Transcript Stažuotė Suomijoje

Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS
Projektas
“Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir
perkvalifikavimo sistemos plėtra”
Stažuotė Suomijoje
Gytautas Damijonaitis
Roma Sausaitienė
1
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
Bendroji informacija apie stažuotę:
• Laikas - 2012 m. sausio 22 – 28 dienos.
• Tikslas – išsamiai susipažinti su Suomijos
pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema ir jos
ypatumais.
• Dalyviai – 12 asmenų – švietimo centrų,
mokytojų asociacijų, Švietimo ir mokslo
ministerijos, Ugdymo plėtotės centro atstovai.
2
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
Suomijoje aplankytos institucijos:
•
•
•
•
•
•
•
Espoo Hosmarinpuisto mokykla /darželis
Helsinkio universitetas/mokytojų ruošimo
centras
Vantaa miesto švietimo departamentas
Suomijos nacionalinė švietimo taryba
Helsinkio universitetas, Palmenia tęstinio
mokymo centras
Suaugusiųjų mokymo centras
Ruusutorppa mokykla (Montessori)
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
Bendrai
Švietimo pakopų sistema yra panaši į Lietuvos, didesni skirtumai:
• Iki 6 klasės mokosi kartu,
• Pirmųjų kelių metų (o taip pat ir vėliau) mokymosi trukmė gali skirtis
priklausomai nuo vaiko brandos, mokymosi greičio,
• Daug dėmesio individualiai pagalbai vaikui.
• Keli mokytojai dažnai turi po asistentą.
• Suomijos moksleivių rezultatai: bendri vieni geriausių, o silpniausiai
besimokančių grupėje geriausi.
• Apie 50 % mokinių po 9 klasės renkasi vidurinį mokymą, ir apie 50
% profesinį. Tik 2-3% moksleivių pradeda dirbti.
• Viduriniame ugdyme mokykla turi teisę apsispręsti dėl priėmimo
kriterijų, priėmimo testų. Pagrinidinis kriterijus dažniausiai yra
pažymių vidurkis pagrindiniame ugdyme.
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
Kai kurie svarbesni faktai
• Didelis konkursas į pedagogines studijas (vidutiniškai 8 į 1 vietą).
• Profesionali pedagogų veikla. Pedagogais tampa
geriausi, gabiausi, motyvuoti asmenys. Tai lemia visuomenės
pasitikėjimą pedagogais, mokinių pasitenkinimą mokykla ir
mokytojais, mokinių supratimą, kad tai įdomi, prasminga profesija.
• Stojant į pedagogines aukštąsias mokyklas, vykdoma kelių pakopų
sudėtinga atranka, atrenkami patys motyvuočiausi moksleiviai.
• Pedagoginės studijos (magistro laipsnis) trunka 5 metai, orientacija į
tyrinėtojo kompetenciją ( a research-based approach is the
important guiding theme of teacher education at Universities).
• Trijų dalių veiksminga praktika.
• Rezultatas – labai aukšta studijuojančiųjų ir mokytojų motyvacija,
labai geras parengimas.
• Baigę pedagogines studijas 98% studentų dirba mokyklose.
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
PKT reglamentavimas (1)
Pagrindiniai PKT ir perkvalifikavimo sistemos principai:
•visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir profesinis mokytojo
tobulėjimas;
•į profesinę mokytojo karjerą žiūrima kaip į visumą – nuo pradinio
rengimo iki visą gyvenimą trunkančio tobulinimosi formaliuoju,
neformaliuoju ar savarankiško mokymosi būdu;
•mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas, dalinimasis gerąja
patirtimi;
•už formalųjį PKT atsakinga yra Suomijos Švietimo ir kultūros
ministerija, Nacionalinė švietimo valdyba ir savivaldybių švietimo
departamentai.
•Pagrindinę teisę vykdyti formaliąsias kvalifikacijos tobulinimo
programas turi universitetai. Perkvalifikavimas nėra ,,masinis’’ reiškinys
– mokytojas gali persikvalifikuoti savanoriškai, jis turi dalyvauti bendroje
priėmimo į universitetą tvarkoje.
6
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
PKT reglamentavimas (2)
• PKT prioritetus, remdamiesi nuolatinių tyrimų duomenimis, nustato
Vyriausybė ir Švietimo ir kultūros ministerija.
• Savivaldybės mokyklos, atsižvelgdamos į prioritetus, planuoja savo
mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis.
• Mokyklos direktorius su kiekvienu mokytoju aptaria jo poreikius
tobulintis.
• Sudaromas konkrečios mokyklos mokytojų tobulinimosi planas.
Planas suderinamas su savivaldybe.
• Atsižvelgdama į mokyklų poreikius, savivaldybė planuoja kvalifikacijos
tobulinimui skiriamą biudžetą.
• Mokyklų tobulinimosi planai yra kaip tyrimo duomenys ministerijai.
7
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
PKT reglamentavimas (3)
•Visi pedagogai privalo 3 dienas per metus dalyvauti PKT renginiuose.
• Už šias dienas mokytojui mokamas atlyginimas ir skiriamas
pavaduojantis mokytojas.
•Už kvalifikacijos tobulinimo kursus ir pavadavimą apmoka mokykla
arba savivaldybė.
• Mokytojai savo nuožiūra gali dalyvauti ir kituose kursuose.
• Suomijoje mokytojai vidutiniškai 6 dienas per metus dalyvauja
kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.
•PKT esmė yre ne tiek sukurti motyvaciją, o sudaryti jiems geras
sąlygas tobulintis.
• PKT skiriama daug lėšų, daug kursų yra nemokami.
•PKT kryptis ir didelę dalį lėšų valdo/įtakoja nacionalinio lygmens
institucijos, kitą dalį savivalda.
8
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
Finansavimas
•Kvalifikacijos kėlimo kursus (privalomos 3 dienos per metus)
finansuoja valstybė arba savivaldybė.
•PKT kursus, kuriuos pasirenka pedagogas savo nuožiūra, gali
apmokėti mokykla arba pats pedagogas.
•PKT programų laimėtojai gauna finansavimą. Jie turi pateikti dvi
ataskaitas, pagal kurias valdyba vertina kursų kokybę ir teikia
finansavimą.
• Finansavimas mokytojų perkvalifikavimui nėra aktualus klausimas:
perkvalifikavimui nėra poreikio ir jis valstybės lėšomis nevykdomas.
Ministerija planuoja, tiria mokytojų poreikį, bendradarbiauja su
pedagogus ruošiančiais universitetais, todėl beveik nėra mokytojų
trūkumo/perviršio.
9
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
PKT kokybės užtikrinimas (1)
Programos
•
•
•
•
•
•
Nacionalinė švietimo valdyba kas dveji metai skelbia konkursą
kvalifikacijos programoms parengti ir vykdyti.
Organizuojami atviri kursai, specialieji kursai (pvz.,
savivaldybėms), tęstiniai kursai mokytojų tobulinimuisi.
Konkurse gali dalyvauti įvairūs paslaugų teikėjai.
PKT paslaugų teikėjų tam tikras vertinimas vykdomas konkursiniu
būdu paskirstant valstybės finansavimą.
Nacionalinė švietimo valdyba paraiškas įvertina.
Konkursus dažniausiai laimi universitetai.
10
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
PKT kokybės užtikrinimas (2)
Institucijos
•
•
•
•
Pagrindiniai PKT programų teikėjai yra universitetai, taip pat
firmos/įstaigos, kuriose neretai dirba buvę mokytojai, dėstytojai.
Už PKT paslaugų kokybę yra atsakingas programų teikėjas.
Galioja bendri atsakomybės principai, kad už tobulinimosi sėkmę
atsakingas pats besimokantysis, o už nacionalinės politikos
sėkmę atsakinga ministerija.
PKT kursų kokybė yra vertinama atsižvelgiant į kursų dalyvių
vertinimus, atsiliepimus.
11
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
PKT planavimas
•PKT programos mokyklose sudaromos metams arba keleriems,
atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius poreikius (pvz. didėjant
imigrantų vaikų skaičiui mokyklose, organizuojami specialūs kursai,
seminarai).
• Sudarant kvalifikacijos tobulinimo programas atsižvelgiama
į nacionalinius švietimo prioritetus.
• Pedagogui paliekama didelė pasirinkimo laisvė.
• Pasitikėjimas pedagogu, individualiai pasirenkant tobulinimosi formą.
12
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
PKT ir mokytojų atestacija
• Mokytojų atestacija Suomijoje nėra vykdoma, atlyginimas priklauso nuo
stažo.
•Įstatymus, nutarimus ir sprendimus švietimo klausimais priima Suomijos
Parlamentas.
• Už švietimo ir kultūros reikalus tiesiogiai atsakinga Švietimo ministerija. Kai
kurios švietimo funkcijos priklauso Socialinių reikalų arba Sveikatos ir darbo
apsaugos ministerijoms (pvz.: ikimokyklinis mokymas).
• Pradinio, vidurinio ir suaugusiųjų švietimo valdymą konkrečiai vykdo dvi
pagrindinės institucijos: Nacionalinė bendrojo švietimo taryba ir Nacionalinė
profesinio mokymo taryba. Jos sprendžia praktinės veiklos problemas, taip pat
atlieka kontrolės funkciją.
•Kiekviena iš 12 gubernijų (provincijų) turi savo specialius švietimo valdymo
organus. Be to, kiekviena mokykla turi tarybą, kuri sprendžia įvairius vietinius
mokyklos reikalus.
•Aukštasis mokslas, konkrečiai, universitetai priklauso Švietimo ministerijai, kuri
koordinuoja kiekybinį ir kokybinį jų darbą. Universitetai savo vidaus reikaluose
yra savivaldūs.
13
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
Išvados
• Pedagogų vidinė motyvacija tobulintis yra labai aukšta, jie yra
pasirengę patys modeliuoti savo mokymąsi.
• Mokyklų vadovų vaidmuo planuojant mokytojų kvalifikacijos
tobulinimą.
• Valstybė finansuoja daugumą tobulinimosi kursų.
• Geros sąlygos kvalifikacijos tobulinimui: platus, gero lygio kursų,
profesionalių tobulinimosi paslaugų teikėjų tinklas.
• Teikėjai – daugiausiai universitetai nors yra ir kitų subjektų.
• Ministerija vaidina svarbiausią vaidmenį nustatant kvalifikacijos
tobulinimosi prioritetus, bet ir kiti lygmenys yra svarbūs –
savivaldybė, mokytojas.
• Labai logiška ir siektina, kad ir Lietuvoje mokytojais taptų
motyvuočiausi šiam darbui, geriausi mokiniai. Norint ir sistemingai
veikiant tai yra pasiekiama, bet reikia daug ir nuoseklaus darbo.
Sužinokime
Tobulėkime
Veikime
Projektas
„Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir
perkvalifikavimo sistemos plėtra“
[email protected]
15