Transcript Klaipėdos urbanistiniai vaizdiniai ir miesto tapatybės paieškos

Klaipėdos urbanistiniai
vaizdiniai ir miesto tapatybė
Laura Valauskaitė
Urbanistinio vaizdinio ir miesto tapatybės sąvokos:

kultūrinis artefaktas ar kuriamos miesto reikšmės savo pavidalu
skylančios į vidinį/ socialinį ir institucionalizuotą/išorinį vaizdinį.

simbolinė miesto tapatybės redukcija, pateikta metafora, simboliu,
ženklu.

miestiečio savivokos ir tapatybės forma.

individualus miesto savivaizdis ar vietos jausmo išraiška.

Ne architektūrinis landšaftas, bet žmogaus kultūrinė sąmonė yra
esminis dėmuo.
2008 m. atliktų apklausų metu išsikelti kriterijai Klaipėdos
miesto tapatybės suvokimui:









aptarti miesto tapatybę per jutimines refleksijas.
miesto visumos vaizdinius.
individualius vaizdinius.
veiklos vaizdinius.
miesto erdvės skaidymą.
socializacijos formas.
gamtinio landšafto refleksijas (jūrinės savivokos indėlis).
istorinės praeities atranką ir paminklų vertinimą.
miestiečio savivoką.
Taikyti metodai:


sociologinis/ antropologinis (interviu, atviros anketos, stebėjimas);
psichogeografinis (mentaliniai žemėlapiai).
Socialiniai urbanistiniai vaizdiniai reflektuojami per jutimines
patirtis:




Klaipėdos miesto spalvos: žalia, siejama su pušimis, gelsva – smėlio
smilčių, melsvai žalia – jūros, pilka – prasto ir dažno apniukusio
Klaipėdai būdingo oro spalva; raudona (pastatai) ir pilka (betonas)
spalvos asocijuotos su architektūriniu landšaftu;
Klaipėdos garsai: žuvėdrų ar apskritai paukščių klyksmas, jūros
ošimas, vėjo ūžesys, bangų mūšos garsai (įvardinti skirtingi ošimo
tipai: rūsčios, šniokščiančios, ramios, audringos jūros garsai); laivų
sirenas, girgždančius kranus, keltuvų ir laivų, įmonių gaudimo, uosto
gilinimo darbų, džiazo muzikos ar Jūros šventės triukšmo garsus.
Klaipėdos miesto kvapas: jūros drėgmės, drėgmės po lietaus, jodo,
žuvies, jūros dumblių, pušų, pušų sakų, alaus daryklos smalkių,
gamyklų, negero rytinio, bomžų ar saviti raudonų plytų kvapai;
Kinestetinė miesto pajauta: senamiesčio grindinys; lengva orientacija
mieste.
Socialiniai miesto visumos vaizdiniai:

Kintantys ir statiški vaizdiniai – miesto tapatybės kaitos ir stabilumo
ženklai.

Marinistiniai gamtinio landšafto vaizdiniai: žuvėdra, jūros banga, lelija,
gintarinis laivas ir t.t.

Abstraktūs vaizdiniai: nepasiekiamas žalias taškiukas, stačiakampis,
vertikali linija, pailgas, kaip raidė O, banano, blyno forma, plokščias
vieno lygmens miestas.
Individualios miesto vizijos:

Istorinė miesto vizija – Antro Reicho Klaipėda/ Memelis (intelektualų
vizija).

Architektūrinių sienų motyvas Klaipėdos mieste.

Uždaro miesto vaizdinys.
Socialiniai miesto veiklos vaizdiniai:




Ekonominių jūros vartų vaizdinys (žvejyba, jūreivyste, logistika,
tarptautinės perkėlos veikla, prekyba) .
Klaipėdos poetinės mokyklos vaizdinys.
Klaipėdos - džiazo ir muzikos vaizdinys.
Mokslo, pramonės, kultūros miestas.
Klaipėdos miesto erdvių skaidymas, suvokimas ir
pavadinimų funkcionavimas



Dualus – centro erdvių skaidymas.
Trijų dėmenų miesto erdvių skaidymas.
Detalus skaidymas.
Socializacijos formos mieste:





Sezoninio miesto vaizdinys.
Masinė ir pogrindinė (“virtuvės”) kultūra.
“Akropolis” – erdvė socializacijai.
Važiavimas prie jūros.
Socializacijos vietų – įvairaus pobūdžio užeigų - pastovumo trūkumas.
Gamtinio landšafto refleksijos:



Švelnus klimatas: šiltos žiemos ir šaltos vasaros.
Drėgmė, stiprūs vėjai, dažni lietūs, dažnai besikeičiantis oras –
ryškiausi vietovės gamtiniai reiškiniai.
Jūrinis lygumos miestas.
Miestiečio savivoka:




Per
Per
Per
Per
žmonių tipažą, bruožus.
laisvės kategoriją.
profesiją (jūreiviai).
miesto keistuolius.
Tapatybės elementai atsiskleidę psichogeografiniuose
žemėlapiuose:






Dviejų centrų žemėlapiai.
Fragmentiškas erdvinis žemėlapis – pragmatinis vaizdinys
Gamtinis žemėlapis (gamtinės ir urbanistinės erdvės distinkcija).
Procesualus žemėlapis – tranzitinio miesto vaizdinys
Detalus topografinis žemėlapis – miesto erdvės semantizavimas.
Žodinis išskaidytas žemėlapis – prisirišimo ir urbanistinės refleksijos
stoka.
Turizmo ir informacijos centrų reprezentacija:




Jūrinė miesto tapatybė – ryškiausia turizmo centrų gairė.
Tranzitinio miesto vaizdinys.
Multikultūralus miestas.
Akustinė reprezentacija įkūnijama varpų muzika ir džiazo festivaliu.
Apibendrinamieji akcentai:






Jutiminės miesto refleksijos bei miesto visumos vaizdiniai atspindi
gamtinio landšafto dominavimą prieš urbanistinę erdvę.
Miesto visumos vaizdiniai skyla į statiškos ir kintančios tapatybės
vaizdinius.
Miesto veiklos vaizdiniai asocijuojami su jūrine – ekonomine bei
kūrybine veikla.
Mentalinėje miesto erdvėje iškyla spragos dėl erdvės semantizavimo
stokos arba dėl lokalią tapatybę niveliuojančių didžiųjų prekybos
centrų.
Socializacijos formos mieste atspindi postsovietinės erdvės specifiką –
privačios erdvės dominavimą prieš viešąją. Viešosios erdvės vietų
istoriškumo tąsos nebuvimas.
Paminklų vertinimas atskleidžia suvokiamą istorinį vietos išskirtinumą,
tačiau vis tiek liekama be istorinės tapatybės motyvacijos.
Ačiū už dėmesį