Transcript pps
ŠMM DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS mokinių pasiekimų vertinimą 2013 - 04 - 25 Laimutė Lumbienė Mokinių pasiekimų vertinimas • Vertinimas yra gana svarbus ugdymo kokybės faktorius. • Ypatingos vertinimo problemos Lietuvoje yra vertinimo “teisingumas” ir “baimė”. • Lietuvoje aktuali laiku atliekamo ir reguliaraus vertinimo problema. • Šiuolaikinėje mokykloje vertinimas pirmiausia turėtų būti suprantamas kaip pagalba mokiniui. • Vertinimas skirtas padėti mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti, bręsti. Trigubas nuoseklumas Tikslai Metodai Vertinimas • Vertinimas įgalina kaupti ir panaudoti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus, daromą pažangą, numatyti mokymosi perspektyvą, nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. • Vertinimo veiksmingumas pradinėje mokykloje priklauso nuo klasės klimato, pedagogų ir mokinių požiūrių bei nuostatų, taikomų darbo ir vertinimo metodų. • Svarbiausia sąlyga siekiant geresnių mokymosi rezultatų yra mokinio psichologinis saugumas. Mokinys neturi bijoti klausti, klysti, turėti kitokią nuomonę nei dauguma. • Vertinimo metodai ir procedūros turi atitikti paskirtį: atsižvelgiant į tai, ką vertinsime – žinias, įgūdžius, gebėjimus, nuostatas ar jų visumą – mokinių kompetencijas, – pasirenkami skirtingi būdai jiems įvertinti. ...Be sodininko priežiūros augantis sodas veda mažus ir rūgščius vaisius... Klausimai padedantys įtraukti mokinius į vertinimą • • • • • Ką mes mokomės? (turinys) Kodėl to mokomės? (priežastys) Kaip mokomės? (metodai, procesas) Kaip sekasi mokytis? (vertinimas) Ką toliau darysime? (planavimas) Mokinių įtraukimo į vertinimą nauda: Mokiniui: • Padės mokytis. • Matys savo pažangą. • Mokysis įsivertinti. Mokytojui: • Suteiks grįžtamąją informaciją. • Padės diagnozuoti mokinių pasiekimus. • Padės kryptingai planuoti tolimesnį ugdymą (kam skirti daugiau laiko). Kokiuose teisės aktuose reglamentuojamas mokinių pasiekimų vertinimas?(1) • Pagrindiniai susitarimai dėl mokinių pasiekimų vertinimo yra įteisinti ir aprašyti „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratoje“ (švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. ISAK256), „Pradinio ugdymo sampratoje“ (švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. ISAK-113) ir „Pradinio ugdymo bendrojoje programoje“ (švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK- 2433). Kokiuose teisės aktuose reglamentuojamas mokinių pasiekimų vertinimas? (2) • „2009–2011 metų bendrajame pradinio ugdymo programos ugdymo plane“ (švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. ISAK-1047) reglamentuotas mokinių pasiekimų fiksavimas „Pradinio ugdymo dienyne“ (švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. ISAK3328). • „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo“ pakeitimu (švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. ISAK-1831) nustatytas patenkinamų ir nepatenkinamų mokinių pasiekimų įvertinimo fiksavimas. Kokius sprendimus dėl mokinių pasiekimų vertinimo gali priimti mokykla ir mokytojas? (1) • Pagrindiniai mokinių pasiekimų vertinimo principai ir nuostatos yra bendri visoms mokykloms ir mokytojams. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos tradicijas, mokytojų patirtį, susitarimus su tėvais, sprendžia dėl pasiekimų vertinimo metodikos. Taigi mokykloje turėtų būti aptarta, kaip dažnai (kas pusmetį, mėnesį, ir pan.) bus atliekami apibendrinamieji vertinimai, kokia pasiekimų vertinimo forma, būdas būtų priimtiniausi (testai, kontroliniai, projektiniai ir kt. darbai), kaip bus fiksuojami mokinių pasiekimai. Kokius sprendimus dėl mokinių pasiekimų vertinimo gali priimti mokykla ir mokytojas? (2) • Mokykloje susitariama dėl mokinių ir tėvų informavimo būdų (pavyzdžiui, ar bus naudojamos visai mokyklai vienodos pasiekimų knygelės, ar mokytojai rengs recenzijas, pasiekimų aprašus, ar kiekvienas mokytojas šiuos klausimus spręs savo nuožiūra). Dažniausiai mokyklos lygiu priimami tik bendri mokinių pasiekimų vertinimo susitarimai. Mokytojas konkretizuoja mokykloje aptartą mokinių vertinimo metodiką, ją pritaiko savo klasės mokiniams. Kaip, vertinant mokinių pasiekimus, taikoma Bendroji pradinio ugdymo programa? (1) • Bendrojoje programoje visų dalykų pasiekimai aprašyti vienu lygiu – kaip bendrieji siektini rezultatai. Šie bendrieji pasiekimų aprašai yra orientyrai mokytojui planuoti savo darbą ir vertinti mokinių mokymosi pasiekimus. Kaip, vertinant mokinių pasiekimus, taikoma Bendroji pradinio ugdymo programa? (2) • Pamokoje ar kitoje kasdieninėje ugdomojoje veikloje mokinių pasiekimai vertinami įprastai, t. y. įvertinant atliktų užduočių ar kitos ugdomosios veiklos rezultatų atitikimą nustatytiems kriterijams. Kaip, vertinant mokinių pasiekimus, taikoma Bendroji pradinio ugdymo programa? (3) • Baigus temą, ciklą, skyrių ar pan., mokinių mokymosi pasiekimai vertinami remiantis Bendrojoje programoje pateiktais bendraisiais pasiekimų (žinių ir supratimo, gebėjimų, vertybinių nuostatų) aprašais. Būtina atkreipti dėmesį, kad minėtais atvejais pasiekimai pagal lygius neskirstomi. Kaip, vertinant mokinių pasiekimus, taikoma Bendroji pradinio ugdymo programa? (4) • Apibendrinant trimestro, pusmečio ar metų mokymosi pasiekimus, remiamasi Bendrojoje programoje pateiktais ugdomųjų dalykų pasiekimų lygių požymių aprašais. Šie įvertinimai yra fiksuojami pradinio ugdymo dienyne. Ar vertinimas pagal pasiekimų lygių požymius neprieštarauja idiografiniam (individualios pažangos) mokinių pasiekimų vertinimo principui? • Vertinimas pagal pasiekimų lygių požymius neprieštarauja individualios pažangos mokinių pasiekimų vertinimui tuomet, jei mokytojas naudoja ugdomųjų dalykų vertinimo lygių požymių aprašus pagal paskirtį, t. y. taiko juos kaip instrumentą, padedantį apibendrinti individualius konkretaus mokinio mokymosi pasiekimus bei numatyti tolimesnes ugdymo perspektyvas. Kokie vertinimo ir įvertinimo būdai, metodai yra tinkamiausi pradinėje mokykloje? • Pradinėje mokykloje vertinimo būdai ir metodai turi atitikti vaikų raidos ypatumus, individualius intelekto, emocijų, valios, charakterio ir kt. ypatumus bei ugdymo tikslus ir mokymosi turinį. • Vertinimo būdai ir metodai priklauso ir nuo ugdymo srities ar dalyko specifikos (pavyzdžiui, vienoks matematikos dalyko vertinimas, kitoks – menų, kūno kultūros ir t. t.). Vertinimas paprastai atliekamas • Stebint, klausinėjant (žodžiu ir raštu), skiriant klasės ir namų užduotis, atliekant testus, rašant kontrolinius, projektinius darbus ir t. t. Įvertinimas (vertinamieji sprendimai) • Turėtų būti daromi įvairiais būdais surenkant informaciją (stebėjimu, klausinėjimu, atliekant kontrolinius, projektinius darbus, veiklos užduotis ir kt.). Darydamas vertinamuosius sprendimus, mokytojas gali remtis komentarais prie mokinių darbų, mokinių darbų aplankais, savo pastabomis, užrašais, garso įrašais, video medžiaga ir kt. • Visi šie informacijos gavimo ir kaupimo būdai yra tinkami, kai jie naudojami tikslingai. Kokie yra patogiausi vertinimo duomenų fiksavimo ir kaupimo būdai? (1) Pradinių klasių mokinių vertinimo fiksavimo tinkamiausi būdai: • trumpi, bet informatyvūs komentarai, kuriuos mokytojas gali įrašyti ties atliktu darbu, į sąsiuvinį ar į pasiekimų knygelę; • recenzijos, vertinimo aprašai – išsamesni vertinimo fiksavimo ir kaupimo būdai, kurie gali būti daromi baigus tam tikrą mokymosi etapą (trimestrą, pusmetį, mokslo metus). Kokie yra patogiausi vertinimo duomenų fiksavimo ir kaupimo būdai? (2) • Kaupiant informaciją apie mokinių pasiekimus, mokytojams gali praversti jų pačių vedami vertinimo dienoraščiai, užrašai, lentelės, į kurias pažvelgęs, mokytojas supranta, ko trūksta kiekvienam vaikui. Gana patogu vertinimo duomenis kaupti tinkamai parengtose pasiekimų knygelėse. Jose gali būti fiksuojami apibendrinti atitinkamų ugdymo laikotarpių pasiekimai. Kokie yra patogiausi vertinimo duomenų fiksavimo ir kaupimo būdai? (3) • Mokytojui nebūtina naudoti visų įmanomų vertinimo informacijos kaupimo būdų. Taip pat nebūtina fiksuoti visų vertinimo rezultatų. Fiksuojami tik svarbiausi kiekvieno mokinio visų mokomųjų dalykų ir bendrųjų kompetencijų pasiekimai. Mokytojas ar mokykla turi apsispręsti ką būtina fiksuoti ir ko ne. Galimi sprendimai priklausys nuo vertinimo tikslo (paskirties) ir adresato (kam skirta informacija). Kokia ir kaip informacija apie mokinių pasiekimus turėtų būti pateikta mokiniams, tėvams, mokyklos administracijai?(1) • Mokiniui turėtų būti teikiama tokia informacija, kuri vaikui padėtų suvokti esamą mokymosi situaciją ir skatintų siekti geresnių mokymosi rezultatų. Mokinys turi žinoti pagal kokius kriterijus bus vertinami jo mokymosi pasiekimai, jam svarbu žinoti, kaip pavyko atlikti užduotį, suvokti, įsisavinti nagrinėjamą temą. Apibendrinti mokymosi pasiekimai pateikiami parodant, ką pavyko pasiekti per atitinkamą ugdymosi laikotarpį, akcentuojamos stipriosios jo mokymosi puses ir tai, ką reikėtų tobulinti. Kokia ir kaip informacija apie mokinių pasiekimus turėtų būti pateikta mokiniams, tėvams, mokyklos administracijai?(2) • Didžioji dalis informacijos mokiniui yra pateikiama žodžiu, įvairiomis neverbalinėmis priemonėmis (gestu, mimika ir pan.) ar trumpais komentarais prie atliktų darbų. Apibendrinta informacija pateikiama išsamiais, tačiau vaikui suprantamais, pasiekimų aprašymais, recenzijomis ar įrašais pasiekimų knygelėje. Kokia ir kaip informacija apie mokinių pasiekimus turėtų būti pateikta mokiniams, tėvams, mokyklos administracijai? (2) • Tėvai turėtų būti informuojami apie tai, kokių mokymosi rezultatų bus siekiama per atitinkamą ugdymosi laikotarpį, kaip ir pagal kokius kriterijus bus vertinami mokinių pasiekimai. Apie mokinių mokymosi pasiekimus tėvai turėtų būti informuojami reguliariai, pateikiant apibendrintus atitinkamo laikotarpio mokinių pasiekimų rezultatus. Ši informacija pateikiama raštu arba išsamiai paaiškinama, kas pasiekta ir kaip derėtų siekti geresnių mokymosi rezultatų. Kokia ir kaip informacija apie mokinių pasiekimus turėtų būti pateikta mokiniams, tėvams, mokyklos administracijai? (3) • Administracijai pateikiama pagal mokymosi lygių požymius apibendrinta informacija, kuri fiksuojama Dienynuose, statistinėse suvestinėse, ataskaitose ir pan. Prireikus, apie mokinį(us) gali būti pateikiama išsamesnė informacija. Kuo įvertinimas pagal pasiekimų lygių požymius gali būti naudingas mokiniui, mokytojui ir tėvams?(1) • Mokiniui jo kasdienių mokymosi pasiekimų įvertinimas pagal lygius netaikomas. Tai pernelyg apibendrinta informacija, kuri vaikui nesuteikia jam reikalingos informacijos. Tačiau mokymosi laikotarpio (metų, 3 pusmečio) pabaigoje mokiniui gali būti paaiškinta, koks jo pasiekimų lygis, šią informaciją papildant išsamiu, vaikui suprantamu žodiniu ar raštišku komentaru. Kuo įvertinimas pagal pasiekimų lygių požymius gali būti naudingas mokiniui, mokytojui ir tėvams? (2) • Mokytojui pagal pasiekimų lygių požymius apibendrinti pasiekimai gali būti naudingi apmąstant bendrus klasės mokinių pasiekimus, numatant tolimesnes veiklos kryptis bei siektinus mokinių ugdymo rezultatus. Kuo įvertinimas pagal pasiekimų lygių požymius gali būti naudingas mokiniui, mokytojui ir tėvams? (3) • Tėvams pasiekimų lygmenys gali būti naudingi ir informatyvūs tuomet, jei greta yra pateiktas išsamus komentaras. “Kadangi nežinome, ko labiausiai reikės ateityje, būtų beprasmiška stengtis išmokyti to iš anksto. Veikiau reikėtų stengtis išugdyti žmones, kurie taip pamėgs mokytis ir taip puikiai sugebės tai daryti, kad galės išmokti visko, ko tik prireiks.” Johnas Holtas Naudingos nuorodos: • http://www.smm.lt/ • http://www.upc.smm.lt/ • http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/Naujienos. aspx • http://www.tobulinimas.upc.smm.lt/vma/index. php (Kūrybos aikštė) • http://www.facebook.com/eMokykla?sk=wall • kristianaweebly.weebly.com (Šioje svetainėje užduočių, rekomendacijų, atmintinių ras ne tik pagalbos mokiniui specialistai bet ir bendrojo ugdymo pedagogai) • http://laimutesklase.jimdo.com/