Transcript CHEMIJA UNIVERSITETE ASMENYBĖS IR ISTORIJOS POŽIŪRIU

CHEMIJA UNIVERSITETE
ASMENYBĖS IR ISTORIJOS
POŽIŪRIU:
paskaita tarptautiniams chemijos
metams pagerbti
Dr. Birutė Railienė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių
biblioteka
Vilnius, 2011 vasaris
Džiuzepė Sartorijus
1784–1793 chemijos, vėliau ir farmacijos
paskaitas skaitė Medicinos kolegijoje
(įk. 1780) LDK vyriausioje mokykloje (1781–
1803), kuriai vadovavo rektorius
Martynas Odlanickis Počobutas
Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas
1794
III-iasis Abiejų tautų respublikos padalijimas
1795
LDK vyriausiojoje mokykloje įkurta Chemijos
katedra
1797
Senojo universiteto chemikai
Andrius Sniadeckis
vadovavo Chemijos
katedrai
1797–1822
Toliau skaitė chemijos
paskaitas
1827–1838
Senojo universiteto chemikai
Ignotas Fonbergas
vadovavo Chemijos
katedrai
1823–1831
1831 sukilime dalyvavo Vilniaus universiteto
studentai ir dėstytojai
1832 uždarytas Vilniaus universitetas
Chemijos laboratorijos inventorius atiduotas
Kijevo universitetui
Chemijos paskaitos 1932–1842 vyko Medicinos
chirurgijos akademijoje
Mokslo ir kultūros naktis Lietuvoje 1863–1904
Lietuvos steigiamasis Seimas 1905
Lietuvių mokslo draugija 1907
Auštieji kursai Kaune 1920
Aukštojo mokslo kursai Vilniuje 1921
Chemijos dėstymo iniciatoriai
Vincas Čepinskis
1920 Steigiamojo Seimo narys
1920–1922 dėstė Aukštuosiuose
kursuose Kaune
1922 Lietuvos universiteto
profesorius
1926 Švietimo ministras
1936 VDU profesorius
VDU organizavo
Eksperimentinės fizikos ir
Fizikinės chemijos katedras
Chemijos dėstymo iniciatoriai
1919 Vilniuje steigtas
Darbo universitetas.
Jo veikla aktyviai rūpinosi
Antanas Purėnas
Pedagogas, organizatorius,
administratorius.
Pirmasis chemikas
organikas
1919–1939 Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai
1919 Vilniuje pradėjo veikti Stepono Batoro
universitetas
1922 Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas
(nuo 1930 pavadintas
Vytauto Didžiojo universitetu)

Stepono Batoro
universitete Matematikos
ir gamtos mokslų
fakultete veikė
Matematiko, gamtos
mokslų ir chemijos
fakultetas
Stepono Batoro universitetas
Matematiko, gamtos mokslų ir chemijos fakultetas
Neorganinės chemijos
katedrai vadovavo
Marianas Hlasko
(1889–1940)
Nuotraukoje stovi iš kairės: Jadvyga
Kušpecincka, Eugenijus
Michalskis, Halina KeštovtBasinska. Sėdi: Marijanas
Hlasko, Marija Kadenac, Ana
Salit. Priekyje – Leonas
Slavisnskis
Stepono Batoro universitetas
Matematiko, gamtos mokslų ir chemijos fakultetas
Organinės chemijos katedrai
vadovavo Kazimieras
Slavinskis
Nuotraukoje:
Kazimieras Slavinskis ir matematikas
Viktoras E. Stanevičius
Stepono Batoro universitetas
Matematiko, gamtos mokslų ir chemijos fakultetas
Fizikinės chemijos katedrai
vadovavo Eduardas
Bekieris
Technikinės chemijos
katedrai vadovavo
Vitoldas Kraševskis
1929–1939 Stepono Batoro universitetą baigė 135 studentai chemikai. Karo
metu ir po karo dauguma akademinio personalo ir studentų išvyko iš
Lietuvos
1939 Vilniaus vėl tapo Lietuvos sostine. 1939 Seimo nutarimu buvo atkurtas
Vilniaus universitetas
1940 VDU Matematikos ir gamtos fakultetas kartu su visomis chemijos
katedromis buvo perkeltas į Vilnių. Akademinis personalas persikėlė ne
visas, į Vilnių atvyko tik jaunoji karta (J. Matulis, K. Daukšas, A.
Zubrys), atsiveždama visą indėlį ir patirtį, kurį jiems perdavė jų
mokytojai:
VDU profesoriai, ugdę VU chemikus
Prof. Vincas Čepinskis
(1871–1940)
VDU profesoriai, ugdę VU chemikus
Prof. Filypas Butkevičius
(1887–1934)
VDU profesoriai, ugdę VU chemikus
Prof. Petras Juodakis
(1872–1940)
Dėstė chemiją
Aukštuosiuose kursuose,
vadovavo VDU
Neorganinės ir
analizinės chemijos
katedrai nuo 1934
VDU profesoriai, ugdę VU chemikus
Prof. Jonas Janickis
(1906–1998)
VDU profesoriai, ugdę VU chemikus
Prof. Antanas Purėnas
(1881–1962)
VDU profesoriai, ugdę VU chemikus
Prof. Pranas Jodelė (1871–
1955)
LŽŪA profesorius, ugdęs VU chemikus
Prof. Viktoras Ruokis
(1885–1971)
Agrochemijos ir
geognozijos katedros
vedėjas 1924–1944
1940–1943 politinės įtampa pasiekė apogėjų –Vokietijos
kariuomenė įžengė į Lietuvą, Vilniaus universitetas, kaip
ir kitos akademinės įstaigos, buvo uždarytas 1943.
Vilniuje vyko smarkūs kariniai susirėmimai, šalis
nukentėjo ir nuo Vokietijos, ir nuo Rusijos karinių
veiksmų. Politinis pasirinkimas iškilo kiekvienam
Lietuvos žmogui, o šviesuomenei teko spręsti: likti, ar
išlikti.
1940–1943 Chemijos fakulteto katedros

Department of
Inorganic Chemistry,
headed by assoc. prof.
Kazys Daukšas (1905–
1982);
1940–1943 Chemijos fakulteto katedros
Organinės chemijos katedros vedėjas
doc. Alfonsas Zubrys (1900–1990)
1940–1943 Chemijos fakulteto katedros
Fizikinės chemijos katedros
vedėjas doc. Juozas
Matulis (1899–1993)
1940–1943 Chemijos fakulteto katedros
Technikinės chemijos
katedros vedėjas prof.
Vaclovas Ivanovskis
(1880–1943) 1940–1941,
Anicetas Kaušpėdas
(1911–1978) 1942–1943
Pasibaigus II Pasauliniam karui, nežiūrint ekonominių sunkumų ir akademinio
personalo trūkumo, Vilniaus universitetas pradėjo veikti 1944 liepos 13 d.
Vietoje Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto buvo sukurti trys nauji
fakultetai:
 Fizikos ir matematikos
 Gamtos mokslų
 Chemijos
“Oficiali Vilniaus universiteto ... data – 1944 spalio 10”*
*Z. Mačionis. Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas, 1784–1944–1999;
Vilniaus universiteto l-kla: Vilnius, 2000
Vilniaus universitetas tapo seniausia aukštąja mokykla
Sovietų sąjungoje.
Prasidėjo 50 metų trukusi epocha, kuomet universiteto
administratoriams reikėjo įžvalgos ir apsukrumo, norint
išlaikyti nors simbolinę autonomiją akademiniuose ir
mokslo reikaluose.
Pagrindiniai klausimai, nuo kurių sprendimo priklausė
fakulteto bendruomenės ir absolventų ateitis:
Pagrindiniai klausimai, nuo kurių sprendimo
priklausė fakulteto bendruomenės ir absolventų
ateitis:
Lėšos. Jų gavimas ir įsisavinimas. Karinio pritaikymo
temos;
Kadrai. Kvalifikacijos ir biografijos konfliktas;
Ideologija. Partiškumas;
Studentų skyrimas dirbti. Karinė prievolė.
Chemijos fakulteto dekanai
Doc. Kazys Daukšas
1945–1946
Chemijos fakulteto dekanai
Doc. Vytautas Kaikaris
1946–1950
Chemijos fakulteto dekanai
1950–1954 Chemijos fakultete dekano nebuvo:
1950–1952 fakultetą globojo Fizikos-matematikos
fakulteto dekanas
doc. Henrikas Horodničius,
1952–1954 – Gamtos mokslų fakulteto dekanas
doc. Vaclovas Chomskis.
Chemijos fakulteto dekanai
Vyriausioji lektorė Varvara
Praševič 1954–1956
Chemijos fakulteto dekanai
Doc. Jeronimas Kudaba
1956–1959
Chemijos fakulteto dekanai
Doc. Leonas Jasinskas
1959–1961
Chemijos fakulteto dekanai
Prof. Leonas
Simanavičius 1961–
1964
Chemijos fakulteto dekanai
Prof. Edvardas
Ramanauskas 1964–
1977
Chemijos fakulteto dekanai
Prof. Algimantas
Levinskas 1977–1987
Chemijos fakulteto dekanai
Prof. Gerardas Bajoras
1987–1991
1990 kovo 11 d. – Lietuvoje
atkurta nepriklausomybė
1990 birželio 12 d.
patvirtintas Vilniaus
universiteto statutas
Pagrindiniai klausimai, nuo kurių sprendimo
priklausė fakulteto bendruomenės ir absolventų
ateitis:
Lėšos. Jų gavimas ir įsisavinimas. Tarptautiniai projektai;
Kvalifikacijos kėlimas, kvalifikuotų kadrų išlaikymas
fakultete;
Chemijos fakulteto dekanai
Doc. Teofilis Jankauskas
1992–1996
Chemijos fakulteto dekanai
Prof. Rolandas
Kazlauskas
1996–2006
Chemijos fakulteto dekanai
Prof. Aivaras Kareiva
nuo 2006
Visais istorinių epochų tarpsniais Vilniaus universitetas nestokojo
iššūkių bei sunkių pasirinkimų.
Chemijos specialistų laukia farmacijos ir biotechnologijų, chemijos,
statybos pramonė.
Tačiau net pačios palankiausios istorinės galimybės liks
neišnaudotos, jei jų pažabojimui neatsiras stiprių asmenybių.
Vilniaus universiteto chemikai sėkmingai išlaikė ne vieną istorijos
egzaminą, tačiau ateitis visuomet yra pilna netikėtumų.
Savo mokytojus chemikų bendruomenė gerbia ir
atsimena – tai iliustruoja išliekamąją istorinę
vertę turintys paminklai:
 Monografijos (biografinės, istorinės)
 Bibliografijos rodyklės
 Jubiliejinės konferencijos
 Jubiliejinės parodos
 Atminimo amžinimas universitete