Transcript Mokymo/si metodai Medeiki* pagrindin*je mokykloje
Slide 1
Mokymo(-si) metodų
taikymo Medeikių
pagrindinėje mokykloje
analizė
Slide 2
Įvadas
• Mokymo metodai yra ne mažiau reikšmingas
pedagoginio darbo veiksnys nei pats ugdymo turinys.
• Nėra ir negali būti universalaus, kiekvienam mokytojui
ir mokiniui tinkančio metodo.
• Mokytojas pagal savo prigimtį ir gebėjimus renkasi
tokius metodus, kurie padėtų geriausiai pasiekti
ugdymo tikslus bei uždavinius.
• Mokytojams, kurie nepasiruošę rinktis ir linkę remtis
vienu geriausiai žinomu būdu, gresia pavojus tapti
mirtinai nuobodžiais.
Slide 3
Įvadas
• Tyrimai rodo, kad didesnė mokymo būdų įvairovė
sužadina
mokinių
susidomėjimą,
neleidžia
nuobodžiauti, įtakoja mokymosi motyvaciją.
• Žiūrint mokytojo ir mokinio akimis, geriausia pamoka
ta, kurioje mokytojas jaučia palikęs dalį savęs, o
mokinys – suradęs save.
• Per pamoką turime ne tik mokyti, bet ir išmokyti,
skatinti mokinį atrasti naują, nežinomą, klysti ir taisyti
savo klaidas.
• Bet kuriame mokymosi etape mokytojas siekia ne
vieno, o daugiau tikslų. Todėl mokytojui nepakanka
taikyti atskirus metodus, svarbu juos derinti.
Slide 4
Įvadas
• Ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi.
Koks mokymo metodas yra geriausias, galima
pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių
savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir
rezultatai) ir mokymo tikslai.
• Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus
mokinius, kiti kitus. Kiekvieną mokymo metodą
pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai, net ir tada,
kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks
pats.
Slide 5
Kas yra mokymo metodas?
• Pagal N. R. Gage, D. C. Berliner, tai yra:
„pasikartojančių mokymo veiksmų modelis, kuris gali
būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingas
daugiau negu vienam mokytojui ir svarbus
išmokimui”.
• Pasak S. Šalkausko: „mokomasis metodas apskritai
yra racionalaus mokymo būdas, nukreiptas į mokymo
tikslą ir suderintas su mokinio prigimtimi ir su
mokomojo dalyko ypatybėmis”.
• Bendrosiose programose rašoma, kad
„metodas – tai būdas, kuriuo mokytojas siekia
komunikacijos – esminės pedagoginio akto sąlygos“.
Slide 6
Metodo praktinis taikymas
• Mokytojų specifiniai veiksmai – tai jau praktinis taikymas.
• Pavyzdžiui, paskaitos veiksmai bus tokie:
–
–
–
–
įžanga;
turinio išdėstymas;
aiškinimai;
užbaigimas.
• Šių veiksmų visuma sudaro paskaitos metodą.
Slide 7
Metodų skirstymas
• Metodus galima sąlygiškai skirstyti į tradicinius ir
netradicinius.
• Netradiciniais metodais laikome tuos, kurie dar retai
taikomi, bet yra reikšmingi šiuolaikinio ugdymo procese.
• Bendrosiose programose rekomenduojama taikyti šiuos
metodus:
–
–
–
–
–
–
diskusijas ir debatus;
darbą grupėmis (komandomis);
modeliavimą;
„smegenų šturmą“;
projektų rengimą;
eksperimentą ir kt.
Slide 8
Naujų mokymo metodų ypatumai
• Naujų metodų dėka mokinys pasijunta asmenybe,
atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir
mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia
atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę,
įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas.
• Kiekvienas mokytojas ir mokinys yra saviti individai,
nėra tokio vieno metodo, kuris visada ir visiems tiktų.
• Nauji būdai leidžia mums naujai spręsti problemas,
paveikti mokinį, kurio neveikia tradiciniai būdai.
• Norint padaryti ką nors nauja, visada reikia laiko ir
kantrybės – ir mokytojo, ir mokinių.
Slide 9
Sužadinimo, patirties išsiaiškinimo,
motyvavimo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
mokinių darbų aplankai;
nebaigti sakiniai;
demonstravimas;
pateikčių ir / ar skaitmeninių mokymosi objektų
naudojimas;
žiūrėk – galvok – aptark su draugu;
minčių lietus;
mokinių patirties išsiaiškinimas;
istorijos pasakojimas, skaitymas, filmuotos medžiagos
rodymas.
Slide 10
Aktyvaus mokymosi metodai
• Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis – padėti
mokiniui aktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti,
plėtoti, gilinti informacijos ir idėjų supratimą.
• Ypač svarbu skatinti mokinių bendradarbiavimą, kad
jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo ir kitų
mokymąsi, mokytis vieni kitų padedami.
• Struktūruoti mokymosi medžiagą mokiniams padeda
įvairios lentelės, grafinės tvarkyklės.
• Apmąstę mokymo ir mokymosi situaciją –
nusprendžiame, ar pateiksime mokiniams naudotinus
šablonus ar prašysime jų pačių atrasti tinkamus
struktūravimo būdus.
Slide 11
Aktyvaus mokymosi metodai
• Savarankiška aktyvi mokinių veikla – tik dalis darbo. Kad
būtų sąmoningai išmokstama, plėtojami mokymosi
mokytis gebėjimai, svarbus tinkamas mokytojo ir klasės
draugų atsakas (grįžtamoji informacija), kuris
suprantamas ne kaip skubotas patvirtinimas
“teisingai”/”neteisingai”, bet kaip kryptingas
klausinėjimas, kviečiantis permąstyti, pasitikslinti,
išsamiau paaiškinti nagrinėjamas sąvokas, reiškinius,
priimtus sprendimus, padarytas išvadas.
• Vadovaudami svarstymams turėtumėme skatinti pačių
mokinių tarpusavio dialogą.
Slide 12
Aktyvaus mokymosi metodų pavyzdžiai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
darbas grupėmis;
durstinys;
abipusis mokymas;
šešių kepurių metodas;
kampai;
atkaklus klausinėjimas;
praktinis tyrimas;
skaitmeninių mokymosi objektų naudojimas;
grafinės tvarkyklės:
– pasakojimo planas;
– veikėjų stebėjimas.
•
•
•
•
•
•
venno schema;
sąvokos ir apibrėžimo schema;
sąvokų žemėlapis;
frayerio modelis;
ratu pagal abėcėlę;
ŽNS.
Slide 13
Refleksijos metodai
• Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis –
padėti mokiniams mokytis. To siekiama nuolat teikiant
mokiniams konstruktyvų atsaką, įtraukiant juos į
vienas kito vertinimo ir įsivertinimo veiklas.
• Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių
mokymo ir mokymosi metodų.
• Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas
kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius
paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar
kitokio pobūdžio atliktis.
Slide 14
Refleksijos metodai
• Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas
komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai,
ką ir kaip reiktų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio
metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių
mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir
trūkumus, numatyti tobulinimo būdus.
• “Mokytojo atsakas būna aukščiausios kokybės, kai
vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinių” (Petty, 235) .
• Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas pokalbis su
mokiniais, įvairiausio pobūdžio jų atliktys, yra atsakas
mokytojui apie mokinių turimas žinias ir supratimą, apie
pasirinktų mokymo metodų veiksmingumą. Šia
informacija turėtų būti remiamasi planuojant būsimas
mokymo ir mokymosi veiklas.
Slide 15
Refleksijos metodai
• Vertindami ir įsivertindami mokymosi veiklą ir rezultatus
mokiniai teikia atsaką kitiems ir patys sau. Mokydamiesi
vertinti kitų ir savo darbus pagal pateiktus kriterijus, jie
geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo
reikalavimus, mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių
stiprybes bei tobulintinas sritis, numatyti tobulinimo
būdus.
• G. Petty rekomenduoja atlikčių vertinimo praktiką pradėti
nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas pateikia savo
sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą.
Slide 16
Refleksijos metodai
• Tokio vertinimo pranašumas tas, kad visi mokiniai taiso
tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka
įskaudintas dėl išsakytos kritikos. Atlikus „netikrą“
vertinimą mokiniai įtraukiami į autentiškų vienas kito ir
savo atlikčių vertinimo veiklą. Svarbu nepamiršti, kad
mokiniai turi būti skatinami įsivertinti ne tik atliktis, bet ir
mokymosi procesą.
• Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai:
laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai,
struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės
formos ir pan. Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius
rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose.
Slide 17
Refleksijos metodai
• Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos
stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo
ir mokymosi veiklai planuoti.
• Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas
sudaro prielaidas puoselėti vertinimo kultūrą, kai
didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir
įvertinimui, bet mokymuisi ir įsivertinimui. Tokios kultūros
puoselėjimas padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už
savo mokymąsi bei ugdytis savarankiško mokymosi
gebėjimus.
Slide 18
Vertinimo ir įsivertinimo būdai
•
Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai:
–
–
–
–
–
laisvos formos refleksijos;
mokymosi dienoraščiai;
struktūruoti klausimai;
kriterijų aprašai;
įvairios grafinės formos ir pan.
• Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius
rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose.
• Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos
stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis
mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.
Slide 19
Vertinimo ir įsivertinimo, refleksijos metodų
taikymo pavyzdžiai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
nebaigti sakiniai ir refleksijos klausimai;
saldžioji refleksija;
mokymosi dienoraštis;
voratinklis, žvaigždė;
gebėjimų įsivertinimo kreivė;
pyrago dalijimas;
struktūruoti klausimai;
kompetencijų įsivertinimo lentelė;
vertinimas spalvotais lapeliais;
vertinimas pagal kriterijus.
Slide 20
Nebaigti sakiniai
• Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami
lapeliai su nebaigtais sakiniais.
• Mokiniai pratęsia sakinius ir perskaito juos grupės ar
klasės draugams.
–
–
–
–
Pamokoje sužinojau, kad ...
Buvo įdomu ...
Norėčiau daugiau sužinoti ...
Šią pamoką sekėsi ...
Slide 21
Klausimai refleksijai
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
Kaip jauteisi atlikdamas užduotį? Kodėl?
Kaip sekėsi atlikti užduotį? Kodėl?
Kuo tau buvo įdomi užduotis?
Ką jau žinojai, bet pasitikslinai atlikdamas užduotį?
Ką naujo sužinojai atlikęs užduotį?
Kas buvo sunkiausia atliekant užduotį ir kodėl?
Kodėl reikėjo pagalbos?
Koks buvo tavo konkretus indėlis?
Ar grupės nariai vykdė pareigas?
Kokį pažymį parašysi sau? Kodėl?
Ką reikėtų patobulinti?
Ką darytum kitaip?
Kur užduoties metu įgytas žinias pritaikytum praktikoje?
Slide 22
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose:
Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
• klausymas ir stebėjimas;
• debatai;
• interviu;
• diskusija ;
• Įtraukianti paskaita;
• vaidmenų atlikimas;
• žaidimai;
• atvejo analizė;
• seminaras;
• sniego gniūžtė;
• tinklo nėrimas;
• kompozicija (durstinys);
• sąvokų (koncepcijų) žemėlapis.
Slide 23
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
abipusis mokymas;
minčių lietus;
dvigubas ratas;
projektas;
ūžesio grupės;
kartojimas bendradarbiaujant;
mokymasis bendradarbiaujant;
grupinis tyrimas;
projektų metodas;
proto mankšta poromis;
blyksnis;
koncentrinių ratų metodas.
Slide 24
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
sakinių užbaigimas;
praktikos darbas;
eksperimentas;
sumaišytas eiliškumas;
laisvas rašymas;
darbas porose;
darbas grupėse;
trijų žingsnių interviu;
mozaika;
kubas;
maltinukas;
rašymas;
penkių minučių esė;
mokymasis pagal sutartis.
Slide 25
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
teksto skaitymas ir analizė;
atvejo situacijos analizė;
ketvertas;
bendras piešinys;
pranešimas;
testavimas;
norų - nenorų metodas;
demonstravimas - stebėjimas;
situacijų žaidimas;
konspektavimas;
skaitymas;
klausimų pateikimas.
Slide 26
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
ratu pagal abėcėlę;
interaktyvus diktantas;
skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas;
ŽNS;
veikėjų stebėjimas;
pasakojimo planas.
Slide 27
80%
60%
40%
30%
20%
10%
Norų – nenorų metodas
Interaktyvus diktantas
Ketvertas
ŽNS
90%
Minčių lietus
Diskusija
Kartojimas bendradarbiaujant
Klausymas ir stebėjimas
Sakinių užbaigimas
Abipusis mokymas
Žaidimai
Sąvokų (koncepcijų) žemėlapis
Sumaišytas eiliškumas
Teksto skaitymas ir analizė
Tinklo nėrimas
Mokymasis bendradarbiaujant
Darbas porose
Atvejo situacijos analizė
Interviu
Proto mankšta poromis
Darba grupėse
Rašymas
Testavimas
Klausimų pateikimas
Debatai
Vaidmenų atlikimas
Atvejo analizė
Sniego gniužtė
Grupinis tyrimas
Projektas
Ūžesio grupės
Laisvas rašymas
Trijų žingsnių interviu
Bendras piešinys
Skaitymas
Kompozicija (durtinys)
Blyksnis
Koncentrinių ratų metodas
Mokymasis pagal sutartis
Demonstravimas - stebėjimas
Ratu pagal abėcėlę
Pasakojimo planas
Įtraukianti paskaita
Projektų metodas
Eksperimentas
Maltinukas
Pranešimas
Situacijų žaidimas
Konspektavimas
Skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas
Veikėjų stebėjimas
Seminaras
Dvigubas ratas
Praktikos darbas
Mozaika
Kubas
Penkių minučių esė
Mokymo metodų taikymas pamokose, %
100%
86%
78%
73%
70%
56% 56%
50%
52%
43%
39% 39% 39%
34% 34% 34% 34%
30% 30% 30% 30% 30% 30%
26% 26% 26% 26% 26%
21% 21% 21% 21% 21% 21%
17% 17% 17% 17% 17% 17% 17%
13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13%
8% 8% 8% 8% 8% 8% 8% 8%
4% 4%
0%
Slide 28
Populiariausi mokymo metodai
100%
90%
80%
86%
78%
73%
70%
60%
50%
40%
30%
20%
10%
0%
56% 56%
52%
43%
39% 39% 39%
34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34%
Slide 29
5%
4% 4%
0%
Ketvertas
ŽNS
Seminaras
Dvigubas ratas
Praktikos darbas
Mozaika
Kubas
Penkių minučių esė
Norų – nenorų metodas
Interaktyvus diktantas
Įtraukianti paskaita
Projektų metodas
Eksperimentas
Maltinukas
Pranešimas
Situacijų žaidimas
Konspektavimas
Skaitmeninių mokymosi…
Veikėjų stebėjimas
Kompozicija (durtinys)
Blyksnis
Koncentrinių ratų metodas
Mokymasis pagal sutartis
Demonstravimas - stebėjimas
Ratu pagal abėcėlę
Pasakojimo planas
Projektas
Ūžesio grupės
Laisvas rašymas
Trijų žingsnių interviu
Bendras piešinys
Skaitymas
Debatai
Vaidmenų atlikimas
Atvejo analizė
Sniego gniužtė
Grupinis tyrimas
30%
Rečiausiai naudojami mokymo
metodai
26% 26% 26% 26% 26%
25%
21% 21% 21% 21% 21% 21%
20%
17% 17% 17% 17% 17% 17% 17%
15%
13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13%
10%
8% 8% 8% 8% 8% 8% 8% 8%
Slide 30
Naudojamų mokymo metodų
skaičius pagal mokomąjį dalyką
Žmogaus sauga
Dailė
Muzika
Biologija
Sveika gyvensena
Geografija
Matematika
Kūno kultūra
Lietuvių kalba
Reformatų tikyba
Gamtos pamokos
Technologijos
Fizika
Etika
Ikimokyklinė ir priešmokyklinė ugdymo grupė
Chemija
Istorija
Anglų kalba
Informacinės technologijos
Katalikų tikyba
Rusų kalba
Spec. pedagogės pamokos
Lietuvių kalba
4
5
5
6
7
8
8
10
12
12
13
13
13
13
13
13
14
16
17
18
22
31
33
0
5
10
15
20
25
30
35
Slide 31
Projektų metodas
• Projektų metodas – darbo ir mokymo būdas,
skatinantis mokinius sieti mokymąsi su tikrove ieškant
sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje
kartu su kitais, sprendžiant vieną visiems aktualią
problemą.
• Projektų metodą naudoja 34% mūsų mokyklos
mokytojų.
• Projektų metodas – veiksminga, šiuolaikiška priemonė
ugdant bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
• Dirbant pagal projektų metodą, mokiniai veikia
aktyviai, o mokytojas yra patarėjas, konsultantas.
Slide 32
Projektų metodo taikymas
•
Projektų metodas pagyvina mokymąsi ir padeda
ugdytis savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą,
atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas.
• Projektų metodo sėkmei užtikrinti svarbu tai, kad šis
metodas būtų taikomas kaip pagrindinis.
• Sėkmingai dirbti projektų metodu gali mokytojas,
siekiantis mokinius ugdyti aktyviai, kūrybiškai,
inovatyviai.
Slide 33
Mažiausiai pamokose
naudojami metodai
• Tik 21% (5 mokytojai) naudoja kasdieninio skaitymo
metodą. Kasdienio skaitymo balsu metodo taikymu
mokyklose siekiama ugdyti protingus ir emociškai
sveikus vaikus. Kasdienis skaitymas mokiniams - būdas
kelti edukacijos, kultūros, socialinių įgūdžių lygį ugdymo
įstaigoje. Kas dieną garsiai skaitydami vaikui, auginame
žmogų, turintį plačių žinių ir vaizduotę, gebantį mąstyti ir
skirti gėrį nuo blogio. Todėl mokytojai pamokose turėtų
daug dažniau taikyti šį metodą.
Slide 34
Mokymo(-si) metodų
taikymas
pradinėse klasėse
Slide 35
Dažniausiai naudojami mokymo
metodai pradinėse klasėse
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Interviu
Diskusija
Žaidimai
Atvejo analizė
Abipusis mokymas
Mokymasis bendradarbiaujant
Sakinių užbaigimas
Darbas porose
Darba grupėse
Rašymas
Teksto skaitymas ir analizė
Atvejo situacijos analizė
•
•
•
•
•
•
Testavimas
Demonstravimas - stebėjimas
Situacijų žaidimas
Skaitymas
Klausimų pateikimas
Pasakojimo planas
Slide 36
Dažniausiai naudojami mokymo
metodai pradinėse klasėse, %
120
100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
100
80
63
63
63
63
63
63
63
63
60
40
20
0
33
33
33
33
33
33
33
Slide 37
Nenaudojami mokymo metodai
pradinėse klasėse:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
seminaras ;
sniego gniūžtė;
tinklo nėrimas;
kompozicija (durtinys);
sąvokų (koncepcijų)
žemėlapis;
dvigubas ratas;
ūžesio grupės;
koncentrinių ratų metodas;
praktikos darbas;
eksperimentas;
veikėjų stebėjimas;
trijų žingsnių interviu;
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
mozaika;
kubas;
maltinukas;
penkių minučių esė;
ketvertas;
bendras piešinys;
pranešimas;
norų – nenorų metodas;
konspektavimas;
ratu pagal abėcėlę;
interaktyvus diktantas;
ŽNS.
Slide 38
Mokymosi metodų naudojimas
pagal klases
• 2-3 klasės mokytoja naudoja 23 metodus;
• 1 klasės mokytoja naudoja – 18 metodų;
• 4 klasės mokytoja naudoja – 14 metodų.
Slide 39
Išvados
1) Mokymo/mokymosi metodų pasirinkimas priklauso
nuo mokomojo dalyko, temos, tikslų, mokytojo darbo
stiliaus, mokinių amžiaus, subrendimo.
2) Pradinėse klasėse vis sunkiau taikyti grupinius
metodus, nes mažėja mokinių skaičius klasėse.
3) Per pamoką jungtinių klasių mokiniai mokosi skirtingų
dalykų, nagrinėja skirtingas temas tuo pačiu metu.
Slide 40
Ačiū už dėmesį!
Mokymo(-si) metodų
taikymo Medeikių
pagrindinėje mokykloje
analizė
Slide 2
Įvadas
• Mokymo metodai yra ne mažiau reikšmingas
pedagoginio darbo veiksnys nei pats ugdymo turinys.
• Nėra ir negali būti universalaus, kiekvienam mokytojui
ir mokiniui tinkančio metodo.
• Mokytojas pagal savo prigimtį ir gebėjimus renkasi
tokius metodus, kurie padėtų geriausiai pasiekti
ugdymo tikslus bei uždavinius.
• Mokytojams, kurie nepasiruošę rinktis ir linkę remtis
vienu geriausiai žinomu būdu, gresia pavojus tapti
mirtinai nuobodžiais.
Slide 3
Įvadas
• Tyrimai rodo, kad didesnė mokymo būdų įvairovė
sužadina
mokinių
susidomėjimą,
neleidžia
nuobodžiauti, įtakoja mokymosi motyvaciją.
• Žiūrint mokytojo ir mokinio akimis, geriausia pamoka
ta, kurioje mokytojas jaučia palikęs dalį savęs, o
mokinys – suradęs save.
• Per pamoką turime ne tik mokyti, bet ir išmokyti,
skatinti mokinį atrasti naują, nežinomą, klysti ir taisyti
savo klaidas.
• Bet kuriame mokymosi etape mokytojas siekia ne
vieno, o daugiau tikslų. Todėl mokytojui nepakanka
taikyti atskirus metodus, svarbu juos derinti.
Slide 4
Įvadas
• Ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi.
Koks mokymo metodas yra geriausias, galima
pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių
savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir
rezultatai) ir mokymo tikslai.
• Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus
mokinius, kiti kitus. Kiekvieną mokymo metodą
pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai, net ir tada,
kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks
pats.
Slide 5
Kas yra mokymo metodas?
• Pagal N. R. Gage, D. C. Berliner, tai yra:
„pasikartojančių mokymo veiksmų modelis, kuris gali
būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingas
daugiau negu vienam mokytojui ir svarbus
išmokimui”.
• Pasak S. Šalkausko: „mokomasis metodas apskritai
yra racionalaus mokymo būdas, nukreiptas į mokymo
tikslą ir suderintas su mokinio prigimtimi ir su
mokomojo dalyko ypatybėmis”.
• Bendrosiose programose rašoma, kad
„metodas – tai būdas, kuriuo mokytojas siekia
komunikacijos – esminės pedagoginio akto sąlygos“.
Slide 6
Metodo praktinis taikymas
• Mokytojų specifiniai veiksmai – tai jau praktinis taikymas.
• Pavyzdžiui, paskaitos veiksmai bus tokie:
–
–
–
–
įžanga;
turinio išdėstymas;
aiškinimai;
užbaigimas.
• Šių veiksmų visuma sudaro paskaitos metodą.
Slide 7
Metodų skirstymas
• Metodus galima sąlygiškai skirstyti į tradicinius ir
netradicinius.
• Netradiciniais metodais laikome tuos, kurie dar retai
taikomi, bet yra reikšmingi šiuolaikinio ugdymo procese.
• Bendrosiose programose rekomenduojama taikyti šiuos
metodus:
–
–
–
–
–
–
diskusijas ir debatus;
darbą grupėmis (komandomis);
modeliavimą;
„smegenų šturmą“;
projektų rengimą;
eksperimentą ir kt.
Slide 8
Naujų mokymo metodų ypatumai
• Naujų metodų dėka mokinys pasijunta asmenybe,
atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir
mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia
atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę,
įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas.
• Kiekvienas mokytojas ir mokinys yra saviti individai,
nėra tokio vieno metodo, kuris visada ir visiems tiktų.
• Nauji būdai leidžia mums naujai spręsti problemas,
paveikti mokinį, kurio neveikia tradiciniai būdai.
• Norint padaryti ką nors nauja, visada reikia laiko ir
kantrybės – ir mokytojo, ir mokinių.
Slide 9
Sužadinimo, patirties išsiaiškinimo,
motyvavimo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
mokinių darbų aplankai;
nebaigti sakiniai;
demonstravimas;
pateikčių ir / ar skaitmeninių mokymosi objektų
naudojimas;
žiūrėk – galvok – aptark su draugu;
minčių lietus;
mokinių patirties išsiaiškinimas;
istorijos pasakojimas, skaitymas, filmuotos medžiagos
rodymas.
Slide 10
Aktyvaus mokymosi metodai
• Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis – padėti
mokiniui aktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti,
plėtoti, gilinti informacijos ir idėjų supratimą.
• Ypač svarbu skatinti mokinių bendradarbiavimą, kad
jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo ir kitų
mokymąsi, mokytis vieni kitų padedami.
• Struktūruoti mokymosi medžiagą mokiniams padeda
įvairios lentelės, grafinės tvarkyklės.
• Apmąstę mokymo ir mokymosi situaciją –
nusprendžiame, ar pateiksime mokiniams naudotinus
šablonus ar prašysime jų pačių atrasti tinkamus
struktūravimo būdus.
Slide 11
Aktyvaus mokymosi metodai
• Savarankiška aktyvi mokinių veikla – tik dalis darbo. Kad
būtų sąmoningai išmokstama, plėtojami mokymosi
mokytis gebėjimai, svarbus tinkamas mokytojo ir klasės
draugų atsakas (grįžtamoji informacija), kuris
suprantamas ne kaip skubotas patvirtinimas
“teisingai”/”neteisingai”, bet kaip kryptingas
klausinėjimas, kviečiantis permąstyti, pasitikslinti,
išsamiau paaiškinti nagrinėjamas sąvokas, reiškinius,
priimtus sprendimus, padarytas išvadas.
• Vadovaudami svarstymams turėtumėme skatinti pačių
mokinių tarpusavio dialogą.
Slide 12
Aktyvaus mokymosi metodų pavyzdžiai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
darbas grupėmis;
durstinys;
abipusis mokymas;
šešių kepurių metodas;
kampai;
atkaklus klausinėjimas;
praktinis tyrimas;
skaitmeninių mokymosi objektų naudojimas;
grafinės tvarkyklės:
– pasakojimo planas;
– veikėjų stebėjimas.
•
•
•
•
•
•
venno schema;
sąvokos ir apibrėžimo schema;
sąvokų žemėlapis;
frayerio modelis;
ratu pagal abėcėlę;
ŽNS.
Slide 13
Refleksijos metodai
• Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis –
padėti mokiniams mokytis. To siekiama nuolat teikiant
mokiniams konstruktyvų atsaką, įtraukiant juos į
vienas kito vertinimo ir įsivertinimo veiklas.
• Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių
mokymo ir mokymosi metodų.
• Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas
kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius
paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar
kitokio pobūdžio atliktis.
Slide 14
Refleksijos metodai
• Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas
komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai,
ką ir kaip reiktų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio
metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių
mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir
trūkumus, numatyti tobulinimo būdus.
• “Mokytojo atsakas būna aukščiausios kokybės, kai
vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinių” (Petty, 235) .
• Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas pokalbis su
mokiniais, įvairiausio pobūdžio jų atliktys, yra atsakas
mokytojui apie mokinių turimas žinias ir supratimą, apie
pasirinktų mokymo metodų veiksmingumą. Šia
informacija turėtų būti remiamasi planuojant būsimas
mokymo ir mokymosi veiklas.
Slide 15
Refleksijos metodai
• Vertindami ir įsivertindami mokymosi veiklą ir rezultatus
mokiniai teikia atsaką kitiems ir patys sau. Mokydamiesi
vertinti kitų ir savo darbus pagal pateiktus kriterijus, jie
geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo
reikalavimus, mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių
stiprybes bei tobulintinas sritis, numatyti tobulinimo
būdus.
• G. Petty rekomenduoja atlikčių vertinimo praktiką pradėti
nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas pateikia savo
sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą.
Slide 16
Refleksijos metodai
• Tokio vertinimo pranašumas tas, kad visi mokiniai taiso
tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka
įskaudintas dėl išsakytos kritikos. Atlikus „netikrą“
vertinimą mokiniai įtraukiami į autentiškų vienas kito ir
savo atlikčių vertinimo veiklą. Svarbu nepamiršti, kad
mokiniai turi būti skatinami įsivertinti ne tik atliktis, bet ir
mokymosi procesą.
• Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai:
laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai,
struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės
formos ir pan. Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius
rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose.
Slide 17
Refleksijos metodai
• Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos
stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo
ir mokymosi veiklai planuoti.
• Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas
sudaro prielaidas puoselėti vertinimo kultūrą, kai
didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir
įvertinimui, bet mokymuisi ir įsivertinimui. Tokios kultūros
puoselėjimas padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už
savo mokymąsi bei ugdytis savarankiško mokymosi
gebėjimus.
Slide 18
Vertinimo ir įsivertinimo būdai
•
Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai:
–
–
–
–
–
laisvos formos refleksijos;
mokymosi dienoraščiai;
struktūruoti klausimai;
kriterijų aprašai;
įvairios grafinės formos ir pan.
• Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius
rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose.
• Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos
stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis
mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.
Slide 19
Vertinimo ir įsivertinimo, refleksijos metodų
taikymo pavyzdžiai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
nebaigti sakiniai ir refleksijos klausimai;
saldžioji refleksija;
mokymosi dienoraštis;
voratinklis, žvaigždė;
gebėjimų įsivertinimo kreivė;
pyrago dalijimas;
struktūruoti klausimai;
kompetencijų įsivertinimo lentelė;
vertinimas spalvotais lapeliais;
vertinimas pagal kriterijus.
Slide 20
Nebaigti sakiniai
• Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami
lapeliai su nebaigtais sakiniais.
• Mokiniai pratęsia sakinius ir perskaito juos grupės ar
klasės draugams.
–
–
–
–
Pamokoje sužinojau, kad ...
Buvo įdomu ...
Norėčiau daugiau sužinoti ...
Šią pamoką sekėsi ...
Slide 21
Klausimai refleksijai
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
Kaip jauteisi atlikdamas užduotį? Kodėl?
Kaip sekėsi atlikti užduotį? Kodėl?
Kuo tau buvo įdomi užduotis?
Ką jau žinojai, bet pasitikslinai atlikdamas užduotį?
Ką naujo sužinojai atlikęs užduotį?
Kas buvo sunkiausia atliekant užduotį ir kodėl?
Kodėl reikėjo pagalbos?
Koks buvo tavo konkretus indėlis?
Ar grupės nariai vykdė pareigas?
Kokį pažymį parašysi sau? Kodėl?
Ką reikėtų patobulinti?
Ką darytum kitaip?
Kur užduoties metu įgytas žinias pritaikytum praktikoje?
Slide 22
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose:
Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
• klausymas ir stebėjimas;
• debatai;
• interviu;
• diskusija ;
• Įtraukianti paskaita;
• vaidmenų atlikimas;
• žaidimai;
• atvejo analizė;
• seminaras;
• sniego gniūžtė;
• tinklo nėrimas;
• kompozicija (durstinys);
• sąvokų (koncepcijų) žemėlapis.
Slide 23
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
abipusis mokymas;
minčių lietus;
dvigubas ratas;
projektas;
ūžesio grupės;
kartojimas bendradarbiaujant;
mokymasis bendradarbiaujant;
grupinis tyrimas;
projektų metodas;
proto mankšta poromis;
blyksnis;
koncentrinių ratų metodas.
Slide 24
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
sakinių užbaigimas;
praktikos darbas;
eksperimentas;
sumaišytas eiliškumas;
laisvas rašymas;
darbas porose;
darbas grupėse;
trijų žingsnių interviu;
mozaika;
kubas;
maltinukas;
rašymas;
penkių minučių esė;
mokymasis pagal sutartis.
Slide 25
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
teksto skaitymas ir analizė;
atvejo situacijos analizė;
ketvertas;
bendras piešinys;
pranešimas;
testavimas;
norų - nenorų metodas;
demonstravimas - stebėjimas;
situacijų žaidimas;
konspektavimas;
skaitymas;
klausimų pateikimas.
Slide 26
Tyrimas – šiuolaikinių metodų
taikymas pamokose
• Pamokose naudojami šie mokymo metodai:
•
•
•
•
•
•
ratu pagal abėcėlę;
interaktyvus diktantas;
skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas;
ŽNS;
veikėjų stebėjimas;
pasakojimo planas.
Slide 27
80%
60%
40%
30%
20%
10%
Norų – nenorų metodas
Interaktyvus diktantas
Ketvertas
ŽNS
90%
Minčių lietus
Diskusija
Kartojimas bendradarbiaujant
Klausymas ir stebėjimas
Sakinių užbaigimas
Abipusis mokymas
Žaidimai
Sąvokų (koncepcijų) žemėlapis
Sumaišytas eiliškumas
Teksto skaitymas ir analizė
Tinklo nėrimas
Mokymasis bendradarbiaujant
Darbas porose
Atvejo situacijos analizė
Interviu
Proto mankšta poromis
Darba grupėse
Rašymas
Testavimas
Klausimų pateikimas
Debatai
Vaidmenų atlikimas
Atvejo analizė
Sniego gniužtė
Grupinis tyrimas
Projektas
Ūžesio grupės
Laisvas rašymas
Trijų žingsnių interviu
Bendras piešinys
Skaitymas
Kompozicija (durtinys)
Blyksnis
Koncentrinių ratų metodas
Mokymasis pagal sutartis
Demonstravimas - stebėjimas
Ratu pagal abėcėlę
Pasakojimo planas
Įtraukianti paskaita
Projektų metodas
Eksperimentas
Maltinukas
Pranešimas
Situacijų žaidimas
Konspektavimas
Skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas
Veikėjų stebėjimas
Seminaras
Dvigubas ratas
Praktikos darbas
Mozaika
Kubas
Penkių minučių esė
Mokymo metodų taikymas pamokose, %
100%
86%
78%
73%
70%
56% 56%
50%
52%
43%
39% 39% 39%
34% 34% 34% 34%
30% 30% 30% 30% 30% 30%
26% 26% 26% 26% 26%
21% 21% 21% 21% 21% 21%
17% 17% 17% 17% 17% 17% 17%
13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13%
8% 8% 8% 8% 8% 8% 8% 8%
4% 4%
0%
Slide 28
Populiariausi mokymo metodai
100%
90%
80%
86%
78%
73%
70%
60%
50%
40%
30%
20%
10%
0%
56% 56%
52%
43%
39% 39% 39%
34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34% 34%
Slide 29
5%
4% 4%
0%
Ketvertas
ŽNS
Seminaras
Dvigubas ratas
Praktikos darbas
Mozaika
Kubas
Penkių minučių esė
Norų – nenorų metodas
Interaktyvus diktantas
Įtraukianti paskaita
Projektų metodas
Eksperimentas
Maltinukas
Pranešimas
Situacijų žaidimas
Konspektavimas
Skaitmeninių mokymosi…
Veikėjų stebėjimas
Kompozicija (durtinys)
Blyksnis
Koncentrinių ratų metodas
Mokymasis pagal sutartis
Demonstravimas - stebėjimas
Ratu pagal abėcėlę
Pasakojimo planas
Projektas
Ūžesio grupės
Laisvas rašymas
Trijų žingsnių interviu
Bendras piešinys
Skaitymas
Debatai
Vaidmenų atlikimas
Atvejo analizė
Sniego gniužtė
Grupinis tyrimas
30%
Rečiausiai naudojami mokymo
metodai
26% 26% 26% 26% 26%
25%
21% 21% 21% 21% 21% 21%
20%
17% 17% 17% 17% 17% 17% 17%
15%
13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13% 13%
10%
8% 8% 8% 8% 8% 8% 8% 8%
Slide 30
Naudojamų mokymo metodų
skaičius pagal mokomąjį dalyką
Žmogaus sauga
Dailė
Muzika
Biologija
Sveika gyvensena
Geografija
Matematika
Kūno kultūra
Lietuvių kalba
Reformatų tikyba
Gamtos pamokos
Technologijos
Fizika
Etika
Ikimokyklinė ir priešmokyklinė ugdymo grupė
Chemija
Istorija
Anglų kalba
Informacinės technologijos
Katalikų tikyba
Rusų kalba
Spec. pedagogės pamokos
Lietuvių kalba
4
5
5
6
7
8
8
10
12
12
13
13
13
13
13
13
14
16
17
18
22
31
33
0
5
10
15
20
25
30
35
Slide 31
Projektų metodas
• Projektų metodas – darbo ir mokymo būdas,
skatinantis mokinius sieti mokymąsi su tikrove ieškant
sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje
kartu su kitais, sprendžiant vieną visiems aktualią
problemą.
• Projektų metodą naudoja 34% mūsų mokyklos
mokytojų.
• Projektų metodas – veiksminga, šiuolaikiška priemonė
ugdant bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
• Dirbant pagal projektų metodą, mokiniai veikia
aktyviai, o mokytojas yra patarėjas, konsultantas.
Slide 32
Projektų metodo taikymas
•
Projektų metodas pagyvina mokymąsi ir padeda
ugdytis savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą,
atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas.
• Projektų metodo sėkmei užtikrinti svarbu tai, kad šis
metodas būtų taikomas kaip pagrindinis.
• Sėkmingai dirbti projektų metodu gali mokytojas,
siekiantis mokinius ugdyti aktyviai, kūrybiškai,
inovatyviai.
Slide 33
Mažiausiai pamokose
naudojami metodai
• Tik 21% (5 mokytojai) naudoja kasdieninio skaitymo
metodą. Kasdienio skaitymo balsu metodo taikymu
mokyklose siekiama ugdyti protingus ir emociškai
sveikus vaikus. Kasdienis skaitymas mokiniams - būdas
kelti edukacijos, kultūros, socialinių įgūdžių lygį ugdymo
įstaigoje. Kas dieną garsiai skaitydami vaikui, auginame
žmogų, turintį plačių žinių ir vaizduotę, gebantį mąstyti ir
skirti gėrį nuo blogio. Todėl mokytojai pamokose turėtų
daug dažniau taikyti šį metodą.
Slide 34
Mokymo(-si) metodų
taikymas
pradinėse klasėse
Slide 35
Dažniausiai naudojami mokymo
metodai pradinėse klasėse
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Interviu
Diskusija
Žaidimai
Atvejo analizė
Abipusis mokymas
Mokymasis bendradarbiaujant
Sakinių užbaigimas
Darbas porose
Darba grupėse
Rašymas
Teksto skaitymas ir analizė
Atvejo situacijos analizė
•
•
•
•
•
•
Testavimas
Demonstravimas - stebėjimas
Situacijų žaidimas
Skaitymas
Klausimų pateikimas
Pasakojimo planas
Slide 36
Dažniausiai naudojami mokymo
metodai pradinėse klasėse, %
120
100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100
100
80
63
63
63
63
63
63
63
63
60
40
20
0
33
33
33
33
33
33
33
Slide 37
Nenaudojami mokymo metodai
pradinėse klasėse:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
seminaras ;
sniego gniūžtė;
tinklo nėrimas;
kompozicija (durtinys);
sąvokų (koncepcijų)
žemėlapis;
dvigubas ratas;
ūžesio grupės;
koncentrinių ratų metodas;
praktikos darbas;
eksperimentas;
veikėjų stebėjimas;
trijų žingsnių interviu;
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
mozaika;
kubas;
maltinukas;
penkių minučių esė;
ketvertas;
bendras piešinys;
pranešimas;
norų – nenorų metodas;
konspektavimas;
ratu pagal abėcėlę;
interaktyvus diktantas;
ŽNS.
Slide 38
Mokymosi metodų naudojimas
pagal klases
• 2-3 klasės mokytoja naudoja 23 metodus;
• 1 klasės mokytoja naudoja – 18 metodų;
• 4 klasės mokytoja naudoja – 14 metodų.
Slide 39
Išvados
1) Mokymo/mokymosi metodų pasirinkimas priklauso
nuo mokomojo dalyko, temos, tikslų, mokytojo darbo
stiliaus, mokinių amžiaus, subrendimo.
2) Pradinėse klasėse vis sunkiau taikyti grupinius
metodus, nes mažėja mokinių skaičius klasėse.
3) Per pamoką jungtinių klasių mokiniai mokosi skirtingų
dalykų, nagrinėja skirtingas temas tuo pačiu metu.
Slide 40
Ačiū už dėmesį!