Transcript Vanduo ir mityba

Vanduo ir mityba
Doc. dr. Diana Gudavičiūtė
 Vanduo, kaip ir atmosferos oras, yra
būtinas ir niekuo nepakeičiamas gyvybės
palaikymo šaltinis.
 Vanduo – maisto produktas.
 Vanduo – aplinkos dalis, apimanti
Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir
požeminiuose vandens telkiniuose
esantį vandenį.
(LR Vandens įstatymas, 1997, 2003)
 Geriamasis vanduo – bet koks gamtinis
ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virt,
ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio
reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis
tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo
tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip
įpakuotas.
(LR Geriamojo vandens įstatymas,2001)
 Geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka
saugiam produktui keliamus reikalavimus,
patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios
rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia
ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose
nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią
vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta
tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta
gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams
geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei
programinė priežiūra.
(LR Geriamojo vandens įstatymas,2001)
 Geriamąjį vandenį, vieną iš svarbiausių
Žemės turtų, mes gauname iš gelmių.
 Kaip ir visų Žemės išteklių, gėlo vandens
atsargos yra ribotos, tad jas reikia taupyti.
Vanduo ir jo savybės
 Vanduo yra labiausiai paplitęs
junginys mūsų planetoje.
 Jis užima net 70 proc. Žemės
paviršiaus ploto.
Vanduo ir jo savybės
Vanduo nepaprastas junginys - gamtoje
jis randamas visų trijų agregatinių
būsenų:
 kietas (ledas),
 skystas (vandenynas),
 dujinis (debesys).
Vanduo ir jo savybės
 Visi hidrosferos
vandenys yra įvairių
koncentracijų druskų
tirpalai.
 Gėlieji vandenys
(sudaro tik 2,5 proc.
visos Žemės
hidrosferos vandens
masės).
Gėlo vandens ištekliai
 Ledynų vanduo
(~70 proc. gryno vandens);
 Gruntiniai (požeminiai) vandenys
(~ 30 proc.);
 Paviršiniai vandenys (0,4 proc.)
Gėlo vandens ištekliai
 Daugelyje pasaulio vietų (Europoje ir
Rusijoje, ir netgi Šiaurės Afrikoje ir
Viduriniuosiuose Rytuose) didžiąją
geriamojo vandens dalį - iki 80 proc.
sudaro požeminis vanduo. Tuo
tarpu Lietuvoje jis sudaro 100 proc.
Gėlo vandens ištekliai
 Požeminis vanduo –
vanduo, esantis nuogulų,
nuosėdų, uolienų porose ir
plyšiuose, o taip pat
mineralų kristalinėse
gardelėse.
“Šiaulių vandenys”, 2010
Gėlo vandens naudojimas
Požeminis vanduo naudojamas
 buityje,
 pramonėje,
 žemės ūkyje
 Lietuvoje vandens tiekimui
naudojamas beveik vien požeminis
vanduo, kuris išgaunamas
vandenvietėse, naudojant gręžinius.
Vandens tarša
Pagrindiniai požeminio vandens taršos
šaltiniai yra
 pramonės objektai,
 žemės ūkis,
 komunaliniai ir buitiniai nutekamieji
vandenys,
 sąvartynai.
Kaip sumažinti vandens
sunaudojimą ir taršą?
 Sutvarkykite čiaupus, tualeto bakelius namuose.
 Neplaukite savo automobilių kieme ar prie
vandens telkinio.
 Plaukite indus, vaisius, daržoves dubenyje,
užkištoje kriauklėje, o ne po tekančiu vandeniu.
 Daržo ir sodo laistymui naudokite lietaus vandenį,
o ne geriamąjį.
 Nenaudokite buitinės chemijos produktų, augalų
priežiūrai skirtų produktų, kuriuose yra patvarių,
besikaupiančių organizmuose ir toksiškų
medžiagų, jeigu produktas aplinkoje ilgai neskyla,
jeigu jame yra daug fosfatų ar nitratų.
Kaip sumažinti vandens
sunaudojimą ir taršą?
 Įrengiant šulinį, vietą šuliniui reikia
parinkti aukštesnėje žemės sklypo dalyje
ir toliau nuo taršos šaltinio: tvartų, atliekų
duobės, tualeto, mineralinių ir organinių
trąšų saugyklos.
 Eksploatuojant šulinį, reikia saugoti ir jį
supantį dirvožemį nuo užteršimo.
Vanduo ir jo savybės
 Kuo gi vanduo unikalus?
Vandens fizikinės savybės
ir cheminė sudėtis
Svarbiausios gryno vandens fizikinės
savybės yra šios:
 skaidrus, bespalvis, bekvapis, beskonis
skystis,
 tankis 4 oC temperatūroje 1,0 g/cm3,
 užšalimo temperatūra 0,0 oC (kai slėgis 1,0. 10 5
Pa),
 virimo temperatūra 100,0 oC (kai slėgis 1,0. 10 5
Pa),
Vandens fizikinės savybės ir
cheminė sudėtis
Ypatingosios vandens savybės:
 skysto vandens temperatūra kyla ir
krinta lėčiau nei daugelio kitų skysčių,
 vanduo pasižymi dideliu paviršiaus
įtempiu,
 ledo tankis mažesnis nei skysto
vandens.
Vandens fizikinės savybės ir
cheminė sudėtis
 Viena keisčiausių vandens anomalijų – jo
užšalimas.
Vandens fizikinės savybės ir
cheminė sudėtis
 Ledas ir sniegas turi
kristalinę struktūrą.
Vandens fizikinės savybės ir
cheminė sudėtis
 Vandens molekulę sudarantys elementai turi
po kelis izotopus.
 Paprastas vanduo – tai įvairių rūšių
molekulių, turinčių skirtingą struktūrą ir
izotopinę sudėtį, mišinys.
 Iš įvairių vandenilio ir deguonies izotopų
galima sudaryti net 18 izotopinių vandens
atmainų.
Vandens fizikinės savybės ir
cheminė sudėtis
 Ledo kristaluose vandenilinės jungtys dar
tvirtesnės.
 Dėl didelio H2O molekulių poliškumo
vanduo yra labai geras kitų polinių junginių
tirpiklis.
Vandens fizikinės savybės ir
cheminė sudėtis
 Vanduo – puikus tirpiklis, todėl jame
galima rasti daug įvairių ištirpusių
medžiagų ir nemažai netirpių bei koloidinių
dalelių.
Vanduo yra pats svarbiausias
maisto produktas!
Lienne, VS
Šis “maistas” yra beveik
nemokamas, tačiau nusipelno
didelio dėmesio
Kodėl vanduo toks
svarbus?
 Vandenį mes ne tik geriame arba juo
prausiamės, mes jį įkvepiame su oru, kuriuo
kvėpuojame. Jokios drėgmės neturintis oras
džiovina mūsų kvėpavimo takus, pažeidžia
plaučių audinius.
 Vandens reikia ir tam, kad galėtume prakaituoti.
Mūsų kūno vanduo, esantis organizmo
skysčiuose (kraujyje, limfoje, virškinimo
sultyse), ląstelėse ir audiniuose, nuolat keičiasi
– kiek tik jo gaunama, tiek ir pašalinama.
 Vandens apykaita yra medžiagų apykaitos dalis.
Vandens svarba
 Vanduo yra būtinas fiziologiniams
 virškinimo
 įsiurbimo,
 šalinimo procesams,
 Vanduo palaiko viduląstelinių ir
tarpląstelinių skysčių fizinį ir cheminį
pastovumą,
 Vanduo palaiko pastovią kūno
temperatūrą.
Vandens svarba
 Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai
ląstelėse esti pakankamai vandens.
 Organizmo gyvybinėms funkcijoms
palaikyti svarbu kasdien gauti reikiamą
vandens kiekį.
 Senstant vandens audiniuose mažėja ir tai
susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita.
Vanduo yra tarsi informacinė
matrica, kurios reikia, kad vyktų
visi biocheminiai procesai
Biocheminiai procesai gali vykti tik
tirpaluose.
Vandens kokybė
Vandens kokybė - vandens savybių ir
sudėties charakteristika, rodanti jo
tinkamumą konkrečioms vandens
naudojimo rūšims.
(LR Vandens įstatymas, 1997, 2003)
Vandens kokybė
Vandens kokybę apibūdina
 fizikiniai,
 cheminiai ir
 mikrobiologiniai rodikliai,
kurie nustatomi laboratorijose tiriant
vandens pavyzdžius,
 juslinės savybės.
Vandens kokybės kontrolė
 Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama
Lietuvos higienos normos
HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens
saugos ir kokybės reikalavimai“ .
 Ši higienos norma nustato geriamojo vandens
ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir
kokybės reikalavimus.
 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
(VMVT) nuolat kontroliuoja geriamojo vandens
kokybę.
Vandens kokybės kontrolė
Geriamasis vanduo turi atitikti šiuos
reikalavimus:
 Jame negali būti patogeninių mikroorganizmų,
virusų ir pirmuonių.
 Vandenyje negali būti toksinių medžiagų ir
druskų daugiau nei leidžia normatyvai.
 Vanduo turi turėti geras organoleptines (skonio,
kvapo, skaidrumo ir kt.) savybes.
Vandens skonis
Nustatomas jusliniu būdu ir turi
būti priimtinas vartotojams.
Vandens kvapas
Nustatomas jusliniu būdu ir turi
būti priimtinas vartotojams.
Vandens spalva
Priklauso nuo jame esančių
koloidų ir kitų priemaišų.
Vandens skaidrumas
Leistina drumstumo norma geriamajame
vandenyje yra 1,5 mg/l.
Vandens pH (vandenilio jonų
koncentracija) rodiklis
Geriamojo vandens pH 6,5-9,5.
Vandens bendrasis kietumas
 Vandens kietumas reiškiamas kalcio ir
magnio jonų milimoliais litre (mmol/l).
 Kai bendras vandens kietumas yra
4 mmol/l – vanduo minkštas,
 nuo 4 iki 8 mmol/l - vidutiniškai kietas,
 daugiau kaip 8-12 mmol/l - kietas.
Vandens bendrasis kietumas
 Gamtinis vanduo, kuriame yra daug
ištirpusių
kalcio ir magnio
 vandenilio karbonatų,
 sulfatų ir
 chloridų, vadinamas kietu.
Bendras druskų kiekis
Geriamajame vandenyje neturi
viršyti 1000 mg/l.
Žarnyno lazdelių kiekis
Viename litre geriamojo vandens
neturi viršyti 3.
Nitratai ir nitritai
Labiausiai vandenį teršia
azotas, t.y. nitratai ir nitritai.
Geležies norma
Leistina geležies norma geriamajame
vandenyje yra 0,3 mg/l.
Manganas
Mangano koncentracija yra
mažesnė nei 0,1 mg/l.
Fluoras
Leistina fluoro norma
geriamajame vandenyje yra 1,5
mg/l.
Vanduo, kad būtų tinkamas
vartoti, reikalauja specialaus
apdorojimo