinis centras – KTU.

Aukštojo mokslo ir studijų Europoje
ateities (2020) scenarijai (CHEPS)
 Saulės miesto modelis (Centralia)
 Voratinklio modelis (Octavia)
 Prekybos ir mikroklimato miesto modelis (Vitis
Vinifera)
Visais atvejais pagrindinis studijų ir mokslo
potencialas susitelkia Vakarų ir Šiaurės
Europoje