i. švietimo ekonom. objektas

Download Report

Transcript i. švietimo ekonom. objektas

I. ŠVIETIMO EKONOMIKOS OBJEKTAS V. Peleckienė 2012 m.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

Paskaitos tikslai yra supažindinti studentus su:

Švietimo ekonomikos reikšme Švietimo ekonomikos mokslo pradininkais Švietimo ekonomikos mokslo problemomis Žmogiškojo kapitalo koncepcija Investavimo į žmogišką kapitalą rūšimis Skirtumais tarp vyrų ir moterų, siekiančių aukštojo išsilavinimo Investavimo į švietimą procesu Profesinio darbo prasme Lėšomis švietimui Švietimo produkcija Švietimo principais Užsienio šalių švietimo sistemomis Lietuvos darbo ištekliais pagal išsilavinimą Nedarbo lygiu Lietuvoje

Švietimo ekonominė reikšmė

• • • Švietimo ekonominė reikšmė nustatoma pagal jos vaidmenį tautos ūkyje.

Visuomenės vystimesi švietimas ilgai nebuvo aktuali problema.

Ilgą laiką ekonomistai reikiamai nevertino darbo jėgos kokybės reikšmės.

Prielaidos atsirasti švietimo ekonomikai

• • • • Stipr ė jant ekonomikai , padidėjo švietimo mastas ir išaugo išlaidos švietimui. Padidėjo jo įtaka gamybos ekonominiam efektyvumui. Ilgainiui švietimo ekonomikos teorijos rėmus, dėl to atsirado poreikis: mokslas nebetilpo į bendros išskirti švietimo ekonomiką į atskirą mokslo šaką.

2. Švietimo ekonomikos pradininkas

Teodoras Šulcas

(Theodore W. Schultz) • 1960 m. tapo švietimo ekonomikos pradininku; • JAV ekonomistas, • Nobelio premijos laureatas, • vienas iš žmogiškojo kapitalo teoretikų.

Žmogiškojo kapitalo teorija teigia:

Lemiamas veiksnys, padedantis garantuoti žmonių gerovę, yra: investavimas į žmones, nes lėšos, įdėtos į žmogiškąjį kapitalą, duoda didesnį BVP prieaugį, negu lėšos, įdėtos į pagrindinį kapitalą.

Teodoras Š ulcas teig ė, kad:

Lemiantys veiksniai, leidžiantys padidinti neturtingų šalių gerovę, yra: ne tiek žemė ar pasėlių plotai, • bet gyventojų kokybės gerinimas,

investuojant daugiau į išmokslinimą

• bei į sveikatos apsaugą.

T.Šulcas parašė šias knygas :

• ” Investicija į žmogiškąjį kapitalą”, • “Išsimokslinimo ekonominė vertė” ir kt.

Teodoras Šulcas teigė:

• “Žmonių lavinimo procesas tapatus

investicijai

, kurios grąža matuojama

padidėjusiu jų gyvenimo kokybės lygiu

.” • • “Kiekvienos šalies gyventojų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo

jų įgytų gebėjimų

savo darbine veikla susikurti reikiamų

pajamų

apimtis.”

Švietimo ekonomikos objektas

• • • • • Švietimo ekonomika – mokslas nagrinėjantis : darbo resursų rengimą, paskirstymą, vartojimą, rinkos ypatumus, darbo jėgos kokybės gerinimo problemas.

Kuo skiriasi mokymas nuo mokymosi?

• • •

Mokymas

- darbas, teikiantis besimokančiajam

investicinę paslaugą

, kurios vertę geriausiai atspindi pastarojo gyvenimo veiklos efektyvumas.

Išmokimas

nėra informacijos įsiminimas ir atkartojimas, bet

gebėjimas ją panaudoti

efektyviai veiklai, sprendžiant gyvenimo uždavinius.

Mokymasis

gebėjimus

– savitarna, tikslu įgyti

efektyvius

gerinti savo ir savo artimos aplinkos gyvenimo kokybę.

3. Švietimo ekonomikos mokslo problemos

• • • • • Švietimo ekonomikos mokslas dažniausiai susiduria su šiomis problemomis: - ne visada yra aiškus rengiamų specialistų poreikis; - Švietimui skirtas biudžetas būna nepakankamas; parengtų specialistų kokybė neatitinka darbdavių poreikio, Sunku nustatyti švietimo ekonominį efekltyvumą.

Pasaulio Banko ekspertai (2004 m.):

• • “ ...

egzistuoja problema, kad Lietuvos švietimo sistema, ypač aukštojo mokslo sistema, yra stipriai orientuota ne į kokybę , bet į kiekybę. Lietuvoje, kur iš visų ES šalių BVP išlaidų dalis, tenkanti švietimui yra didžiausia , lėšos, tenkančios vienam besimokančiajam yra vienos mažiausių. Tai sąlygoja prastą išsilavinimo kokybės lygį žemos kvalifikacijos universitetus baigusiųjų specialistų patekimą į darbo rinką. ” ir

Lietuvos BVP ir švietimui skirtos lėšos

• Įvairių valstybių švietimo išlaidos (įskaitant ir privatų sektorių) sudaro nuo 3 iki 7 proc. BVP.

• Lietuvoje pagal 2000 m. gruodžio 7 d. priimtą LR mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą švietimui numatyta skirti ne mažiau

kaip 6,5 proc. BVP.

Išlaidos švietimui nuo BVP, proc.

2009 metais išlaidos švietimui sudarė 6,8 proc. 2008 metais - 5,6 proc., 2007 metais - 5,2 proc., 2005 metais - 5,4 proc., 2003 ir 2004 metais - po 5,5 proc., 2002 metais - 5,8 proc., 2001 metais - 5,9 proc., 2000 metais - 5,6 proc.

Max Weber (1864-1920)

Nors mokslas gali mums pasakyti, kas yra, tačiau negali pasakyti, kas turėtų būti, nors mokslas gali įvertinti tikimybę, kad tam tikri veiksmai ves mus į tikslą, jis negali pasakyti, koks turi būti tas tikslas.

Pagrindiniai priekaištai AMS sistemai:

1. Specialistai nepakankamai paruošiami produktyviam ir pajamingam darbui sparčiai besikeičiančioje rinkoje. 2. Efektyvių ir vertingų darbo vietų kūrėjų tobulintojų lavinimas paliktas savieigai.

ir 3. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra per daug orientuota į kiekybę, o ne į

kokybę

4. Dėl to vieningai sutaria ir šalies ir užsienio ekspertai.

Šiandien d augeliui nepriimtina, kad

• • ...aukštasis išsilavinimas nesuteikia reikiamo konkurencinio pranašumo darbo rinkoje pagal įsidarbinimo, profesinės karjeros ir pajamų didėjimo galimybes.

...besimokančiųjų mokestinis indėlis didėja sparčiau, nei suteikiamo išsilavinimo kokybė bei jo suteikiama grąža.

AM reforma

buvo

neišvengiama

• • • Siekiančių aukštojo išsilavinimo Lietuvoje jaunuolių skaičius nuolat didėjo.

Valstybės asignavimų, reikiamai studijų kokybei užtikrinti, deficitas irgi nuolat augo.

Absolventų profesinių kompetencijų stoka pastaraisiais metais irgi prisidėjo prie bedarbystės šalyje augimo.

Pagrindinis AMS tikslas

• Didinti

kokybišką

aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos gyventojų dalį,

tenkinant

besitobulinančių asmenų ir visuomenės dabarties bei ateities

poreikius ir progresą ,

išsaugojant tautinį bei kultūrinį identitetą

Galimybės mokytis kito amžių bėgyje

Senovės Graikijoje mokytis galėjo tik turtingieji , arsitokratai , pvz. Aristotelis, Sokratas. Dar barjeras buvo lytis, mokėsi tik vyrai. O dabar išsilavinimas būtinas visiems, jis yra varomoji jėga.

Žinių reikšmė

• • • • Žmogiškasis kapitalas vertingesnis už įvairius turtus ( gamtos , materialinius). Visose gyvenimo situacijose ir visoms specialybėms , darbams reikalingas tam tikras žinojimas, išsilavinimas.

Gyvenimo trukmė:

• • • • • Lietuvoje: moterys -77 , vyrai – 65 Japonijoje: moterys - 83, vyrai – 77 Rusijoje: moterys - 73, vyrai – 61 Vyrai gyvena trumpiau už moteris, Ilgesnė gyvenimo trukmė yra kaip paskata įgyti daugiau išsilavinimo, tobulė ti .

Žmogiškasis kapitalas

• • • • • • Žmogiškasis kapitalas yra investicijos į žmogiškuosius išteklius : švietimui, profesiniam parengimui, sveikatos apsaugai ir moksliniams-tiriamiesiems bei konstravimo darbams

Išlaidos daromos laukiant būsimos naudos

• todėl sąvoka “žmogiškasis kapitalas” apibūdinama kaip “investicijos į žmogiškuosius resursus”. • • Egzistuoja tiesioginė analogija tarp investicijų į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą, tačiau yra ir skirtumų.

Žmogiškasis kapitalas

• • • • negali būti paskolų teikimo garantas, kadangi jis negali būti parduotas.

Be to, individas negali paskirstyti arba diversifikuoti savo rizikos, kaip tai gali padaryti fizinio kapitalo savininkas.

Žmogiškojo kapitalo koncepcija yra plačiai taikoma:

• • • • • pagrindžiant investicijas į : vidurinį ir aukštąjį mokslą, į mokymą neatsitraukiant nuo gamybos, taip pat ir į ikimokyklinį ugdymą šeimoje, sveikatos apsaugą bei informacijos apie darbo rinką bedarbiams ir jauniems specialistams paieškas.

Žmogiškojo kapitalo teorija

• • • • Tai šiuolaikinio ekonomikos mokslo daugelio laimėjimų pagrindas, kuriuo remiantis galima paaiškinti darbo užmokesčio diferenciaciją pagal amžių ir profesijas, nevienodą bedarbystės pasiskirstymą pagal klasifikacijos lygius, išteklių paskirstymą mokslui, švietimui ir profesiniam parengimui.

• • • •

Žmogiškąjį kapitalą sudaro

daugiausia švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidos. Kuo aukštesnį išsilavinimą žmogus įgyja, tuo daugiau jis laikosi šiuolaikinės gamybos reikalavimų, ir kuo geresnė visuomenės narių sveikatos būklė, tuo daugiau laiko praleidžia produktyviai kiekvienas visuomenės narys per savo darbingą amžių.

Gerinant tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sąlygas

• • • • • daromas teigiamas poveikis ne vien ekonomikos rodikliams. Dar svarbesnė yra jų socialinė funkcija: mažėja socialinis visuomenės narių susiskaldymas, žmogaus gyvenimas tampa įvairus ir visavertis.

Todėl šių dienų visuomenėje investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra labai didelės.

Žmogiškojo kapitalo pagrindas yra išsimokslinimas

• • • • XXI amžiaus pradžioje jis tampa lemiamu ekonominio-socialinio progreso veiksniu. Pranašumus konkurencinėje kovoje vis labiau apsprendžia: ne šalies dydis, turtingi gamtos resursai ir finansinis kapitalas. Dabar viską lemia išsimokslinimas ir visuomenės sukauptų žinių dydis.

Daugiau dėmesio reikia skirti:

• • • ekonominiams švietimo ir mokslo aspektams, kadangi : efektyvus švietimo potencialo panaudojimas yra visuomenės ekonominio ir socialinio stabilumo pagrindinė sąlyga.

Skirtumai tarp vyrų ir moterų siekiančių aukštojo išsilavinimo

• • • • •

Statistika rodo, kad 2010 m. daugiau moterų

nei vyrų siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą: kolegijose moterys sudaro 58 procentus studijuojančiųjų, universitetų bakalauro studijose – 59 proc., magistrantūros – 66 proc., doktorantūros – 59 proc. visų studijuojančiųjų.

Investavimo į švietimą procesas:

• • • vaiko auklėjimas ir mokymas šeimoje ir mokykloje, profesinis išsilavinimas, visą gyvenimą trunkantis žinių kaupimas.

Švietimo proceso tikslas

• • Visos pastangos , sutelktos į švietimo proceso sudedamąsias dalis yra nukreiptos pasiruošti profesiniam darbui.

Profesinio darbo prasmė

• • • • • • Pateikti kitiems

reikalingą, vertingą naudingą bei konkurencingą

produkciją (prekę, paslaugą).

Reikalingumą liudija paklausa (pirkimai).

Naudą – vartotojo poreikių patenkinimo laipsnis.

Vertę –produkcijos panaudojimo galimybių ir kokybės lygis.

Konkurencingumą – vertės ir kainos santykis.

Darbu sukurta

pridėtinė vertė

– geriausias to darbo matas, atspindintis ir vertę, ir atlikimo efektyvumą.

Lėšos skiriamos švietimui

• • • ateityje gali nulemti šalies ekonominę padėtį.

Tas investavimas naudingas ir būtinas, tik svarbu apskaičiuoti kaip ir kur nukreipti lėšas.

Valstybė rūpinasi švietimu, tačiau prie to prisideda ir patys tėvai ( skiria lėšų priemonėms, knygoms, mokykloms).

Valstybės biudžete

• • • • • • Švietimo sričiai 2012 m. numatyta skirti: 5 mlrd. 204 mln. litų . Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos: visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti.

Studentų skaičius

• • • • • • Investicijos į aukštąjį mokslą duoda rezultatus tik ateityje, tai rizikinga.

1970 metus buvo 50 000 studentų, 2003 metus jų buvo 143 000, 2010 metais – 201 000 studentų, iš jų: iš jų universitetuose –144 tūkst., kolegijose – 57 tūkst.

Kiek Lietuvoje yra aukštųjų mokyklų:

• • 46 aukštosios mokyklos : 23 universitetai ir tiek pat kolegijų.

Kas yra švietimas?

• • • • Tai žinių perdavimo ir priėmimo procesas bet kurioje srityje. Jis vysto asmenybę morališkai ir protiškai, formuoja sugebėjimus padedančius tapti asmenybe, sprendžiant individualias ir visuomenines problemas. Tai veikla , kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio gyvenimo pamatus ir padėti nuolat tobulinti sugebėjimus.

Švietimo kategorijos:

• • • Formalus – organizuotas mokymasis , kai gaunami sertifikatai Neformalus – šalia pagrindinių švietimo sistemų, diplomai negaunami. Informatyvusis – natūralus, kiekvieną dieną vykstantis mokymasis, jo kartais gali nepripažinti individai.

Švietimo produkcija:

• • Vidurinės mokyklos, kolegijos, universitetai – i suteikia žmonėms kvalifikaciją, diplomus.

Bendrojo lavinimo mokykla – ten mokosi, bet dar neįgyja specialybių.

Švietimo principai :

• • • Tautiškumo – mokoma gimtąja kalba, tautos istorijos mokymas; Švietimo prioriteto socialinėje raidoje – realizavimas priklauso nuo ekonominių ir socialinių sąlygų; Demokratiškumo – visuomenės tvarkymasis pagrįstas masių savaveiksmiškumu kai vykdoma daugumos valia. Reikalauja kurti tokią švietimo sistemą, kad kiekvienas galėtų pasirinkti atitinkamą įstaigą.

Švietimo principai (2) :

Humaniškumo – kad žmogus išaugtų žmogumi, reikalauja gerbti asmenybę, siekiama kad vaikas pats norėtų eiti į mokyklą, nebijotų. Santykiai turi būti teisingi.

Ryšio su gyvenimu principas – reikalauja suteikti tokio lygio išsilavinimą, kad jaunimas galėtų įsijungti į visuomeninį gyvenimą.

• • Diferencijuota mokymo ir mokyklų įvairovės principas : vidinė ( mokymo procese skirtingai dirbama su mokinių grupėmis) ir išorinė ( kai besimokantieji atsižvelgiant į individualias savybes skirstomi į specialias grupes ir mokyklas).

Gyventojų surašymo duomenys:

1959 metais raštingi buvo 67,4 % , o 2001m. – 98,5 % • • • Surašymo duomenys procentais 2001 m. : 24 % - turi išsilavinimą 85,5 % - baigę aukštąjį mokslą 73,6 % - baigę aukštesnįjį mokslą • Kaime gyvena: 14 % - baigę aukštąjį 26 % - baigę aukštesnįjį Miesto ir kaimo palyginimas ( aukštasis išsilavinimas) : mieste – 16,1 %; kaime – 5,5%

Lietuvos švietimo sistema

• • • • • – apima aukštąjį , profesinį, pradinį, vidurinį išsilavinimą, suaugusiųjų švietimą.

Lietuvoje esantys profiliai :

humanitariniai realiniai meniniai

Švietimo sistem

ų

rūšys:

• • • Centralizuota; Decentralizuota; Mišri.

Centralizuota

• • • • • • • – švietimo įstaigoms vadovauja vienas centrinis švietimo organas, vadovauja mokytojų rengimui, kvalifikavimui, paskirstymui ir t.t. finansuoja švietimą :

Lietuva,

Italija, Graikija, Portugalija, Lotynu Amerika, Airija.

Decentralizuota

• • • • • • • – kai švietimo reikalus tvarko vietos administracija, specialūs organai.

Leidžia atitinkamas instrukcijas, kurios reglamentuoja mokymo planus, skirsto lėšas: Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Švedija, Didžioji Britanija .

Mišri

• • • • būdingas finansų pasidalinimas tarp centrinių ir vietinių valdžios organų. Centriniai organai planuoja švietimo sistemą, kontroliuoja mokyklų veiklą, ir iš dalies finansuoja, o vietiniai tvarko kitus mokyklų reikalus – metodus, formas : Indija, Pakistanas.

Užsienio šalių švietimo sistemos:

• • • • Didžioji Britanija:

Japonijos švietimo sistema.

Izraelio švietimo sistema.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

Didžioji Britanija:

• • • • Ikimokyklinis ir mokyklinis švietimas Universitetinis Tolesnis švietimas ( koledžai, institutai) Būdingas valstybinio sektoriaus vyravimas, daugumos mokinių mokslą finansuoja vietiniai švietimo organai, ir dar 7% lanko privačias mokyklas.

Mokyklų finansavimas iš valstybės Didžiojoje Britanijoje:

• • Grafysčių - kuria ir finansuoja vietiniai švietimo organai.

Laisvanoriškas .

Vidurinio mokslo grupės Didžiojoje Britanijoje:

• • • • Jungtinės – labiau paplitę jungtinės vidurinės mokyklos, kuriose mokosi įvairių gabumų turintys mokiniai Gramatinės – rengia mokinius aukštosioms mokykloms.

Privačios mokyklos – bendro lavinimo , jose mokslas mokamas ( 100 – 2000 svarų sterlingų).

Public shool – viešos mokyklos – mokosi 4% mokinių, už mokslą mokestis didelis. Užsiregistruojami tik pasiturinčių tėvų vaikai vos jiems gimus. Į jas sunku patekti.

Vidurinis mokslas Didžiojoje Britanijoje

• • • Baigiamieji egzaminai būna 16 ir 18 metų vaikams – įprasto lygio.

Universitetuose ir aukštosiose mokyklose mokslas yra mokamas.

Japonijos švietimo sistema

Ugdymas pradedamas šeimoje ir iki mokyklinėse ( 3-5metų vaikai po 5h per dieną) ir rūpybos centruose ( 1-5 metų dirbančių tėvų vaikams po 8h per dieną).

Iš dalies valstybės , iš dalies tėvų finansavimas.

• • • Bendrosios lavinimo mokyklos: Pradinė (1-6kl.) Vidurinė (7-9kl.) Aukštesnioji (1-3kl.)

Japonija

• • • • • • • Mokymas privalomas nuo 6 metų iki 9 klasės, valstybė finansuoja 1-9klases, o už mokinius 3 pakopoj yra mokama. Ji skirta rengti studijoms aukštosiose mokyklose.

Mokslo dienų –6 dienos per savaitę, pamokos trukmė – 45min., mokinių skaičius klasėje – 40.

Mokymo būdai – pamokos , pratybos, aiškinimai.

Žinios vertinamos testais, specialiomis skaičių skalėmis, su rezultatais supažindinami tėvai.

Aukštesnioji pakopa – į ją patenka gerai besimokantys, ir konkursinius egzaminus išlaikę mokiniai.

Izraelio švietimo sistema

• • • • • Vaikai nuo 5 iki 6 metų darželiuose rengiami mokyklai .

Mokymasis privalomas iki 16 metų. Valstybinėse mokyklose mokslas nemokamas.

Jose pradinėse klasėse nėra namų darbų, viskas atliekama klasėse.

Iki mokyklinio ugdymo lopšeliuose darželiuose vaikai nuo (0,5 – 5m.).

Izraelio mokykla:

• • • Pradinė ( 1-6kl.) Nepilna vidurinė ( 7-10 kl.) Vidurinė(11-12 kl. ):

Izraelis

– – – Valstybinės – pasaulietiškos, lanko 70% mokinių Valstybinės – religinės, lanko 20% mokinių, finansuoja ministerija – Religinės krypties ortodoksinės mokyklos dėmesys religijai , finansuoja religinės bendruomenės ir ministerija, lanko 5% mokinių Ortodoksinė – religinės ir privačios , jas išlaiko tėvai arba religinės bendruomenės.

Aukštojo mokslo sistema – 5 universitetai 6 milijonam žmonių.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

• • • • • • Valstijų įstatymai apibrėžia švietimo sistemą, o vietiniai valdžios organai sprendžia vietines problemas.

Mokyklos: Pradinis ( ir iki mokyklinis) (3-4 metai) + (1-4 kl.) Vidurinis (7-9 – 12kl) Tolesnis švietimas: – Dviejų metų koledžai – Keturių metų koledžai – Universitetai Maždaug 20 milijonų amerikiečių toliau mokosi, lanko kursus ir t.t. , nori neatsilikti nuo gyvenimo , daugiau pasiekti.

Mokyklų, mokinių ir mokytojų skaičius 2010-2011 mokslo metais Lietuvoje

• • • • • • Mokyklų tipas Mokyklų skaičius Mokytojų skaičius Mokinių skaičius Vidurinės 285 11416 129649 Pradinės 86 1448 19285 Mokyklos-darželiai 103 864 8044 Jaunimo 18 247 1438 Suaugusiųjų 34 563 10833 Konservatorijos 4 212 685 • • Vaikų socializacijos centrai 8 85 203 Pagrindinės 496 11511 114316 Gimnazijos 212 10331 124925 • Menų gimnazijos 4 307 2114 Spec. Mokyklos 62 997 4027 Sanatorinės 9 123 354 Viso 1321 38104 415873 Profesinės 78 3912 4 9369

BENDRIEJI ŠALIES DARBO IŠTEKLIAI PAGAL IŠSILAVINIMĄ IR ŠVIETIMO SRITIS • • • Esamas šalies gyventojų išsilavinimas didele dalimi atspindi turimų darbo išteklių kokybę.

Tiriant darbo pasiūlos ir paklausos atitikimą, kyla klausimas: ar esama gyventojų išsilavinimo struktūra atitinka šalies ūkio poreikius?

Pokyčiai išsilavinimo struktūroje

• • • • Per paskutiniuosius penkis metus mes stebime itin žymius pokyčius išsilavinimo struktūroje. Skaitlingiausia grupe 2007-2009 m. laikotarpiu tapo aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės: 1000 gyventojų jų skaičius padidėjo nuo 231 iki 255.

Mažėja vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių:

• • • • • • • Kita vertus, šalyje akivaizdžiai mažėja vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių 1000 gyv.

: 2005 m - 216 2006 m.- 217 2007 m. -205 2008 m. -190 2009 m. - 193 Pozityvios tendencijos – nekvalifikuotų gyventojų skaičiaus mažėjimas bei žmonių, turinčių profesinę kvalifikaciją didėjimas.

Didėja vidurinį su profesine kvalifikacija turinčių asmenų skaičius

• • Ypač reikėtų išskirti vidurinį su profesine kvalifikacija turinčių asmenų dalies padidėjimą (2005-2009 m. – beveik 1,3 karto). iš esamų statistinių duomenų akivaizdu, kad pernelyg spartus aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų rodiklio augimas neatspindi daugumos šalies įmonių lūkesčių.

Ekonomikos sunkmetis ypač susiaurino darbo vietų paieškos galimybes įvairias specialybes turintiems žmonėms.

• • • Žymiai išaugo nedarbas. vidutinis metinis bedarbių skaičius Statistikos departamento duomenimis 2007-2010 m. padidėjo net 3,3 karto ir 2010 m. siekė 235 tūkst.

Sprendžiant iš bendro vidaus produkto (toliau — BVP) rodiklio dinamikos, 2010 m. šalyje ėmė ryškėti ekonomikos atsigavimo požymiai.

Finansų ministerija prognozuoja

• • • • kad BVP 2011 metais augs 2,8 procento. Gerėjanti situacija sudaro formalias prielaidas padėčiai darbo rinkoje gerėti ir darbo vietų skaičiui gausėti. Tačiau pagal Lietuvos darbo biržos prognozes numatoma, kad atsigaunant ekonomikai nedarbas mažės lėtai. Tai susiję su ekonomikos ciklų praktika: nedarbas paprastai kurį laiką didėja netgi po to, kai BVP pradeda didėti.

Nedarbas Lietuvoje

• • • Kadangi įvardijamas kaip struktūrinis, todėl jis išliks aukštas, nors stabilizacijos požymiai stebimi jau dabar. Dėl ankstesnės ekonominės krizės įtakos didžiausias maksimalus registruoto nedarbo rodiklis 2010 m. siekė 14,5 proc., nors prognozuojama, kad 2011 m. jis sumažės iki 13,3 proc

Darbo vietų steigimas pagal ekonomines veiklas Šaltinis: Darbo rinkos prognozė 2011 metams.

Darbo rinkos prognozė 2011 metams (darbdavių apklausos duomenimis)

• • • • • • •

Didžiausias teigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas:

mažmeninėje prekyboje, išskyrus variklių transporto priemonių ir motociklų prekybą; pastatų statyboje; sausumos transporte ir transportavime vamzdynais; medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyboje; drabužių siuvime (gamyboje); inžinierinių statinių statyboje.

Neigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas:

• • • • • švietimo srityje; kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje; chemikalų ir chemijos produktų gamyboje; pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikloje; tabako gaminių gamyboje.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

KLAUSIMAI

Švietimo ekonomikos reikšmė 7.

8.

Švietimo ekonomikos mokslo pradininkas Švietimo ekonomikos mokslo problemos Žmogiškojo kapitalo koncepcija Investavimo į žmogišką kapitalą rūšys Skirtumai tarp vyrų ir moterų, siekiančių aukštojo išsilavinimo Investavimo į švietimą procesas Profesinio darbo prasmė 9.

Lėšos švietimui 10. Švietimo produkcija 11. Švietimo principai 12. Užsienio šalių švietimo sistemos 13. Lietuvos darbo ištekliai pagal išsilavinimą 14. Nedarbo lygis Lietuvoje