Transcript Skaidrės - VU Teisės fakultetas

2014 m. balandžio 25 d.
Nacionalinių ir Europos Sąjungos
teismų diskurso svarba užtikrinant
pagarbą nacionaliam savitumui
Irmantas Jarukaitis



Europos integracija – integracija teisės pagrindu
ESTT kaip vienas iš svarbiausių „žaidėjų“ integracijos procese,
žinoma, jo plėtojama praktika turi būti suvokiama bendresnio
(socialinio/politinio) diskurso apie integracijos proceso prigimtį
ir kryptį (rezultatą) kontekste; Teismo pamatinis moto – ES
teisės effet utile, kuriuo jis grindė dalį pamatinių EST principų
(koncepcijų), iš esmės yra rule of law principo
Vis dėlto ESTT šiame procese veikia ne vienas – nacionaliniai
teismai jame taip pat vaidina esminį vaidmenį – ir kaip
prejudicinių sprendimų procedūros iniciatoriai, ir kaip jos
rezultatų akceptuotojai – tiesioginis dialogas + netiesioginis
dialogas (iš esmės konstituciniai teismai – t. t. struktūrių
problemų signalizavimas)

ESTT ir nac. teismų diskurso metu identifikuoti sąlyčio (trinties)
taškai gerai atspindi Bendrijų/ES vystymosi etapus/tendencijas
I) Pradžia: supranacionalinės viešosios valdžios galios – kas jas
ribos ir gins individą? (Solange)
II) Bendrijų galių apimties plėtra + QMV ES Taryboje + augantis
EP vaidmuo – ultra vires ir ES demokratinis legitimumas
III)Tolesnis ES kaip politinės bendruomenės pretenzijų didėjimas –
nacionalinio savitumo klausimas (iš esmės apima ir I bei II)
VFR pagrindinio įstatymo 23 str.: „dalyvauja plėtojant
ES, kuriai tenka pareiga, kad būtų laikomasi demokratijos, teisės
viršenybės, socialinės ir federacinės valstybės principų, taip pat
subsidiarumo principo, ir kuri garantuoja pagrindinių teisių, iš
esmės sutampančių su Pagrindiniame įstatyme įtv. teisėmis,
gynybą“
LR KA dėl narystės ES preambulė:
reikšdamas įsitikinimą, kad Europos Sąjunga gerbia žmogaus
teises ir pagrindines laisves, o Lietuvos narystė Europos
Sąjungoje prisidės prie žmogaus teisių ir laisvių efektyvesnio
užtikrinimo, pažymėdamas, kad Europos Sąjunga gerbia savo
valstybių narių nacionalinį tapatumą ir konstitucines tradicijas,
Taigi, pats integracijos procesas, tai
pusiausvyros tarp vienovės (integracinio
prado) ir įvairovės (valstybinio prado)
paieškos: iš čia ES moto: suvienyti
įvairovės:
Atitinkamai nacionalinis konstitucionalizmas
atsitraukia nuo savo absoliuto postulavimo per
atvirumo integracijai principą, o ES
konstitucionalizmas - per nacionalinio savitumo
pagarbos idėją
A. Von Bogdandy:
Filosofiškai įvairovė seka iš vienovės:
Supranacionalizmas = vienovės siekis (integracija)
Vis dėlto EST neįtvirtina savarankiško / bendrojo teisinio
integracijos principo, integracijos siekiama įvairiais konkrečiais
teisiniais struktūriniais ir sektoriniais instrumentais, kreipiančiais
vienovės link:
EST kaip fenomenas, vienas iš svarbiausių faktorių, skatinančių
vienovę:
Tiesioginis veikimas – pamatinis konstitucinis vaidmuo;
viršenybė; diskriminacijos draudimas nacionaliniu pagrindu; ES
pilietybė; solidarumo principas; Vidaus rinkos laisvės; laisvės,
saugumo ir teisingumo erdvė: individo autonomijos ir lygybės
(taigi, vienovės postulavimas)
Taigi žvelgiant retrospektyviai į teisinį
šios pusiausvyros paieškų procesą,
pamatysime, kad iš pradžių jis buvo
fragmentiškas, bet laipsniškai didėjant
ES konstitucinėms ambicijoms;
teisminis (ir žinoma, politinis dialogas)
vis intensyvėjo
Visą integracijos proceso raidą sąlyginai
galima suskirstyti į 3 laikotarpius:
 Iki Mastrichto
 Nuo Mastrichto iki Lakeno
deklaracijos / konvento / Lisabonos
 Post-Lisabona
 Iki Mastrichto – diskursas ribotas, tačiau VFR KT jau 1986 m.
Solange II sprendime nurodė, kad
 Tuo metu ESTT formuojama praktika – EST kaip autonominės
sistemos idėjos postulavimas; konstitucionalizmo, kaip
viešosios valdžios galių ribojimo dimensijos vystymas (beje,
nemaža dalimi nulemtas nacionalinių KT)
 Vis dėlto praktika, rodanti jo jautrumą nacionaliniam
savitumui: Groener C-379/89; Grogan C-159/90
Mastrichto sutartis – ES kaip politinės/vertybinės
bendruomenės pretenzija (ES pilietybė)
ES sutarties F straipsnis – L. Besselink
VFR KT Mastrichto sprendimas: no demos tezė –
demokratinis legitimumas; ekonominė sąjunga;
pamatinės funkcijos lieka valstybei (euras??)
Bet įdomu – nesako „ne“ ES valstybing.
FRA KT II Mastrichto sprendimas – respublikinė
valdymo forma n.b. konstitucinių pataisų objektas
ESTT:
2003 03 11 Dory (C-186/01) – priv. Karo tarnyba ir įtaka EST principams
– valstybės gynyba –pamatinė valst. funkcija – kaip EST (lyčių lygybės
principo – vienovė) taikymo riba (bendroji gynybos politika ir Tanja
Kreil)
2004 10 14 C-36/02 Omega Spielhallen – vienovė (laisvas prekių
judėj.) v. įvairovė (žmogaus orumas, kuris taip pat bendriausia prasme
yra vienovės dalis)
“nėra būtina, kad valstybės narės valdžios institucijų nustatyta
apribojanti priemonė atitiktų koncepciją, kuriai pritaria visos valstybės
narės, kiek tai susiję su pagrindinės teisės arba atitinkamo teisėto
intereso apsaugos būdais“
Kontekstas: 2000 m. Lakeno
deklaracija; 2002-2003 m. Europos
Konventas ir ES Konstitucija
Rezultatas – ESKS – vienovę
pabrėžiančios dekoracijos
Galutinis rezultatas: Lisabona
 ES sutarties 4 str. 2 d. Sąjunga gerbia valstybių narių
lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą
nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų,
įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines
valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio
vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo
užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka
atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą (ES
konstitucionalizmo kaip bendro gėrio išraiškos ribos)
 ES pagrindinių teisių chartija, bet ir ... ESS 6 str. 3
d. Pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla
iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų,
sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus
2009 m. birželio 30 d. VFR KT sprendimas dėl Lisabonos sutarties – teisė dalyvauti parlamento
rinkimuose:
Formalusis aspektas: AIŠKIAI PASAKO dabart. Pagr. Įstat. 23 užkerta kelią ES valstybingumui:
Pagr. Įstat. draudžia perleisti kompetenciją apibrėžti kompetenciją – ES yra Staatenverbund–
ilgalaikė glaudi suverenių valst. asociacija:
Materialusis: principai: demokratija, rule of law; socialinės valstybės principas; pagrindinių teisių
apsauga – principų įtvirt. žemių konstitucijose, savaime valstybingumo nereikia
Sritys: Baudžiamoji teisė; policijos ir karinių pajėgų veikla (jėgos panaudoj.); pamatiniai
finansiniai sprendimai dėl pajamų ir išlaidų; religinių bendruomenių klausimai, švietimo
sistema; politinių partijų veikla, išraiškos laisvė, žiniasklaida ir pan. – VFR KT vykdys
kompetencijos ribų kontrolę (2010 06 06 Honeywell sprendimas – de facto Mangold
sprendimo „teisėtumo“ peržiūra)
Tomuschat – sprend. nuotaika, kad Lisabona jau yra „ta riba“; kritika
Konstitucionalizmas kaip bendro gėrio išraiška – integracija per paskirstymą – demokratinio
legitimumo klausimas
2011 m. rugsėjo 9 d. sprend. – parama Graikijai ir Eur stabil mechanizmas: parlamento
biudžetinės galios: biudžeto pajamų ir išlaidų klausimais sprendimus turi priimti parlamentas, nes
tokios galios laikytinos pamatine konstitucinės valstybės galia demokratiškai spręsti dėl savo
likimo – konkurencija dėl integracinės funkcijos intensyvumo
2008 11 26 ir 2009 11 03 Čekijos KT dėl Lisabonos:
 Neperžengiamų ribų nustatymas – iš esmės politinis procesas, nebent
būtų paneigta pamatinių vertybių esmė; teismas ex ante nenustatys
sričių katalogo
2010 11 24 Lenkijos KT dėl Lisabonos:
 Lenkijos narystė ES – konstitucinė vertybė;
 struktūrinis pamatinių principų suderinamumas;
 nors „branduolio“ identifikavimas sudėtingas, bet pagrindinių teisių
apsauga, valstybingumo principas; demokratinio vald. principas, rule
of law, socialinio teisingumo principas, subsidiarumo principas,
draudimas perleisti kompetenciją keisti Konstituciją ir perleisti
teisėkūros kompetenz-kompetenz
ESTT:

2010 12 22 Wittgenstein (C-208/09) – vienovė v. įvairovė (pastaroji triumfuoja)
1. Ar siekiama teisėto tikslo? Neginčytina, kad Sąjungos teisės sistema siekiama užtikrinti
lygybės principo, kaip bendrojo teisės principo, laikymąsi. Šis principas taip pat įtvirtintas
Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje. Taigi nėra abejonių, kad tikslas laikytis lygybės
principo yra suderinamas su Sąjungos teise.
Ar priemonė proporc. ? Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas jau yra paaiškinęs, jog nėra
būtina, kad valstybės narės valdžios institucijų nustatyta ribojanti priemonė atitiktų
koncepciją, kuriai pritaria visos valstybės narės, kiek tai susiję su pagrindinės teisės arba
atitinkamo teisėto intereso apsaugos būdais, ir kad, atvirkščiai, priimtų šiuo klausimu
priemonių būtinumas ir proporcingumas nėra atmestinas vien dėl to, kad valstybė narė
pasirinko kitokią apsaugos sistemą nei ta, kurią taiko kita valstybė (minėto
Sprendimo Omega 37 ir 38 punktai).
Taip pat primintina, kad, remiantis ESS 4 straipsnio 2 dalimi, Sąjunga gerbia savo
valstybių narių nacionalinį savitumą, kurio dalis yra respublikinė valstybės valdymo
forma.
2011 05 12 Wardyn (C-391/09) vėlgi laisvas judėjimas v. VN kalba, kaip
savitumo dalis
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės nuostatos nedraudžia vykdyti politikos,
kuria siekiama ginti ir remti valstybės narės kalbą, kuri yra nacionalinė ir pirmoji valstybinė
kalba (žr. 1989 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Groener, C-379/87, Rink. p. 3967, 19 punktą).
Pagal ESS 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių
chartijos 22 straipsnį Sąjunga gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę. Pagal
ESS 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga taip pat gerbia valstybių narių nacionalinį savitumą, kurio
dalis yra valstybinės kalbos apsauga.
juo nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms tokiomis, kaip
antai pagrindinės bylos, aplinkybėmis, taikant tokius nacionalinės teisės aktus, atsisakyti
pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės
valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos
taisyklių su sąlyga, jei atsisakymas šiems Sąjungos piliečiams nesukelia rimtų
administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o tai turi nustatyti teismas, pateikęs
prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Jei atsisakymas sukelia tokių nepatogumų,
prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi patikrinti, ar
toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus
interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui,
2013 04 16 (C-202/11) Anton Las – darbo sut. olandų k.
Pagal ESS 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių
teisių chartijos 22 straipsnį Sąjunga gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę.
Remiantis ESS 4 straipsnio 2 dalimi Sąjunga taip pat gerbia savo valstybių narių
nacionalinį savitumą, kurio dalis yra jų oficialiosios kalbos ar tų kalbų apsauga (šiuo
klausimu žr. minėto Sprendimo Runevič-Vardyn ir Wardyn 86 punktą).
Todėl siekis apginti ir skatinti olandų kalbos, kuri yra viena iš oficialiųjų
Belgijos Karalystės kalbų, vartojimą yra teisėtas interesas, kuriuo iš esmės
galima pateisinti SESV 45 straipsniu įtvirtintų pareigų apribojimą.
Bet – mažiau riboj. Alternatyv. Testas: Tačiau tarpvalstybinio pobūdžio darbo sutarties šalys
nebūtinai moka atitinkamos valstybės narės oficialiąją kalbą. Esant tokiai situacijai, kad
šalys galėtų laisvai ir aiškiai susitarti, būtina joms suteikti galimybę sudaryti sutartį
kita nei oficialiąja šios valstybės narės kalba.
Be to, valstybės narės teisės aktas, kuriuo ne tik reikalaujama vartoti jos oficialiąją
kalbą sudarant tarpvalstybinio pobūdžio darbo sutartis, bet taip pat leidžiama sudaryti
autentišką sutartį visų susijusių šalių mokama kalba, mažiau ribotų darbuotojų
judėjimo laisvę nei pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas ir kartu būtų
tinkamas pasiekti pastaruoju aktu siekiamus tikslus.
 Melloni
 2010 03 02 VFR KT sprendimas dėl duomenų saugojimo
direktyvos įgyvendinančio VFR akto konstitucingumo:
direktyva palieka pakankamą diskreciją VN;
teisė nebūti visiškai „registruojamam“ yra VFR konstitucinio
tapatumo dalimi
aktas prieštarauja teisei į privatumą (proporcingumo principas)
 2014 04 08 ESTT sprendimas Digital Rights Ireland –
direktyva 2006/24/EB neatitinka Chartijos 7 ir 8 str.
 Ir struktūrinė, ir situacinė požiūrių harmonija

2014 01 24 LRKT nutarimas – vienas iš svarbiausių integracijos/narystės
kontekste

Viena vertus – narystė ES – konstitucinis imperatyvas (analog FRA ir VFR);
visateisė narystė ES – konstitucinė vertybė (analog. Lenkijos KT)

Kita vertus – „iš Konstitucijos kyla imperatyvas Konstitucijos pataisomis
nepažeisti Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darnos <...> pagal
Konstituciją negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų
paneigta bent viena iš Lietuvos valstybės, kaip Konstitucijoje įtvirtinto bendro
visos visuomenės gėrio, pamatą sudarančių konstitucinių vertybių – valstybės
nepriklausomybė, demokratija, respublika, prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių
pobūdis, išskyrus atvejį, kai K 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų
keičiamas K 1 straipsnis ir Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“,
kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 2 straipsnyje nustatyta tvarka būtų
keičiamas šio įstatymo 1 straipsnis.
 Raktinis žodis – „paneigtos“ (sankcionuoja/pripažįsta pokyčius)
Taigi vienovę užtikrinantys teisiniai principai (vidaus rinkos
laisvės; ES piliečio teisės) konkuruoja su įvairovę ginančiais
teisiniais principais, įskaitant nuostatas dėl nacionalinio
savitumo
Pamatinis išeities taškas – struktūrinis pamatinių principų
suderinamumas, sudarantis prielaidų ieškoti optimalios
pusiausvyros tarp vienovės ir įvairovės