Slide 1

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 2

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 3

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 4

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 5

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 6

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 7

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 8

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 9

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 10

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 11

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 12

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 13

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 14

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 15

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema


Slide 16

Dr. Giedrė Rugevičiūtė

Prasmės klausimas
 Kalboje tai – supratimo klausimas
 Mitologijoje, religijoje, filosofijoje tai –
gyvenimo kilmės klausimas
 Psichologijoje, antropologijoje tai prasmės ieškojimo klausimas
 Pedagogikoje tai – gyvenimo krypties
klausimas

Santykiai su draugais, bendruomene

52%

Profesiniai interesai

21%

Materialinė gerovė

8%

Asmenybės augimas, prasmės ieška

43%

Asmenybės vientisumas, brandumas

32%

Išlikimo, saugumo vertybės

25%

Buvimo dvasinės vertybės

59%

Santykiai su šeima

49%
0

20

40

60

80

Žiniasklaidos…

12%

Draugų…

28%

Šeimos…

38%

Patirtes,…

12%

Tyla, sąžinė

10%

Tikėjimas,…

20%

Mąstymas,…

34%

Pasitikėjimas…

0

37%

5

10

15

20

25

30

35

40

Niekas

5%

Religinio turinio knygos

5%

Smalsumas

15%

Gyvenimo nelaimės

8%

Tikybos pamokos

14%

Draugų pavyzdys

9%

Gyvo tikėjimo asmenybė

20%

Šeimos tikėjimas

25%
0

5

10

15

20

25

30

 Pažanga

atveria naujas galimybes
ir verčia žmogų rinktis
 Mokslas ir technika tėra įrankis
žmogaus rankose
 Moderni visuomenė iškėlė
individualizmą

Išsilaisvinimas (iš požiūrių, normų,
elgesio, vertybių, santykių...)
 Saugumo praradimas (tradicijų
laužymas, nuolatinė kaita, darbas
keičiamas pagal rinką, neištikimybė
bendrystėje, noras viską turėti čia ir
dabar...)
 Nauja socialinė kontrolė (ekonominė,
finansinė, politinė...)
 Žmoguje kyla baimė ir nesaugumo
jausmas


Kodėl yra kažkas, veikiau nei būtų
niekis?
 Heideggeris siūlo prasmės ieškoti tam
skiriant laiko, klausinėjant ir klausantis, leidžiant pačiai esmei iškilti.
 Gyvenimo prasmė vyksta mumyse, jei
įsiklausome į nuolat atsiveriantį
buvimą, jei esame susirūpinę
gyvenimu.


Dialogo filosofai kviečia į susitikimą, į
atsivėrimą Kitam.
 Kitas asmuo – tai galimybė išeiti iš
savęs, o kartu ir iš būties.
 Levinas kviečia mąstyti atsiveriant
kitoniškumui – kitam asmeniui kaip
visiškai kitokiam ir Dievui kaip
absoliučiai anapusybei.
 Artimo meilė – prasmingo gyvenimo
apraiška ir esminė gyvenimo kryptis.


Pasak J. Cottinghamo, veiksmai ar elgesys
yra prasmingi, kai atitinka šiuos aspektus:
 jei jie visiškai jiems atsidavę (šokėjai,
gydytojai)
 jei teikia jiems gerovę (šeimoje, darbe,
moksle);
 jei jie yra pasirinkti ir laisva valia prisiimti;
 jei jie padeda žmogui siekti užsibrėžtų
tikslų.












Žodis „religija“ (lot. religare) reiškia „vėl
sujungti“, „atkurti, kas nutraukta“.
Religija susieja buvimą, pasaulį, gyvenimą su
anapusine transcendencija.
Gyvenimo prasmė tai - bendrystė su mylinčiu
Dievu ir žmogumi pagal artimo meilės principą
Ši bendrystė gilėja tikėjimu, viltimi ir meile.
Gyvenimo prasmei svarbiausia yra viltis.
Viltis – tai gyventi Dievo pažadu, didesnio
gėrio, palaimos, atsinaujinimo troškimu.









Mokinio priėmimas ir jo pripažinimas atveria
kelią prasmės ieškai.
Sudaryti sąlygas mokiniui pasakoti apie
save, išsakyti lūkesčius, svajones, tikslus,
juk asmuo kuria savąją tapatybę.
Gyvenimo prasmė atsiveria, kai atrandu save
ir kitus, kai esu pripažintas ir pripažįstu
kitus.
Pripažinimas kaip socialinis reiškinys yra
priklausomas nuo psichinio pripažinimo,
moralinės pagarbos ir religinio tikėjimo.








Žmonės jaučiasi laimingi gebantys integruotis į visuomenės gyvenimą.
Kelionės, projektai, situaciniai žaidimai moko mokinius prisiimti įvairius vaidmenis, per
duoti informaciją, požiūrius, gerbti įvairovę.
Gyvenimo prasmė – komunikacija.
Visi esame susieti ryšiais, kurie padeda
gyventi. Prasminga būti dėl kitų ir su kitais.

Davėjas

dovana

dėkingumas

Sąžinė

Darbas

Šeima

Prasmė
gyvenimo
darna
Pažinimas

Meilė

Sveikata

Katalikų teologas Edvardas Skilebeiksas pastebi,
kad žmogus yra „besiskleidžiantis pasakojimas“
arba „laisvas ir aktyvus istorinis įvykis, trokštan
tis pilnatvės arba išganymo“. Yra duotos koordi
natės padedančios suvokti žmogaus slėpinį:
1) Santykis su savo kūnu ir gamta
2) Santykis su kitais žmonėmis
3) Ryšys su socialinėmis ir institucinėmis
struktūromis
4) Santykis su erdve ir laiku
5) Ryšys tarp teorijos ir praktikos (kultūra)
6) Religinė („utopinė“) žmogaus sąmonė
7) Visų koordinačių sintezė – sistema