Transcript Atsinaujinantys_paskaita

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO PLĖTRA
Anicetas Ignotas
NACIONALINĖ ENERGETIKOS STRATEGIJA
 Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės
energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20% (šiuo
metu ~9%)
 Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrosiose elektros energijos
sąnaudose 2025 m. turi padidėti iki 10% (šiuo metu ~4,5%)
 Biodegalų dalį šalies degalų, skirtų transportui, rinkoje 2020 m.
padidinti iki 15%, o 2025 m. – iki 20% (šiuo metu ~4%)
 Elektros energijos, pagamintos termofikacinėse elektrinėse per
šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos balanse
2025 m. padidinti iki 35% (šiuo metu ~17%)
NAUJOSIOS ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS
KRYPTYS (PROJEKTAS)
 Pasiekti, kad 2020 m. kogeneracinėse jėgainėse gaminama šiluma
sudarytų ne mažiau kaip 75% į aprūpinimo šiluma sistemas tiekiamos
šilumos (šiuo metu ~50%)
 Siekti kad šiluma, pagaminta iš vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių
energijos išteklių, 2010 m. sudarytų 17%, 2020 m. – 40% bendro šilumos
gamybos balanso (šiuo metu ~16%)
 Šilumai ir elektrai gaminti naudoti atliekinę šilumą, netinkamas perdirbti,
turinčias energetinę vertę komunalines ir kitas atliekas, atliekinius
energijos išteklius, numatant galimą atliekų deginimo įrenginių statybą:
iki 2011 m. – Vilniuje (numatomas metinis pajėgumas ~200 tūkst. tonų netinkamų
perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių ir kitų atliekų), Kaune ir Klaipėdoje
iki 2025 m. – Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose miestuose
NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS
ĮGYVENDINIMO 2008–2012 METŲ PLANAS
 Pastatyti kombinuotojo ciklo blokus:





400 MW elektrinės galios Lietuvos elektrinėje
du po 35 MW elektrinės galios ir 33 MW šiluminės galios kogeneracinėje elektrinėje
Panevėžyje
20 MW elektrinės galios ir 30 MW šiluminės galios Alytuje
20 MW elektrinės galios ir 30 MW šiluminės galios Marijampolėje
du bendros 326 MW elektrinės galios Kauno termofikacinėje elektrinėje
 Pastatyti biokurą naudojančias kogeneracines elektrines:
–
–
9 MW elektrinės galios ir 20 MW šiluminės galios Šiauliuose
2 MW elektrinės galios ir 8,5 MW šiluminės galios Utenoje
 Modernizuoti Petrašiūnų elektrinę (pritaikyti naudoti biokurą)
 Pastatyti naujas kogeneracines elektrines (bendros 100 MW elektrinės
galios) kitose vietovėse, turinčiose išplėtotas centralizuoto šilumos
tiekimo sistemas
 Parengti ir įgyvendinti bendros 100 MW elektrinės galios kogeneracinių
elektrinių statybos pramonės įmonėse programą
ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA IŠ
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ
4,5*%
* Išankstiniais duomenimis
VĖJO ENERGETIKOS PLĖTRA
ŠILUMOS GAMYBA IŠ ATSINAUJINANČIŲ
ENERGIJOS IŠTEKLIŲ
KOGENERACIJOS POTENCIALAS
BIOKOGENERACIJOS PLĖTRA
KURO KAINŲ KITIMAS 1996-2007 M.
Naftos kainos 2007m. ir 2008 m. sausiobalandžio mėnesiais
Lt/t
1900
1700
1500
Nafta Brent
Nafta MN
1300
Nafta Urals NWE
1100
900
va
sa
r
ko
va
s
ba
la
nd
gr
uo
d
20
08
sa
us
la
pk
rit
sp
al
is
ru
gp
jū
t
ru
gs
ėj
li e
pa
el
bi
rž
ge
gu
ž
va
sa
r
ko
va
s
ba
la
nd
20
07
sa
us
700
ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ AEI
SKATINIMAS
 Supirkimo kainos:
- vėjo energija – 22 cnt/kWh (30 cnt/kWh nuo 2009-01-01)
- hidroenergija – 20 cnt/kWh
- biokuras – 22/24 cnt/kWh
 Supirkimo kainos garantuojamos iki 2020-12-31
 40% elektrinės prijungimo prie tinklo mokesčio nuolaida
 Mokesčio už aplinkos teršimą lengvata:
-
fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už
išmetamus į atmosferą teršalus, susidarančius naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos
teršimą iš stacionarių taršos šaltinių yra atleidžiami
 Pagamintos elektros energijos supirkimas neviršijant nustatytos metinės
apimties (kai biomasė ir biodujos sudaro ≥ 70% kuro balanso ir elektrinės
nominalių elektros ir šilumos galių santykis ≥ 0,23)
 Pirmenybinis elektros energijos persiuntimas elektros energijos perdavimo
ar skirstymo tinklais (kai laidumas ribotas)
E S tikslas - iki 2020 metų sumažinti išskiriamo anglies dioksido
kiekį neatneš tiek daug naudos
•
•
•
•
•
•
Naujausių tyrimų, kuriuos atliko nepriklausomas Europos Aplinkos apsaugos
politikos Institutas (IEEP), išvadose teigiama, kad itin aktyvus biokuro
2
naudojimo skatinimas tik padidins išskiriamo CO kiekį į atmosferą.
Europos Sąjungos tikslai - iki 2020 metų sumažinti išskiriamo anglies
dvideginio kiekį 20 procentų, o biokuro naudojimą padidinti 10 proc.
Aplinkos apsaugos politikos instituto išvadose teigiama, tam techninėms
kultūroms ES reikėtų paskirti teritoriją, prilygstančią Airijos plotui.Tai nuo 4,1
iki 6,9 mln. ha žemės.
Norint tai įgyvendinti, tektų kirsti miškus ir arti pievas, kurių dirvožemyje šiuo
metu yra saugiai užkonservuotas anglies dioksidas. Tai padidintų anglies
dioksido išskyrimą nuo 80 iki 167 proc.,
Anot mokslininkų, ne toks stiprus poveikis aplinkai būtų naujos kartos biokuro
gamybai naudojant įvairias atliekas arba medieną.
Jau šiuo metu kai kurios šalys pradeda importuoti biokuro gamybai tinkamus
augalus iš Afrikos ar Brazilijos.
ES STRUKTŪRINIAI FONDAI 2007-2013 M.
SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMA
Prioritetas: Aplinka ir darnus vystymasis
Veiksmų grupė: Energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo
didinimas
Remiamos veiklos
Lėšos,
mln. Lt
Maksimalus
paramos dydis
projektui, mln. Lt
Energijos
gamybos
efektyvumo
didinimas
- termofikacinių elektrinių modernizavimas didinant jų
darbo efektyvumą
- katilinių modernizavimas didinant jų darbo efektyvumą
- didelio efektyvumo termofikacinių elektrinių statyba
95
15
Atsinaujinančių
energijos išteklių
panaudojimas
energijos gamybai
- katilinių, tiekiančių šilumą į centralizuoto šilumos
tiekimo tinklus, modernizavimas keičiant naudojamo kuro
rūšį į biomasę
- termofikacinių elektrinių, tiekiančių šilumą į
centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, modernizavimas
keičiant naudojamo kuro rūšį į biomasę
- naujų katilinių, naudojančių atsinaujinančius energijos
išteklius, statyba
- naujų efektyvių termofikacinių elektrinių, naudojančių
atsinaujinančius energijos išteklius, statyba
127
18
Priemonė
PASKIRSTYTOJI GENERACIJA 1
 Privalumai - savalaikės investicijos, mažesnės energijos transportavimo
sistemų vystymo investicijos, efektyvesnis energijos tiekimas, geresnė
tiekiamos energijos kokybė, išaugęs energijos tiekimo patikimumas ir
generavimo efektyvumas bei sumažėjusi tarša
 Trūkumai - palyginti didelės kapitalinės investicijos, mažesnis
generavimo efektyvumas nei stambių kogeneracinių elektrinių, didesnė
kuro kaina nei stambioms elektrinėms, elektros energijos tiekimo į bendrą
sistemą problemos, dideli galios rezervavimo mokesčiai ir energetikos
sistemos darbo režimų ir parametrų išlaikymo problemos
 Paskirstytojo generavimo šaltinių, ypač vėjo elektrinių, galiai pasiekus
15% elektros sistemos galios sistemos stabilumas gali būti pažeistas
PASKIRSTYTOJI GENERACIJA 2
 Savarankiškai dirbančios Baltijos šalių elektros energetikos sistemos vėjo
elektrinių galiai viršijus 8,6% nuo dažnio reguliavime dalyvaujančių
generatorių įrengtosios galios, pirminio dažnio reguliavimo sistema bus
nepajėgi išlaikyti sistemos dažnį nustatytose ribose
 Nedalyvaujant
mažiesiems
generatoriams
pirminiame
dažnio
reguliavime, energetikos sistemos galių balanso valdyme, bendra
instaliuota mažųjų generatorių galia turėtų būti ribojama ir turi neviršyti
10-20 % elektros galių balanse
 Didelis finansiškai remiamų paskirstytosios generacijos šaltinių kiekis
gali išstumti stambiąsias elektrines, todėl, mažėjant dirbančių didelių
generuojančių šaltinių kiekiui, mažės reaktyviosios galios ir įtampos
reguliavimo galimybės aukščiausios įtampos tinkluose. Dėl to, perdavimo
sistemos operatoriui gali reikėti papildomai investuoti į reaktyviosios
galios kompensavimo priemonių įdiegimą perdavimo tinkluose
EUROPOS SĄJUNGOS TIKSLAI 2020 METAMS
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ DALIS
GALUTINĖS ENERGIJOS BALANSE 2020 M.
2005
2020
ktne
Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas (namų ūkiuose, pramonėje ir kt.)
571
Centralizuotos šilumos energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių
115
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių
36
Biodegalų sunaudojimas transporte
3
Viso
725
Galutinis energijos sunaudojimas
4454
Elektros energijos transportavimo ir paskirstymo nuostoliai
105
Šilumos energijos transportavimo ir paskirstymo nuostoliai
178
Energetikos įmonių elektros energijos savosios reikmės
103
Energetikos įmonių šilumos energijos savosios reikmės
0
1400
Viso
4840
6110
AEI rodiklis, %
15,0
23
ES VALSTYBIŲ NARIŲ PARAMOS ELEKTROS
ENERGIJOS GAMYBAI IŠ AEI SISTEMOS
Supirkimo kainos
Austrija, Bulgarija, Kipras,
Čekija, Danija, Estija,
Prancūzija, Vokietija, Graikija,
Vengrija, Airija, Italija (tik
fotoelementams), Latvija,
Lietuva, Liuksemburgas, Malta,
Portugalija, Slovakija, Slovėnija,
Ispanija
Kvotos + žalieji
sertifikatai
Belgija, Italija (išskyrus
fotoelementus), Lenkija,
Rumunija, Švedija,
Jungtinė Karalystė
Kita
Suomija, Olandija
Pastaba: valstybėse narėse taikomos ir kitos papildomos paramos rūšys (mokesčių lengvatos, finansinė
parama investicijoms ir pan.)