Transcript Grupinis mokymas

Grupinis mokymas
Prof.dr. Lilija Duoblienė
Grupinio darbo samprata
Du ar daugiau individų, kurie
 veikia vienas kitą ir yra tarpusavyje
priklausomi;
 jie patys ar kitų yra priskiriami grupei;
 daro įtaką grupės veiklai;
 pripažįsta grupės normas ir interesus;
 siekia bendrų tikslų.
Kaip metodas pradėtas praktikuoti XIX a.
Anglijoje, o po to -JAV.
Paprasta grupė
Lyderio erdvė
Narystės erdvė (tarp pagrindinės ir nepagrindinės rib
Narystės erdvė
Grupinio darbo privalumai
1. Socializacijos procesas (mokomasi bendrauti,
girdėti ir suprasti kitą, dalintis mintimis, kartu
spręsti problemas ir kt.)
2. Mokomojo turinio supratimo refleksija ir
kritiškumo ugdymas (kartu mokomasi ir
lyginamas bei koreguojamas supratimas)
3. Patirties perdavimas (pasidalinama
skirtingomis patirtimis)
4. Vertybių hierarchijos formavimas(is) (Esama
vertybių sistema pervertinama ir kuriama
nauja vertybių hierarchija)
Grupėse ugdomi gebėjimai
Pabrežiantys procesą -Asmeniniai ir profesiniai
gebėjimai
(nuomonės pateikimas, klausymas, atsakymas,
klausinėjimas, refleksija, bendradarbiavimas,
mokymasis iš kitų)
 Pabrėžiantys turinį -Akademiniai ir intelektiniai
gebėjimai
(problemų diagnozavimas ir sprendimas, teorinis
diskursas, akivaizdumo įvertinimas, sintezė, analizė,
argumentavimas, aiškinimasis, dalyko kalbos
tobulinimas ir dalyko taisyklių naudojimas)

Grupės raidos etapai





Orientacija
Kova dėl valdžios
Kompromisas ir harmonija
Diferenciacija
Išsiskyrimas
Grupių imtis
 2-6 žmonės – gera imtis
 7-12 žmonių – prasideda diferenciacija, mažėja
tarpasmeninė sąveika
 13-25 žmonės – išsiskiria pogrupiai
 26 ir daugiau – būtinas vadovavimas, nes
prasideda kova, stereotipų taikymas
Grupės gali būti homogeninės ir heterogeninės
Vaidmenys grupėse
 Akademiniai
Iniciatorius
Informacijos ieškotojas
Vertintojas
Apibendrintojas
 Socialiniai
Grupės normų nustatytojas
Drąsintojas
Jausmų reiškėjas
Harmonizuotojas
Veiklos taisyklės, principai
Taisyklės
 Išsakyk savo nuomonę
 Išklausyk kitų
 Paklausk kitų
 Argumentuok savo ir kitų išsakytas mintis
Pagrindiniai principai : pasitikėjimas ir normų (formalių ir
neformalių) laikymasis. Dėstytojas kontroliuoja, jei normos
yra negatyvios.
Veiklos tvarka:
 Dirbama vienu metu
 Atliekamos individualios užduotys ir pirmasis baigęs padeda
kitiems
 Vienas atlieka užduotį, o visi kiti pritaria
Vadovavimas mažoms grupėms
 Demokratiškas
 Autoritariškas
 Laissez –faire
Šeši aspektai, kuriuos turi suvaldyti vadovas (vieną kurį
nors pabrėždamas)
1. planavimas,
2. reikšmių vartojimas,
3. grupės konfrontacija,
4. grupės emocijos,
5. mokymosi patirties struktūravimas,
6. individų autonomijos vertinimas
Vertinimo nuostatos
 Teisingumas
(vertinamas užduotį geriausiai atlikęs asmuo)
 Lygybė
(kiekvienas įvertinamas vienodai)
 Reikalingumas
(įvertinamas tas, kuriam reikia)
Būtini elementai
1.
2.
3.
4.
5.
Teigiama tarpusavio priklausomybė
Skatinanti sąveika
Individuali atsakomybė
Socialiniai gebėjimai
Grupiniai procesai
Atmosferos sukūrimas
 Žinoti vardus (užrašyti)
 Atsakyti kitam
 Saugotis griežtų apibendrinimų ir “aštrios”
kritikos
Metodai, taikomi grupiniam
darbui









Dialogas
Interviu
Diskusija, debatai
Problemų sprendimas
Projektinis darbas
Tiriamasis darbas
Ekspertų metodas
Vaidinimai
Žaidimai
Ekspertų metodas (E.Aronson)
 Mokomoji informacija suskirstoma grupės
nariams. Kiekvienas mokosi savo dalį.
 Išmoktą informaciją perteikia kitiems.
 Mokymo problemos aptariamos grupėse, kurių
nariai turi tą pačią informaciją.
 Vertinama už tai, kaip kiekvienas grupės narys
išmoko kitus.
Tinka dirbti su tekstu.
Grupinis tyrimas (S.Sharan ir
kt.)
 Grupės nagrinėja vieną bendrą temą/ problemą
 Grupės pristato savo tyrimus, papildydamos
prieš tai kalbėjusias grupes
 Sudaromas platus temos vaizdas
Pvz. Emigracijos pasekmės Lietuvai
Mozaika (S.Kagan)
 Mokymosi tema dalijama į keletą nedidelių
užduočių
 Grupės nariai pasiskirsto užduotis
 Kiekvienas nagrinėja savo dalį ir ja dalijasi su
kitais diskutuodamas
 Pristatomas bendras darbas
Ketvertas (E.V.Hilke)
 Mokomasi kartu grupėje
 Nagrinėjama viena tema ar problema
 Diskutuojama, turint bendrą tikslą
 Ieškoma bendro sprendimo ar sutarimo
Pvz.: vertybių tyrimas, pateikiant painią istoriją.
Bendras sąvokų/ idėjų žemėlapis
(piešinys)
 Kiekviena grupė piešia/ braižo tiriamo objekto
viziją/ konstruktą
 Žemėlapis (piešinys) siunčiamas kitiems
 Žemėlapį (piešinį) gauna su naujomis kitų
grupių interpretacijomis, papildymais
 Analizuojama ir daromos išvados
Pvz. naujas universiteto struktūros modelis
Komandinis darbas –varžybos
(R.E.Slavin)
 Tikslas- ką nors kartu išmokti
 Pagrindiniai reikalavimai: individuali
atsakomybė, vienodos sąlygos siekti sėkmės,
apdovanojimas.
 Rungtyniaujama su kita komanda
 Laimimi taškai visai komandai
Žaidimai
Klasikinė (Aristotelis, Kantas) ir moderni
(Gadameris, Huizinga, Lyotardas) paradigmos
Žaidimai skirstomi:
 Vaidybiniai
 Intelektualiniai
 Kalbiniai
Klasikinė paradigma
 Aristotelis: Žaidimas – tai žinių įsisavinimas ir
malonumas. Svarbūs komponentai: tvarka,
apibrėžtumas, moralinės nuostatos, harmonija.
Žaidimai pamėgdžiojamo pobūdžio.
 I.Kantas: Žaidimas – tai laisvės polėkis ir galimybė
plėtoti kognityvinius gebėjimus.
Entuziazmas išlaisvina žmogaus galias, sužadina
vaizduotę ir idėjas. Žaidimai pamėgdžiojamo
pobūdžio. Teikia estetinį išgyvenimą, sykiu moko
greitai reaguoti, daryti sprendimus.
 F.Shilleris žaidimus sieja su estetika ir formų grožio
pajauta. Per žaidimą – į natūralią būseną, kuri yra už
profesijos ribų. Potencijos išskleidimas laisvėje.
Šiuolaikinė samprata
 J.Cortazaras: žaidimas – spontanika, kuri
naikina perskyrą tarp realybės ir mistinio
pasaulio, atveria sąmonę netikėtumams.
 H.Hesė: žaidimas – tai fragmentų rinkimas.
Mokslinės ir meninės asociacijos veriami kaip
karoliukai. (ŽSK). Žaidimas siekia pertvarkyti
sąmonę. Atveriamas naujas pasaulis ir
atsiranda naujas supratimas. Įvyksta “Dvasios
šuolis”.
Šiuolaikinė samprata
 J.Huizinga: homo ludens – kultūros reiškinys. Tai šventė ir pramoga, paslaptis ir išminties siekis,
nerūpestingumas ir rungtyniavimas.
Ypatybės – neišbaigtumas; prieinamumas visiems.
 H.G.Gadameris: Žaidimas užvaldo ir veda. Pavyksta
tuomet, kai į jį įsijaučiama. Žaidėjas “ištirpsta”
žaidime, judesiai savaiminiai, spontaniški ir, atrodytų,
betiksliai. Tačiau ryškėja jų tvarka. Svarbu ne
užduoties įvykdymas, o judėjimo tvarka ir struktūra.
 L.Wittgensteinas: kalbiniai žaidimai vietoje aiškios,
vienareikšmės kalbos, nes kiekviena sąvoka priklauso
nuo konteksto.
Postmoderni samprata
 J.F.Lyotardas: žaidimas – tai kompetencijos
funkcionavimo ir demonstravimo būdas (galios
rodymas). Žaidimai yra kalbiniai.
Konstruojamas diskursas, kuris įtraukia ir
“pavergia” kitus. Ypatumai – efektyvumas ir
konkurencija.
 R.Rorty: ironiko ir metafiziko kalbos žodynai.
Pirmasis ironizuoja ir žaidžia, antrasis tiki
esmėmis ir pastoviomis prasmėmis.