Transcript Kūrybiškumas - US-LT Alumni Association

Su kuo asocijuojasi KŪRYBIŠKUMAS?
Ugnius Savickas, 2013
• XIX a. psichiatras Cesare Lombroso teigė, kad kūrybiškumas
yra psichinės ligos požymis. Pasak jo, šią ligą įtakoja galvos
sumušimai, mikčiojimas arba kairiarankystė.
• A.Maslow neigė C.Lombroso teoriją ir kūrybiškumą apibūdino
kaip sveiko žmogaus saviraiškos savybę.
• B.F.Skineris, vienas iš biheviorizmo atstovų, teigė, kad
kūrybiškumas gali būti išugdytas kaip ir bet kokia kita
maniera.
Ugnius Savickas, 2013
• Kūrybingumas – tai gebėjimas atrasti naujus problemų
sprendimus, suteikimas asmens gyvenimui kažko naujo
(Edwards).
• Kūrybingumas – tai sprendimų ieškojimas, spėliojimas,
hipotezių kūrimas, tikrinimas bei suradimas, sprendimo
suradimas. (Torrance).
• Kūrybingumas – tai žmogaus gebėjimas atsisakyti
stereotipinių mąstymo būdų (Simpsonas).
Ugnius Savickas, 2013
• Kūrybingumas – tai procesas, kuris gali sukurti produktą. Šis
produktas gali būti eilėraštis, šokis, muzika (Šalkauskis).
• Kūrybingumas – tai gebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti
savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis
probleminėse situacijose, lengvai rasti netipiškus sprendimus
(Psichologijos žodynas).
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
Kas yra kūryba?
• Kūryba – tai iššūkis. Iššūkis praplėsti savo mąstymą ir išeiti iš
„komforto zonos“, kur viskas yra žinoma ir pažįstama iki skausmo.
Tai paieška to, kas nauja, nepatirta, neatrasta. Tai kelionė per
nežinomą žemę.
• Kas iš tiesų yra kūryba? Visi dailininkai turi tą pačią drobę, tą pačią
spalvų paletę ir tokį patį teptukų rinkinį. Visi gyvena toje pačioje
planetoje, mato tuos pačius miestus ir peizažus. Tai, kas keičia viską
iš esmės – jų žvilgsnis į pasaulį. Perdėlioję elementus, jie pasiekia
visiškai skirtingų rezultatų. Taip yra visur – tu turi tokias pačias
galimybes kaip ir kiti.
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
• Perskaitykite žemiau pateiktus teiginius ir atsakykite į klausimą, ar jums tai
būdinga:
* sugebėjimas dirbti įtemptai ilgą laiką;
* potraukis peržiūrėti visus iracionalius sprendimus;
* dėmesys viskam, kas keista;
* polinkis dirbti darbą, kuriame dažnai kyla "neaiškių problemų";
* griežtų taisyklių ir normų negerbimas;
* noras laisvai "žaisti idėjomis", net jei tai trukdo laiką;
* didesnis interesas tam, kas nežinoma, negu tam, kas žinoma;
* siekimas dirbti kada nori, o ne nurodytu laiku;
* pakantumas "neapibrėžtai situacijai";
* agresyvumas, polinkis įtvirtinti save;
* poreikis naujiems, neįprastiems įspūdžiams;
* poreikis laisvei renkantis tyrinėjimo sritį;
* polinkis humorui;
* intelektas aukštesnis už vidutinį;
* "proto atvirumas";
* konformizmo nebuvimas.
Ugnius Savickas, 2013
• Kuo daugiau kartų atsakėte "taip", tuo labiau tikėtina, kad jūs
– kūrybiška asmenybė, gebanti į problemą pasižiūrėti netikėtu
rakursu.
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
KAIRĖ
DEŠINĖ
ATPAŽINIMAS
LOGIKA
VEIDAI
PAVYZDŽIAI
PRIEŽASTIS
MATEMATIKA
RITMAS
KALBA
VAIZDAI
SKAITYMAS
RAŠYMAS
GYLIS
VAIZDINIAI
LINIJINIS
VAIZDAI
DEDUKCIJA
ANALYZAVIMAS
FANTAZIJOS
NAUJOVĖS
Ugnius Savickas, 2013
Smegenų pusių savybių aprašymas
 Kairioji smegenų pusė palaiko kalbą, logiką ir simbolius. Ji
apdoroja informaciją žingsnis po žingsnio. Kairioji smegenų
pusė yra tiksliai fokusuota ir sistemiška, apdorojanti
informaciją labai nuosekliai ir logiškai.
 Dešinioji smegenų pusė palaiko emocijų, intuicijos ir erdvės
funkcijas. Ji apdoroja informaciją intuityviai, labiau remdamasi
vaizdiniais. Dešiniosios smegenų pusės mąstymas pasižymi
lateralumu (šalutiniu), netradiciškumu, neisistemiškumu ir
nestruktūrizuotumu.
Ugnius Savickas, 2013
Smegenų pusių savybių aprašymas
• Kairysis pusrutulis atsakingas už struktūrą ir logiką. (pas
buhalterius ir inžinierius dominuoja ši pusė). Ji veikia
milisekundžių greičiu. Visas mūsų išsilavinimo procesas
priklauso nuo kairiojo pusrutulio.
• Jis atsako už kūrybingumą ir pokyčius. Jis 1000 kartų
galingesnis už kairįjį. Jis kiek lėtesnis, veikia sekundes.
Marketingo personalas, politikai valdomi dešiniojo pusrutulio.
Ugnius Savickas, 2013
Smegenų pusių savybių aprašymas
Būtent dešinioji smegenų pusė yra esminė kūrybiniam
procesui. Paprastai žmonės pasižymintys dešinės pusės
smegenų dominavimu pasižymi:
•
•
•
•
•
•
•
•
Visuomet ieško būdų kaip geriau atlikti darbus.
Meta iššūkį papročiams, rutinai ir tradicijoms.
Yra refleksyvūs – mintys turi gilią prasmę.
Mėgsta žaisti protinius žaidimus, siekdami matyti problemą iš įvairių
pusių.
Suvokia, kad yra daugiau nei vienas „teisingas“ atsakymas.
Klaidas ir nesėkmes laiko „stotelėmis“ sėkmės kelyje.
Prasmingai lygina nesusijusias idėjas siekdami išgeneruoti problemos
sprendimą.
Problemas mato „plačiai“, tačiau geba susikoncentruoti į erdvę, kuriai
reikia pokyčio.
Ugnius Savickas, 2013
• Kai kurioms verslo įmonėms kūrybiškumas savaime
suprantamas. Kūrybingos reklamos reikalauja užsakovai
reklamos agentūrose. Architektai, dizaineriai taip pat dažnai
privalo sukurti išskirtinį ir unikalų kūrinį.
• Bet kitose verslo srityse kūrybiškas mąstymas nėra jau toks
savaime suprantamas. Kūrybingi pardavimai? Na gal, bet
skamba keistai… Kūrybiškas biuro administravimas? Kas čia
per daiktas??? Kūrybingas buhalterijos vedimas? To jau per
daug…
Ugnius Savickas, 2013
• Iš tikrųjų kūrybiškai galima spręsti daugelį problemų. Inovatyvaus
mąstymo nereikia ten, kur viską paprasčiausiai galima atlikti kaip robotui –
laikantis nustatytų procedūrų. Bet kažkas turi sukurti tas procedūras. Ir tas
žmogus neabejotinai turi būti kūrybingas.
• JAV kompanija „Frito – lay“, gaminanti traškučius, tame tarpe ir Lietuvoje
puikiai žinomus „Lays“, pranešė, kad kūrybiškos darbuotojų idėjos leido
sumažinti gamybos kaštus 100 mln. dolerių per 4 metus.
• Kita JAV maisto pramonės korporacija „Sysco“, savo pardavimo
specialistams surengė kūrybingumo ugdymo seminarus. Rezultatas buvo
stulbinantis – kiekvieno dalyvio pardavimai išaugo vidutiniškai 25 – 30 %.
Ugnius Savickas, 2013
• Kūrybiškumas – sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti
savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje
situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti.
• Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės
savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas,
lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas,
motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos
patyrimas, auklėjimas ir saviaukla.
• Kūrybiškumas - tai individo polinkis į naują, originalų ar
novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą.
Ugnius Savickas, 2013
• Kūrybiškumas yra būdingas visiems žmonėms, tačiau jis
nevienodai pasireiškia. Iš esmės, kūrybiškumas yra
psichologinė savybė, todėl ji gali ir privalo būti kryptingai
ugdoma
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
Ugnius Savickas, 2013
• Pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose G. Land'as atliko įdomų
kūrybinio potencialo longitudinį tyrimą pagal NASA metodiką.
• Jis ištyrė 1600 penkiamečių vaikų ir nustatė, kad net 98
procentai jų turėjo ryškių kūrybinių gebėjimų.
• Pakartojus tą patį tyrimą su tais pačiais tiriamaisiais po 5 ir po
10 metų, ryškūs kūrybiniai gebėjimai buvo būdingi jau tik
atitinkamai 30 ir 12 procentų tiriamųjų.
• Dar liūdnesni rezultatai gauti ištyrus 280 000 suaugusiųjų:
kūrybiniai gebėjimai buvo nustatyti 2 procentams tiriamųjų.
Ugnius Savickas, 2013
5 kūrybinio mąstymo etapai
• Žingsnis 1. Galimybės arba problemos pastebėjimas.
– Asmuo aptinka, kad nauja galimybė egzistuoja arba problemą reikia iš
naujo spręsti.
• Žingsnis 2. Įsigilinimas.
– Individas susitelkia ties problema ir į ją įsigilina. Jis/ji atsimins ir surinks
informaciją, kuri atrodo yra svarbi, apgalvoja alternatyvas
netobulindamas ar įvertindamas ją.
Ugnius Savickas, 2013
5 kūrybinio mąstymo etapai
• Žingsnis 3. Inkubacija
– Asmuo galvoje kurį laiką laiko sukauptą informaciją. Atrodo, kad
aktyviai nedirba ties problema, tačiau pasąmonėje tai vyksta. Kol
informacija brinksta, ji sudėliojama į naujus pavyzdžius.
• Žingsnis 4. “Nušvitimas”.
– Problemą nugalintis sprendimas atsiranda asmens galvoje netikėtai,
prieš užmiegant, maudantis, bėgiojant.
Ugnius Savickas, 2013
5 kūrybinio mąstymo etapai
• Žingsnis 5. Patikrinimas ir taikymas.
– Individas mėgina siekdamas įrodyti, jog kūrybinis sprendimas turi
privalumų. Patikrinimo procedūros apima paremiančių įrodymų
rinkimą, logišką įtikinėjimą, eksperimentavimą su naujomis idėjomis.
Taikymas reikalauja atkaklumo, kadangi didžioji dalis naujų idėjų yra
pirmiausia atmetamos kaip nepraktinės.
Ugnius Savickas, 2013
12 Kūrybiškumo tezių
1. Kiekvienas žmogus yra kūrybingas, tačiau skiriasi kūrybiškumo sritis ir
laipsnis.
2. Gabumai kurti labiausiai pasireiškia vaikystėje ir su amžiumi mažėja.
3. Kūrybiškumo pagrindas yra žinios, patirtis ir supratimas; kūrybiškumas
taip pat kyla iš pasąmonės.
4. Baimė ir suvaržymai darbo aplinkoje gali trukdyti kūrybiškumui.
Kūrybiškumas labiau atsiskleidžia, kai žmogus yra plačių pažiūrų bei
pasiruošęs ir pasiryžęs pokyčiams.
5. Kūrybiškumas kaip ir kiti sugebėjimai gali būti tobulinamas ir
stimuliuojamas iš vidaus, per patirtį ir praktiką.
6. Daugiau originalių ir ilgalaikių sprendimų kyla priešinant žinias ir patirtį
nei gilinantis į anksčiau spręstą problemą.
Ugnius Savickas, 2013
7. Konstruktyvioje darbo grupėje kūrybiškumas turi tendenciją stiprėti ir
būti stiprinamas.
8. Naudojant mokymus ir kūrybiškumo stimuliavimo būdus, didėja ne tik
idėjų skaičius, tačiau ir jų originalumas bei kokybė.
9. Kūrybiškas mąstymas ir elgesys motyvuoja ir veda į sėkmę, o taip pat
suteikia gyvenimui daugiau prasmės bei pasitenkinimo.
10. Kūrybiškumas reikalingas visose gyvenimo srityse. Jis naudingas
sprendžiant profesines užduotis, mene bei privačiame gyvenime.
11. Kūrybiškumas yra visų inovacijų šaltinis; suteikia gero gyvenimo
standartą ir užtikrina individo bei visuomenės gerovę.
12. Kūrybiškumas yra neišsenkantis šaltinis.
Ugnius Savickas, 2013
• Yra keletas klaidingų požiūrių į kūrybiškumą
– kūrybiškumui reikia talento;
– visi kūrybingi žmonės – šiek tiek pamišę;
– kūrybiškumas – tai meninė kūryba. Versle to nepritaikysi.
• Jie visi klaidingi!
Ugnius Savickas, 2013
• Iš tikro, galime kalbėti apie tris kūrybiškumo elementus:
– žinios;
– motyvacija;
– kūrybinio mąstymo įgūdžiai.
Ugnius Savickas, 2013
• Žinios apima tiek savo darbo srities žinias, įgūdžius, tiek ir
gretimų, ar net visai nepanašių sričių išmanymą. Kartais
problemos sprendimą galima rasti visai kitoje srityje.
Kūrybiško mąstymo pavyzdžiai gali paskatinti visai naują
požiūrį į problemą.
Ugnius Savickas, 2013
• Motyvacija yra kritiškai svarbi. Žmogus gali mokėti išspręsti
problemą, bet nematyti prasmės to daryti. Iš kitos pusės,
žmonės gali nepasitikėti savo jėgomis, ir todėl net nebandyti
spręsti užduočių. Darbuotojo motyvaciją galima ugdyti
parinkus tinkamas motyvavimo priemones, o neužtikrintumą
nugalėti sudarius sąlygas, kuriose darbuotojas galėtų pajusti
kūrybiško mąstymo malonumą. Iš tikro dažnai pats sėkmingas
problemos išsprendimas sukelia pasididžiavimą savimi,
džiaugsmą ir motyvuoja būti kūrybišku ir vėliau.
Ugnius Savickas, 2013
• Kūrybinio mąstymo įgūdžiai – tai konkrečios procedūros,
kurias galima pritaikyti daugeliui problemų. Neabejotina, kad
kūrybiškumas priklauso ir nuo vidinių veiksnių: intelekto,
asmenybės savybių. Tačiau galima išmokti konkrečių metodų,
kaip kūrybiškiau spręsti susidariusias situacijas. Kūrybiškumas
tam tikra prasme yra ir technika.
Ugnius Savickas, 2013
•
Kūrybiškas asmuo sugeba mąstyti už „dėžutės“ rėmų. Šia
prasme dėžutė yra kategorija, kuri apriboja ir varžo mąstymą.
•
Žmonės, kurie nėra kūrybingi, patiria „kategorijų stiprumą“.
Nekūrybingas asmuo mąsto kategoriškai: „Tik vyrai gali kopti
į telefono stulpus“; „Tik moterys gali dirbti vaikų globos
centruose kaip globėjos.
Ugnius Savickas, 2013
•
Siekiant tapti kūrybingu, reikia išplėtoti naujas paradigmas.
Paradigma yra modelis arba sistema.
•
Kūrybiškumas reikalauja tradicinių protinių polinkių įveikimo.
Tradicinis protinis polinkis yra įprastas būdas žvelgti į
dalykus ir sudėlioti juos į pažįstamas kategorijas.
Ugnius Savickas, 2013
•
Kūrybiški žmonės įveikia įprastą išmintį. Tradicinis protinis
polinkis gali taip pat būti suprantami kaip įprasta išmintis.
•
Kūrybiški žmonės įsitraukia į horizontalų mąstymą greta
vertikalaus mąstymo. Vertikalus (kritinis) mąstymas yra
analitinis, loginis, procesas vienam geriausiam problemos
sprendimui, panašiai kaip sprendžiant lygtį. Priešingai
horizontalus (kūrybinis) mąstymas išsiplečia ieškant daug
skirtingų problemos sprendimų.
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybinio mąstymo savybės
• Išskiriamos tokios kūrybinio mąstymo savybės arba dimensijos:
– Mąstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jų gausumas.
– Mąstymo lankstumas. Tai gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos
reiškinių rūšies prie kitos, savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios;
gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.
– Mąstymo originalumas. Tai idėjų retumas, neįprastumas, pagrįstas tolimomis
asociacijomis, tam tikras mąstymo savitumas, nestandartiškumas.
– Kūrybinių idėjų (ar sprendimų) detalumas, išbaigtumas. Tai gebėjimas
išplėtoti idėją ir ją įgyvendinti, nes vien sumanymas, kad ir koks svarbus jis
būtų, socialinio pripažinimo paprastai nesulaukia.
– Jautrumas kūrybinei problemai. Tai gebėjimas įžiūrėti prieštaravimus,
problemos esmę.
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybiškumo skatinimas
Kūrybiškumas negimsta iš niekur. Tam, kad jis atsirastų ir būtų skatinamas,
reikia konkrečių pastangų bei tinkamų sąlygų. Specialistai įvardija kelis
pagrindinius aplinkos veiksnius ir vidines žmogaus nuostatas, kurios gali
skatinti šį procesą:
• Atvirumas patirčiai. Atsivėręs praeičiai žmogus laisvai priima ir vertina
kiekvieną idėją ar mintį, nenaudoja gynybinių reakcijų. Užuot iš anksto
gaunamą informaciją skirsčius į kategorijas, toleruojama aplinkos įvairovė
ir gebėjimas priimti bei suvokti daugybę net ir pačios prieštaringiausios
informacijos.
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybiškumo skatinimas
• Vidinis vertinimas. Tai bene svarbiausia kūrybos sąlyga. Esminis šios
sąlygos ypatumas yra tas, kad kuriama dėl to, jog tai svarbu pačiam
kūrėjui. Tada žmogus pats sugeba įvertinti tai, kas sukurta, remdamasis
savo vidiniais šaltiniais, o ne kitų žmonių vertinimais ar kritika.
• Sugebėjimas neįprastai derinti atskirus elementus. Tai gebėjimas laisvai ir
spontaniškai derinti įvairias formas, ryšius, idėjas, įprastiems daiktams
suteikti naują formą, prasmę.
• Tinkama aplinka. Tai laisva, rami socialinė ir fizinė aplinka, kai žmogus gali
savo dėmesį sukaupti į kuriamą sprendimą.
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybiškumo skatinimas
• Naujos idėjos neatsiranda kažkieno nurodymu, suvaržytoje ar kritikos
persunktoje aplinkoje. Tai sąlygos, kurios greičiau pražudo mintis, galinčias
virsti pelningais sprendimais. Tam, kad nesijaustų kūrybiškumo stokos,
taip pat reikalingi keli dalykai.
– Pirmiausia pats žmogus, darbuotojas, vadovas turi būti suinteresuotas rasti ir
priimti netradicinį, kitokį sprendimą. Tai galima laikyti kūrėjo aistra ar tiesiog
tinkamu vidiniu nusistatymu, motyvacija.
– Reikia ir specialių įgūdžių, gebėjimų galvoti ir veikti kūrybiškai.
– Galų gale reikia turėti elementarių tam tikros srities žinių, kurios dažniausiai
yra kūrybiškų sprendimų pagrindas tam tikroje veiklos srityje.
• Visų šių elementų derinimas užtikrina naują potyrį, rezultatą, laimėjimą.
Ugnius Savickas, 2013
• Svarbu viena: kurti galime visi. Reikia noro, pastangų, sąlygų,
įgūdžių, tačiau dirbti kūrybiškai galima išmokti. Tai pastebi,
vertina ir pradeda naudoti dauguma pažangių šalies
kompanijų - kūrybiškumo mokymai sparčiai populiarėja o
kompanijų vertybių sąrašai skelbia novatoriškumą, naujų idėjų
reikšmingumą. Svarbu, jog tai neliktų tik tuščiomis
deklaracijomis, o būtų realus praktinis procesas.
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybinio mąstymo lavinimo būdai
Kūrybiškumą ugdantys pratimai. Siekiant paaštrinti
kūrybišką mąstymą yra reguliariai įsitraukti į tokią veiklą, kuri
skatina lankstų mąstymą. Pavyzdžiui, jeigu jums patinka
fotografuoti, fotografuokite daiktus, objektus, kurie gali būti
susiję su konkrečia tema/problema. Įvairių rūšių galvosūkiai
ir kryžiažodžiai yra naudingi vaizduotės lavinimui. Kitas būdas
būtų – parašyti kokius nors juokus apie konkrečią
temą/problemą.
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybinio mąstymo lavinimo būdai
•
•
•
•
Atvirumas galimybėms. Gebėjimas aptikti galimybes, kurių kiti žmonės
nepastebi, apibūdina kūrybingus lyderius.
Entuziastinga nuostata. Lyderis turi išspręsti konfliktą tarp buvimo
kritišku ir lakios vaizduotės. Daugelyje darbinių situacijų yra būtina būti
kritišku.
Bendravimas su aktyviais vartotojais. Dalis lyderio vaidmens yra pateikti
perversmo/didelio atradimo idėjas. Bendravimas su aktyviais vartotojais
padeda aptikti šias idėjas.
Idėjų banko sukūrimas ir palaikymas. Yra sudėtinga sukaupti
kūrybiškumu pasižyminčias idėjas, jeigu jų neužsirašai.
Ugnius Savickas, 2013
• Užduotis "Avys"
• Kodėl juodos avys valgo mažiau žolės, negu baltos.
Ugnius Savickas, 2013
• Atsakymas: todėl, kad juodų avių yra mažiau nei baltų.
Ugnius Savickas, 2013
Tapkite kūrybiški
Jeigu jaučiate, kad gyvenimo ritmas pasidarė pernelyg greitas
ar rutina baigia nuslopinti kūrybiškumą, pamėginkite atgaivinti
savo gyvenimą naujais potyriais. Štai keletas dalykų, kurie
turėtų padėti „praregėti“.
- Keiskite valgymo įpročius – kartkartėm paskanaukite, ko
niekada nesate ragavęs.
- Vakarokite prie žvakių šviesos.
- Įsijauskite į aplinką.
- Įsisąmoninkite, ką regite, girdite, liečiate, ragaujate.
Ugnius Savickas, 2013
- Išmokite uostyti gėles.
- Vaikščiokite lietui lyjant ar sningant.
- Pabandykite daryti, ko nesate daręs niekad – važiuoti
dviračiu, slidinėti ir kt.
- Jei esate įpratę maudytis po dušu, išsimaudykite vonioje
(arba priešingai).
- Jei mėgstate maudytis šiltame vandenyje, – išmėginkite ir
šaltą.
- Įpraskite džiaugtis savo nuogu kūnu.
Ugnius Savickas, 2013
Tapkite kūrybiški
- Retsykiais miegokite ant grindų ar kitame kambaryje.
- Savaitę nevalgykite mėsos.
- Kartkartėm, atidėję visus darbus, pasiklausykite muzikos.
- Džiaukitės užmigdami ir nubusdami.
- Jei niekada nešokote, pabandykite bent namuose.
- Valgykite lėtai.
Ugnius Savickas, 2013
- Įlipkite į medį.
- Jei dar nemokate gaminti maisto, išmokite.
- Paragaukite nacionalinių egzotiškos šalies patiekalų.
- Dėvėkite kuo patogesnius drabužius.
- Apsilankykite mieste ar kaime, kur dar niekad neteko būti.
- Kartkartėm nueikite į bažnyčią, kurioje atliekamos jums
menkai žinomos apeigos.
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybinis procesas susideda iš kelių iš dalies sutampančių ir
sąveikaujančių fazių:
–
–
–
–
nesąmoningo tyrinėjimo,
intuicijos,
įžvalgumo (suvokimo),
loginio formulavimo (patvirtinimo).
Ugnius Savickas, 2013
• Nesąmoningas tyrinėjimas paprastai reikalingas įsigilinimui į
problemą. Dažnai vadybininkai dirba spaudžiami laiko, todėl
dažniau priima sprendimus nuodugniai neapžvelgę problemos.
• Intuicijos dėka sujungiama tai, kas nesuvokiama, su tuo, kas
jau suprasta. Kitaip tariant, intuicijos fazės metu sąvokos ir
idėjos, kurios iš pradžių atrodo nesuderinamos, sujungiamos į
vieną junginį.
Ugnius Savickas, 2013
• Įžvalgumas, trečioji kūrybinio proceso fazė, dažniausiai yra
sunkaus darbo rezultatas,nes daug pastangų ir idėjų reikia
tobulinant ar kuriant visiškai naują produktą, paslaugą, veiklą.
Įžvalgumas gali pasireikšti net tada, kai mintys nėra tiesiogiai
sukoncentruotos ties problema.
• Paskutinė fazė yra loginis formulavimas arba patvirtinimas.
Šio etapo metu būtina logiškai arba bandymais pagrįsti
kūrybinio proceso rezultatus.
Ugnius Savickas, 2013
Metodai
• Kaip idėti žirafą į šaldytuvą?
Ugnius Savickas, 2013
• Kaip įdėti dramblį į šaldytuvą?
Ugnius Savickas, 2013
• Liūtas Karalius sukvietė žvėris į susirinkimą. Atvyko visi –
išskyrus vieną. Kurį?
Ugnius Savickas, 2013
• Jums reikia perplaukti upę pilną krokodilų. Kaip jūs tai
padarysite?
Ugnius Savickas, 2013
• Klausymasis. Klausymasis yra psichologinis, t. y. išmokstamas procesas.
Yra daug garsų, kuriuos girdime, bet nesiklausome jų, tiesiog
nereaguojame, nes nebuvome mokomi to daryti.
• Sugebėjimas išvysti (regėjimas). Regėjimas gali būti koreguojamas, o
gebėjimas išvysti yra išugdomas. Pavyzdžiui, žiūrėdami į krintančias
snaiges, sakome: ,,Tai – sniegas“. O štai eskimas yra išmokytas suvokti
sniegą kaip natūralią savo aplinkos dalį – jam tai yra vienas iš
keturiasdešimt aštuonių skirtingai vadinamų dalykų. Įsižiūrėjus galima
pastebėti, kad gali būti milžiniški pūkuoti snaigių dribsniai arba mažyčiai,
vėjo supūsti sniego gumulėliai.
Ugnius Savickas, 2013
• Lytėjimas. Nuolat vaikystėje girdėdavome paliepimus ,,neliesk“. O
galėdavome išgyventi daug malonių akimirkų jausdami šilto vandens lašus,
vaikščiodami basi po pievą ir t.t. Vaikui tuoj pat pradedama aiškinti, kad
negalima vaiksčioti per lietų, valgyti tvarkingai ir gražiai. Šitaip vaikas
greitai užmiršta lytėjimo teikiamą džiaugsmą.
• Skonis. retai valgome gardžiuodamiesi. Dažniausiai skubame ir ryjame
pilna burna. Yra manoma, kad skonio esmę sudaro kvapas. O visa kita
galime nustatyti – tai sūdyta ar ne, bet skonyje yra daug ypatingų dalykų...
• Uoslė. Galime skirti apie du tūkstančius įvairių kvapų, o pasitreniravę
dvigubai daugiau. Sugebėjimas užuosti kvapą yra vienas stipriausių ir
paprasčiausių žmogaus pojūčių.
Ugnius Savickas, 2013
• Kompanija „Levi-Strauss“ atsirado tą
dieną, kai vienas emigrantas iš
Vokietijos per pagarsėjusią
Kalifornijos „aukso karštligę“ iš
drobės palapinėms pradėjo siūti storas
ir tvirtas kelnes aukso ieškotojams.
Ugnius Savickas, 2013
60
• Vienos nedidelės kompanijos
darbuotojas sumąstė pakuoti dar
neišdžiūvusius traškučius. Įmonė
pardavė šią idėją kompanijai „Procter
and Gamble“. Taip prekyboje pasirodė
„Pringles“ – traškučiai kartono
skardinėse.
Ugnius Savickas, 2013
Strateginio mąstymo elementai
Ugnius Savickas, 2013
Kūrybiškumo įtaka sprendimų priėmimo
procese
Ugnius Savickas, 2013
• Yra nemažai kūrybiškumo skatinimo metodų, tačiau
dažniausiai sutinkami yra:
–
–
–
–
–
–
–
–
–
„Smegenų šturmas“,
Asociatyvus mąstymas,
Kaip imti ir padaryti,
Voro diagrama,
Žuvies kaulas,
Gordono metodas,
Sinetika,
Delfų metodas,
Nominalios grupės technika.
Ugnius Savickas, 2013
Ką kūrybiškas darbas duoda žmogui?
Kiek kūrybiškas darbuotojas yra potencialiai naudingas
organizacijai?
Kaip kūrybiškumas didina sukuriama verte?
Ar kūrybiški darbuotojai padaro organizacija kūrybiška?
Kaip kūrybiška organizacija kuria kūrybiška produktą?
Ar kūrybiškas produktas duoda nauda vartotojui?
Ar kūrybiškumas padeda parduoti?
Ar kūrybiška organizacija ir kūrybiška darbo atmosfera padeda
pritraukti naujus gerus darbuotojus?
Ugnius Savickas, 2013