Mokyklų bibliotekos šiandien: prabanga ar būtinybė?

Respublikinė mokyklų bibliotekininkų konferencija

„Mokyklos biblioteka – iššūkių švietimui kontekste“

2015 m. birželio 12 d.

Dr. Jurgita Rud žionienė, Vilniaus universitetas Komunikacijos fakultetas Bibliotekininkyst ės ir informacijos mokslų institutas

Šiandien:

Biblioteka – kas tai ir kam tai?

Biblioteka – galvos skausmas visiems?

Biblioteka - visuomet buvo ir yra! Dirbkime, kad ir būtų!

... Todėl vis tik teigiama vs. neigiama...

... nes kelionė tikrai ilga...

Socialinė sanglauda?

• Bibliotekos veikia informacijos, kultūros ir švietimo visuomenės gyvenimo srityse – Šių trijų sričių sandūroje – socialinė sanglauda (bibliotekų funkcijų ir tipų įvairovė ir lemia bibliotekų vaidmens sudėtingumą)

BIBLIOTEKA, tai

• socialinės komunikacijos institucija, kaupianti, tvarkanti laikanti dokumentus – rankraščius, knygas, period. leid., ir kt. spaudinius, vaizdo, garso bei elektronines laikmenas. PAGRINDINĖS FUNKCIJOS – mnemotinė (žmonijos atminties išsaugojimo) ir komunikacinė (žinių skleidimo).

• Pagal encikl. žodyną “Knygotyra”, 1997

KONTEKSTAS

SOCIOKULTŪRINĖ APLINKA: socialiniai ir kultūriniai veiksniai

• Socialinė aplinka platesnė už demografinę. Žmonių elgseną lemia kultūrinės vertybės ir priklausymas tam tikrai įtakos grupei.

• Kultūra – tai visuomenės vertybių, pažiūrų, normų ir papročių visuma, perduodama iš kartos į kartą.

• Įtakos grupė – grupė žmonių, kurie lemia mūsų vertybines orientacijas, nuomonę ir elgesį (šeima, draugai, kolegos) • Žmonių gyvensena – gyvenimo būdas, matomoji socialinės aplinkos dalis

Lietuvos kultūros politikos

• •

nuostatos

Lietuvos kultūros politikos kaitos tikslas – atnaujinti Lietuvos kultūros politikos modelį, kuris padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą.

• • ugdyti kultūrines žmogaus kompetencijas ir kūrybingumą visą jo gyvenimą; formuoti bendrą integralios paveldo apsaugos politiką; • • Šiam tikslui įgyvendinti numatomos šios

Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės

: įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį, teikiant prioritetą kultūros politikai; reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją; • • • užtikrinti Lietuvos darnų vystymąsi, derinant paveldosaugos ir aplinkosaugos tikslus su urbanistine plėtra ir erdviniu planavimu; didinti kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje; plėsti Lietuvos kultūrinę erdvę, vienijant Lietuvos atstovus pasaulyje; gerinti esamą kultūros sistemos finansavimą, užtikrinant kultūros sektoriaus uždirbtų pinigų grąžą kultūrai; • konceptualiai, kryptingai siekiant ilgalaikių tikslų, skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje.

užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių industrijų konkurencingumą; Iš:

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo

. Vilnius, 2010 m. birželio 30 d. Nr. XI-977 . Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.show

doc_l?p_id=377620&p_query=&p_tr2=2

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo

prioritetai

:

ministerijos

Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos • 1. Palaikyti ir tobulinti Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą (VIISP) bei plėsti jos infrastruktūros panaudojimą perkeliant viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę bei jas teikiant.

• 2. Dalyvauti kuriant valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą.

• 3. Užtikrinti efektyvų valstybės biudžeto panaudojimą informacinės visuomenės plėtros projektams, derinant skirtingus finansavimo šaltinius (Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, bendrojo finansavimo ir Valstybės investicijų programos lėšas).

Kultūros integracija į ES

• Nacionalinių kultūrų savitumo išsaugojimas • Atminties institucijos nacionalinėje, Europos Sąjungos ir pasaulio kultūros ir informacijos politikos kontekste • Nauji bibliotekų vaidmenys

Šijalis Ramamrita Ranganatanas (1892-1972)

• Ranganatano “penki dėsniai” vertinami kaip normatyviniai teoriniai principai, tinkantys ir mūsų dienų bibliotekų bei informacijos tarnybų veiklai reglamentuoti, sudarantys

informacijos paslaugų sferos sampratos pamatą šiuolaikinio

• pasaulinio garso indų bibliotekininkas ir dokumentalistas, Indijos profesionaliosios bibliotekininkystės mokslininkas – Dirbo įv. tarptautinėse organizacijose – Tarptautinės dokumentacijos federacijos viceprezidentas, UNESCO bibliografijos komiteto narys, Jungtinių Tautų bibliotekų ekspertų komiteto narys

Penki Ranganatano bibliotekininkystės dėsniai

1.

Knygos turi būti naudojamos.

2. Kiekvienam skaitytojui – jo knygą.

3. Kiekvienai knygai – jos skaitytoj ą.

4. Taupyti skaitytojo laik ą.

5. Biblioteka – augantis organizmas.

Bibliotekos pagrindinis uždavinys bendrąja prasme –

Atrinkti ir įsigyti vartotojų poreikius atitinkančią informaciją Visų šių procesų koregavimas VALDYTI DOKUMENTUOSE FIKSUOTĄ INFORMACIJĄ Organizuoti ir saugoti informaciją Tinkama forma ir laiku pateikti vartotojui Informacijos pagrindu kurti produktus ir paslaugas

Nuo dokumento ir bibliotekos – prie žinių valdymo

• Bibliotekos – bibliotekos, archyvo ir kt. informacinius išteklius integruojantys

informacijos centrai

o jų

uždavinys

– sukurti, palaikyti ir valdyti informacijos sistemą , leidžiančią organizacijai maksimaliai panaudoti ir turimus, ir išorės informacijos išteklius, siekiant verslo tikslų • Žinių valdymo funkcija, grįsta efektyviu informacijos valdymo mechanizmu produktyvumo – žingsnis, siekiant įmonės veiklos efektyvumo ir

Kas laikoma dokumentu?

•

Dokumentas

– tai įvairios informacijos laikmenos: spaudiniai, rankraščiai, garso ir vaizdo dokumentai, elektroniniai dokumentai ir t.t.

•

Dokumentas

– naudojama ir saugoma laikmena su joje įrašyta informacija: knyga, periodinis leidinys, rankraštis, natos, mikroformos, garsinis ir (arba) regimasis, kartografinis, vaizdinis, elektroninis, aklųjų (Brailio) raštu išspausdintas ar kitu būdu pateiktas informacinis dokumentas (

KULTŪROS ĮSTAIGŲ STATISTINIO TYRIMO METODIKA,

patv. Statistikos departamento prie LR vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. DĮ-28, 9.3.2) http://www.stat.gov.lt

Dokumentas

– įrašytoji informacija arba materialus objektas, kuris g. b. laikomas dokumentavimo vienetu

(LST ISO 5127:2008 Informacija ir dokumentavimas. Ai škinamasis žodynas )

DOKUMENTAS -

• “bendrasis vardiklis” • AMB (archyvai, muziejai, bibliotekos) • Viešojo sektoriaus institucijos

Informacinė visuomenė ir žinių visuomenė – koks bibliotekos vaidmuo?

• Žinių ekonomikos sistemoje svarbus išteklius yra

ŽINOJIMAS ŽINIAS

ir gebėjimas pritaikyti gamybos ir paslaugų plėtrai • Svarbu – nuolatinis žinių atnaujinimas

Bibliotekos ir intelekto laisvė

• Intelekto laisvė reiškiasi įvairiose bibliotekų veiklos srityse: – atrenkant ir tvarkant informaciją – užtikrinant laisvą prieigą prie visų informacijos laikmenų (tikru iššūkiu bibliotekoms tapo internetas) – užtikrinant klientų lygybę, nepaisant jų amžiaus, įsitikinimų, rasės ir kt.

– užtikrinant vartotojo duomenų apsaugą

•

Svarbiausios bibliotekoms teisės aktų grupės

Lietuvos Respublikos

Konstitucija

ir

tarptautinės sutartys

• Lietuvos Respublikos

bibliotekų įstatymas

ir kiti specialūs šios

srities teisės aktai

, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai

Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo tvarkos

,

Dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuostatų patvirtinimo

ir kt., kultūros ministro įsakymai, patvirtinantys Lietuvos bibliotekų fondo nuostatus, privalomus taikyti bibliotekų veikloje standartus, bibliotekų steigimo dokumentai ir t.t.

•

Kiti įstatymai ir teisės aktai

, pavyzdžiui, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas, Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas

Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo

ir t.t.

• Speciali funkcija – bibliotekininkystės Lietuvos ir tarptautiniams

standartams

Pirmieji dokumentai Lietuvoje

• Pirmasis specialus teisės aktas , reglamentavęs bibliotekų veiklą Lietuvoje, buvo išleistas 1920 metais

Lietuvos Vyriausybės įsakymas, apibrėžęs Centralinio Valstybės Knygyno darbo sritis

. Jame Centralinis Valstybės Knygynas (biblioteka) įpareigotas įsigyti Lietuvoje leidžiamus dokumentus (senųjų raštų bent po vieną egzempliorių, o naujųjų – po keturis, rinkti užsienyje išleistas mokslo ir kitas knygas ir pan.

• Pirmasis bibliotekų įstatymui įgyvendinti įstatymas Lietuvoje – Viešųjų bibliotekų įstatymas, 1936 m., 1937 m. – taisyklės šiam – Vėliau – 1995 ir 2004 m. LIETUVOS BIBLIOTEKŲ ĮSTATYMAS; šiuo metu vyksta naujos įstatymo redakcijos rengimas

T arptautiniai…

• Amerikos bibliotekų teisių bilis, 1948 (ALA) • UNESCO viešųjų bibliotekų manifestas, 1994 • Oeiraso manifestas, 2003 ... ...

• Liono deklaracija dėl teisės į informaciją ir vystymąsi 2014 www.ifla.org

… …

Bibliotekų funkcijos

• Funkcija (lot. functio – atlikimas, vykdymas) • Socialinės bibliotekos funkcijos – tai socialinis vaidmuo, kurį bibliotekos atlieka kaip

socialinis institutas visuomenėje

• BF apibūdinimas – vienas svarbiausių bibliotekininkystės mokslo

teorinių problemų

• • Tai – naujai apibrėžiama

bibliotekų vieta ir vaidmuo Praktinė reikšmė

, keičiantis socialinėms, politinėms, technologinėms sąlygoms

Esminių funkcijų sąryšis

• Komunikacinė, kumuliacinė ir mnemotinė f. užtikrina bibliotekoje sukauptų dokumentų “judėjimą” erdvėje , mnemotinė – ir laike • Jei nebūtų vykdoma bent viena jų, biblioteka kaip socialinė institucija nustotų egzistavusi • Tam tikra įtampa tarp funkcijų: – kumuliacinė-mnemotinė – biblioteka, kaip augantis organizmas, ir jai reikalingi pastatai, saugyklos, fondų apsaugos užtikrinimas...

– Komunikacinė-kumuliacinė – prieštaravimai tarp poreikio saugoti ir skleisti, t.y. išduoti dokumentus (padeda spręsti egzemplioriškumas, TBA, e. kopijų teikimas naudoti ir pan.)

Kintančios funkcijos

• Esmines bibliotekų funkcijas konkretizuoja išvestinės, arba

kintančios

funkcijos • Dažniausiai minimos: – Kultūros – Švietimo – Informacinė – Mokslo pagalbinė – Rekreacijos / laisvalaikio – Profesinės ir gamybinės veiklos informacinio aprūpinimo – Socialinės sanglaudos – Ugdymo.

BIBLIOTEKŲ SISTEMA

Rajonų ir miestų savivaldybių viešųjų bibliotekos Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Aukštųjų mokyklų bibliotekos Apskričių viešosios bibliotekos Lietuvos aklųjų biblioteka Nevyriausybinių organizacijų bibliotekos Muziejų ir kitų kultūros įstaigų bibliotekos

Nacionalinė

Kolegijų ir aukštesniųjų bei profesinių mokyklų

biblioteka

bibliotekos

Viešosios bibliotekos Mokslo ir studijų institucijų

Lietuvos bibliotekų

bibliotekos Kitos bibliotekos

sistema

Mokyklų bibliotekos

Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Mokslo institutų bibliotekos

Bendrojo ir

Specialiosios bibliotekos

specialiojo lavinimo mokyklų bibliotekos

Įstaigų ir įmonių bibliotekos Lietuvos technikos biblioteka ir techninių bibliotekų tinklas Lietuvos žemės ūkio biblioteka ir tinklas Lietuvos medicinos biblioteka ir tinklas Pagal Petuchovaitė R.,2004

Bibliotekų tipologija

• Bibliotekų tipologija – tai bibliotekų skirstymas į tipus pagal tam tikrus tiek praktikos)

požymius

• Svarbi problema (tiek bibliotekininkystės teorijos, • Tai bibliotekų jungimosi į

tinklus ir sistemas

pagrindas • Svarbu: tipologijos priklausomybė ???)

kriterijų (požymių

• Požymių “persidengimas” ) išskyrimas (bibliotekos fondas, geografinė padėtis, skaitytojų kontingentas, žinybinė

Lietuvos bibliotekų įstatyme numatyta bibliotekų tipologija

• Nacionalinės • Mokyklų • Viešosios • Specialiosios • Pasigilinkime smulkiau – Lietuvos bibliotekų įstatymas http://www.lrkm.lt

Viešosios bibliotekos 1

Terminas „viešas

” reiškia susijęs su visais žmonėmis, atviras visiems, išlaikomas bendruomenės lėšomis, tarnaujantis bendruomenei. Į lietuvių kalbą žodžių junginiai „public space”, „public service”, „public interest” ir kiti verčiami nevienodai, tai vartojant žodį „viešas”, tai -

„visuomeninis”

Viešosios bibliotekos 2

• VB tikslas – žinių, informacijos, kultūros ir patyrimo sklaida – pateikimas vartotojams, – galimybių jais nevaržomai naudotis sudarymas. Viešoji biblioteka atsirado visuomenės demokratizacijos procese ir gali gyvuoti tik demokratinėje visuomenėje, kurioje visi piliečiai yra laisvi ir turi lygias teises. Todėl viešosios bibliotekos

misija

užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių visiems visuomenės nariams, skatinti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

UNESCO Viešųjų bibliotekų manifestas

• Šiuolaikinei VB veiklos gaires apibrėžia

UNESCO Viešųjų bibliotekų manifestas

(1994 m.), kuris apibūdina VB kaip švietimo, kultūros ir informacijos

instituciją

, kuri

teikia paslaugas

remiantis lygia naudojimosi

teise visiems

kalbos ar visuomeninės padėties. , nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės,

MOKYKLOS BIBLIOTEKA

Mokyklos bibliotekos

•

Mokyklos biblioteka

– tai atviras mokyklos informacijos, edukacijos, socialinis ir kultūros centras, kuriame teikiamos profesionalios

bibliotekinės ir informacinės paslaugos mokyklos bendruomenei

. Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą mokyklos biblioteka turi būti kiekvienoje mokykloje

UNESCO Mokyklų bibliotekų manifestas

•

UNESCO Mokyklų bibliotekų manifeste

taip apibūdinama šiuolaikinės mokyklos bibliotekos misija:

„Mokyklos biblioteka teikia mokymosi paslaugas, knygas ir išteklius, kurie įgalina visus mokyklos bendruomenės narius kritiškai mąstyti ir efektyviai naudotis informacija visų

tipų laikmenose ir formatuose“.

Mokyklos biblioteka -

• Pedagoginių paslaugų centras • Informacijos centras • Informacijos šaltinių centras • Medijų centras • Didaktinis mokyklos centras • Multimedijų centras • … …

Mokyklos bibliotekos

informacijos priemonių (medijų) centras

(School Library Media Center) • 1969 m. ir 1975 m. JAV nacionaliniai MB programos standartai įteisino šį naują MB pavadinimą ir nurodė jo veiklos gaires • Svarbiausias šių gairių tikslas – moksleivio rengimas

nuolatiniam mokymuisi

, siejamas su

informacinio raštingumo gebėjimų ugdymu

(Lietuvoje mokinių infor macinio raštingumo standarto nėra)

• • • • • • •

Mokyklos biblioteka kaip informacijos centras, teikia paslaugas:

aprūpina mokyklos bendruomenę vadovėliais ir mokomąja medžiaga; ugdo mokyklos bendruomenės informacinius gebėjimus; padeda pedagogams kurti pamokų planus; teikia pagalbą moksleiviams, rengiantiems projektus; ugdo mokyklos bendruomenės gramatinį, technologinį ir informacinį raštingumą; propaguoja skaitymą kaip naudingą ir malonų užsiėmimą; organizuoja skaitymą ir knygą propaguojančius renginius.

...kitaip tariant, MB paslaugų grupės

• • • •

Informacinės

(mokinių informavimas, informacijos kaupimas, skleidimas, informacinių gebėjimų ugdymas)

Kultūrinės

– MB kaip mokyklos kultūrinės traukos centras (parodos, renginiai, popietės, viktorinos, susitikimai su rašytojais ir pan.)

Ugdomosios Edukacinės

– platesnės už ugdomąsias, nes orientuojasi į žmogaus parengimą gyvenimui

Informaciniai gebėjimai

• •

PAGRINDINIAI

gebėjimai – Kompiuterinis raštingumas

(technologinė kompetencija)

– Žinios apie informaciją ir jos tvarkymo įgūdžiai

(infor macinė kompetencija

) – Teisės žinios ir dorinės nuostatos

(sociokultūrinė kompetencija)

IŠPLĖSTINIAI

geb ėjimai – Technologijos taikymas mokslinei kūrybai, darbams, tyrimams, duomenų analizei – Technologijos taikymas muzikinei ir vaizdinei raiškai – Komunikavimo gebėjimai – Visuomenės žinios

Profesinės organizacijos. Jų vaidmuo

American Association of School Librarians www.ala.org/aasl/ – Amerikos mokyklų bibliotekininkų asociacija Australian School Library Association www.asla.org.au

Canadian School Library Association www.cla.ca

... ...

Švietimas ir lavinimas - tai mažos tautos saugumo garantas, suomiai (Education is security for a small nation) teigia

• Mokykla Suomijoje • Mokyklos biblioteka – raktas į tautos sėkmę http://finland.fi/Public/default.aspx?contentid

=247183&nodeid=41807&culture=en-US • ...ir Lietuvoje - Mokyklų bibliotekų tinklaraštis http://inmedio.jimdo.com/

3 jėgos/galimybės – ar galime jas valdyti/įvaldyti?

• •

Atstovavimas

(bendradarbiavimas, siekiant “priversti” kitus dirbti Jums; nuo pasyvios prie aktyvios bibliotekinių programų paramos; pradžia – matymas ir planas, toliau – programa ir aptarnaujamų grupių prioritetai)

Ryšiai su visuomene

(vienakryptė komunikacija, siekiant sužinoti tai, kas mes esame, ką veikiame, kada ir kur ir kam) •

Rinkodara

(planuotas ir nuolatinis vartotojų poreikių stebėjimas ir vertinimas ir jų poreikių atitikimo organizavimas)

KELETAS NUOROD Ų

http://www.youtube.com/watch?v=Fu7XciJi6xY http://inmedio.jimdo.com/vaizdo-%C4%AFra%C5%A1ai/ http://www.libraryhotel.com/ http://finland.fi/Public/default.aspx?contentid=283337&node id=41807&culture=en-US

…ir pabaigai

 

Bibliotekininkai apie paauglius

• Triukšmingi ir bjaurūs • Energingi ir entuziastingi • Amžinai skubantys • Neorganizuoti ir chaotiški • Emocionalūs • Įniršę ir nepagarbūs • Nenuspėjami • “Fiziški” ir “seksualūs” • Vertinantys tai, kas yra “jėga” • Juokingi • Pamišę dėl ausinukų • Juda būriais • Destruktyvūs • Pavojingi • Keistai atrodantys • Neprotingi • Kompleksuoti • Nesidomintys bibliotekomis

Paaugliai apie bibliotekininkus

• ŠŠŠŠŠŠŠ!

Pamišę dėl tylos • Nuobodūs ir senamadiški • Lėti žmonės / lėti kompiuteriai / lėtos sistemos • Pedantiški keistuoliai • Šalti ir niekuo, išskyrus tvarką, nesidomintys • Pasipūtę, formalūs • Griežti • Intelektualūs, belyčiai • Atsilikėliai • NUOBODŪS!!!

• Knygų žiurkės • Negali bendrauti daugiau nei su vienu asmeniu • Pernelyg saugo tas savo knygas • Silpnavaliai • Moterys su kuodais, vyrai su kvailais kaklaraiščiais • Rimti • Ramūs • Nesidomintys paaugliais

[email protected]