Ei dian otsikkoa

Transcript Ei dian otsikkoa

Lygybė ir decentralizavimas kaip mažos tautos švietimo politikos globalizuotame pasaulyje charakteristikos

Lietuvos parlamentas, 2014-04-25

Jari Lavonen, Mokytojų švietimo fakultetas, Helsinkio universitetas, Suomija [email protected]

Suomijos Respublika

 5,4 milijono gyventojų ( maždaug 2 kartus daugiau nei Lietuvoje)  Šiaurės Europoje, 340 000 km 2 plotas ( maždaug 5 kartus didesnė už Lietuvą )  Sėkmingai sukurta: gerovė švietimas 2

Prezentacijos turinys

Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu daro įtaką švietimo inovacijų įgyvendinimui Suomijos švietimo sistemos kontekstas

Novatoriškas mokyklos modelis

, skatinantis švietimo inovacijų kūrimą ir įgyvendinimą Diskusija 3

Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų įgyvendinimui (Fullan, 2007)

Galėtų remti mokytojų profesionalizmą 

Inovacijų ypatybės

: tinkamumo naudoti aspektai (tinkamumas mokymuisi, naujumas …), įtaka mokymuisi ir sudominimui … 

Vietos charakteristikos

: mokymo programa ir vertinimas, mokytojų įsitikinimai, lyderystė, tinklai ir partnerystės ( vidinės – išorinės)… 

Išoriniai veiksniai

: švietimo kontekstas, politika, XXI amžiaus įgūdžių sąjūdis, švietimo reformos, mokytojų švietimas, decentralizacijos lygis

Remiantis PISA 2012, 95 % Lietuvos, 80 % SGB, 75 % Suomijos, 71 % JAV, 65 % Kanados, 60 % Australijos ir 49 % Šanchajaus mokytojų nėra nusistatę prieš permainas!

Helsinki, February 2011, 12:00

Tiesioginės citatos prezentacijoje

 Buvo apklausti trys patyrę mokytojai:

Kaip patiriate mokyklos paramą švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui šiais aspektais: lyderystė, mokytojų kompetencija, - mokymosi aplinka, mokyklos tinklai ir partnerystės.

 Tada buvo atlikta dedukcinė atsakymų turinio analizė.

2. Suomijos švietimo kontekstas

Suomijos švietimo sistemos charakteristikos

Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)

Bendra, nuosekli ir ilgalaikė politika mokytojų ir kompleksinio švietimo modeliai yra 40 metų senumo.

Švietimo lygybė kuo mažesnė socialinių / ekonominių veiksnių įtaka; - mokslas yra nemokamas ( vadovėliai, maitinimas, sveikatos priežiūra…); - tinkamai organizuotas specialusis mokymas (integracija) ir konsultavimas.

Remiantis PISA 2012, 75 % Lietuvos, 52 % Suomijos, 49 % Šanchajaus, 35 % Kanados, 33 % JAV, 32 % SGB ir 21 % Australijos mokytojų naudoja pedagogikos priemones padėdami skirtingų gabumų mokiniams mokytis visose savo klasėse.

Suomijos švietimo sistemos charakteristikos (2)

Laukkanen (2008), Niemi ir kt. (2012), Sahlberg (2011)

Sprendimų priėmimo galios perdavimas vietos lygmeniui lyderystė ir valdymas mokyklos lygmeniu ( mokyklos direktorius); mokytojai atsako už vietinę mokymo programą ir vertinimą.

Pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra grindžiama profesionalizmu ( akademinėmis žiniomis): nacionalinis lygmuo – rajonas – mokykla – šeimos nėra inspektorių, nėra nacionalinių egzaminų (testų)… nėra privataus mokymo ar vakarinių mokyklų.

Lygmenys ir tarpusavio sąveikos Suomijos švietimo sistemoje… + lyderystė

Remiantis PISA 2012 klausimynu mokykloms … 61 % JAV, 42 % Kanados,

40 % Lietuvos

, 33 %

1 lygmuo nacionalinis

68 % Australijos,

63 % Lietuvos, 62 % Suomijos,

48 % SGB, 47 % Kanados,

2 lygmuo rajonas

mokykla

3 lygmuo klasė

Nacionalinio lygmens mokymo programa ir vertinimas

Šanchajaus mokytojų Australijos, 30 % Mokymo medžiaga Mokymas Mokymasis Šanchajaus, Savivaldybės: Vietinė programa Mokyklos: direktoriai ir mokytojai Partners: - pramonė interesų grupės sąjungos - šeimos - ...

ir - union of municipalities - universitetai - profesinės

83 % Lietuvos, 70 %

Australijos ir Tėvai , 58 % Kanados, 49 % SGB, 40 % JAV ir 33 % Šanchajaus mokytojų mano, kad jie yra tikrai atsakingi už mokinių vertinimą.

% Kanados

, 23 % Lietuvos

, 20 % Šanchajaus ir

4 % Suomijos

mokyklų teigia jaučią

nuolatinį spaudimą

iš

daugelio tėvų

Tikslai Svarbus lygmuo Dėmesio objektas …

Rezultatais grindžiamas modelis

Mokymosi rezultatai Planavimas ir vertinimas nacionaliniu / apskrities lygmeniu Dažnai – produktas

Suomiškas „įdėtų pastangų“ modelis

Platūs mokymo / mokymosi tikslai Vertinimas ir planavimas mokyklos ir klasės lygmeniu Procesas ir produktas +mokinys žino, ką jis arba ji turi išmokti, ir aktyviai dalyvauja mokymosi procese konkurencinė mokyklų kultūra: mokinių ir mokyklų skirstymas rangais „mokymas testams“ +bendras planavimas + mokytojas atlieka vertinimą, kad tobulintų mokymosi procesus kyla sunkumų lyginant mokymosi rezultatų kokybę ir atrinkti mokinius į kitą lygmenį

Matematikos ir tiksliųjų mokslų mokymo ištekliai

Matematikos mažiau nei 25 pamokoje mokinių yra Netrūksta tiksliųjų mokslų mokytojų Netrūksta matematikos mokytojų Netrūksta mokslinės laboratorinės įrangos Netrūksta mokymo medžiagos Netrūksta mokymui skirtų kompiuterių Netrūksta interneto ryšio Netrūksta mokymui skirtos kompiuterių programinės įrangos Netrūksta vietos mokymui

Suomija 99 %

96 % 96 %

75 %

84 % 68 % 81 % 60 % 68 %

Lietuva

51 %

97 % 99 %

73 %

88% 83 % 95 % 70 % 84 %

PISA

tiksliųjų mokslų efektyvumas 575 550 525 500 475

Finland

Vienerių metų studijos

Czech Republic New Zealand Korea Germany

EBPO vidurkis

Slovak Republic Poland Hungary Australia Ireland Spain Japan Netherlands United Kingdom Austria Belgium Sweden France Switzerland Denmark United States Iceland Norway Greece Portugal Italy 450 425 400 0 Turkey Mexico 20000 40000 60000 80000 100000 Cumulative expenditure (

US$ converted using PPPs

)

3. Novatoriška mokykla

Novatoriškų Suomijos mokyklų vertybės ir tikslai

• • • •

Profesionalūs mokytojai

Universali žinių bazė Bendradarbiavimo įgūdžiai Partnerystės ir darbo tinkle įgūdžiai Mokymosi visą gyvenimą kompetencija • • •

Vietinė mokymo programa ir aplinka

Platūs tikslai Universalios mokymo aplinkos ir technologinės priemonės Mokymo ir vertinimo metodai • • •

Lyderystės ir kokybės

•

kultūra

Paskirstytos vadovavimo ir valdymo pareigos Orientacija į tikslus ir tarpusavio sąveika Kokybės užtikrinimas Komandos ir komandinis darbas

Tinklai ir partnerystės

• Idėjų sklaida naudojantis tinklais • Bendradarbiavimas ir dalijimasis tikslais bei informacija partnerystėse

Parama švietimo inovacijų įgyvendinimui

Suomijos visuomenė Partneriai Įvairūs mokiniai Suomijos mokykla Tėvai Globalios suinteresuotosios šalys

Lyderystė

Mokomosios ir transformuojamosios lyderystės derinys (Marks ir Printy 2003; Huber ir Muijs 2010 )

Mokytojų lyderystė

Plačiąja prasme mokytojų lyderystė gerai tinka Suomijos mokytojams (Katzenmeyer ir Moller 2001)

kokybiškas profesionalizmas Mokytojas lyderis (Lieberman 1992, Harris 2003)  turi aiškią viziją ir orientuojasi į tikslus;  gali planuoti, įgyvendinti ir vertinti savo praktiką ir mokinių mokymąsi;  turi nuodugnių žinių apie mokymą ir mokymąsi; tinklai ir partnerystės  gali dirbti bendradarbiaudamas su kitais mokytojais;  yra kitų mokytojų pagalbininkas, treneris, vadovas arba instruktorius; mokymasis visą gyvenimą  gali suprasti tyrimais grindžiamas žinias;  yra mokymo programų specialistas ir naujų metodų kūrėjas;  moka naudoti vertinimų rezultatus mokyklos tobulėjimui;  … 18

Kaip mokytojai patiria lyderystę?

Galima atpažinti orientaciją į tikslus mokyklos veikloje.

Tarpusavio sąveika organizuojama kasmėnesiniais susitikimais ir savaitinėmis informacinėmis pertraukomis.

Svarbus atvirumas ir informavimas apie būsimas problemas. … Stipri yra ta lyderystė, kuria dalijamasi. Mokytojai ir mokyklų direktoriai turi turėti bendrą viziją … visapusiškas bendradarbiavimas padeda įgyvendinimui… Mokyklos direktoriaus vaidmuo yra svarbus

Mokytojo profesionalizmas / efektyvumas

Skirtingi požiūriai į mokytojų profesionalizmą / efektyvumą

 „Profesionalus / efektyvus mokytojas“ – tai sudėtinga ir prieštaringa sąvoka

(Cruickshank ir Haefele 2001; Stronge ir Hindman 2003; Goe, Bell ir Little 2008) Vietoje sąvokų „profesionalus“ / „efektyvus“, dažnai vartojamos sąvokos „kompetentingas“, „patyręs“, „kokybiškas“, „idealus“ arba „tinkamas“.

 „Profesionalus mokytojas“ veikia kaip ekspertas, o tam padeda kultūra ir mokyklos aplinka.

 „Efektyvaus mokytojo“ efektyvumas įžvelgiamas mokymosi rezultatuose, kurie vertinami, pavyzdžiui, nacionaliniais testais.

„Efektyvus mokytojas“

 Efektyvus mokytojas gali padėti mokiniams mokytis, o efektyvumas pastebimas mokinių mokymosi rezultatuose  Ryšys su atskaitingumu, kai egzaminai padeda atskirti efektyvias ir neefektyvias mokyklas bei mokytojus

(Williamson ir Walberg 2004)

.  Standartai ir akreditacijos yra reikalingi mokymui, mokytojams, mokykloms ir mokytojų švietimui.

(Bullough Jr., Clark ir Patterson 2003). Remiantis PISA 2012, 15 % Suomijos, 30 % Kanados, 49 % Australijos, 57 % JAV, 73 % Lietuvos, 86 % Šanchajaus ir 87 % SGB mokytojų mano, kad mokinių vertinimai naudojami susidarant nuomonę apie mokytojų efektyvumą.

Suomijoje mokytojai daugiau dėmesio skiria mokinių parengimui XXI amžiaus tikslams, o ne maksimaliems rezultatams atliekant testus.

Mokytojų profesionalizmas (ir profesionalumas)

(Müller ir kt. 2010; TALIS 2008 tyrimas) Padeda kurti ir įgyvendinti inovacijas

 Mokytojų profesionalizmas nurodo mokytojų statusą ir priklauso nuo:  kultūros ir švietimo politikos veiksnių valstybės lygmeniu arba nuo konteksto (

atskaitingumo politika



pasitikėjimo kultūra

…);  mokyklos lygmens veiksnių (bendra lyderystė, bendradarbiavimas,

mokyklos visuomenės-šeimos

partnerystė…);  asmeninių savybių (mokytojo žinios, mokymo filosofija, bendravimo įgūdžiai…).

 (Mokytojo profesionalumas grindžiamas žiniomis, įgūdžiais ir darbe naudojamomis procedūromis.) 23

Įvairūs profesionalizmo apibrėžimai

(Hargreaves ir Goodson 1996; Evans 2008; Freidson 2001; Urban ir Dalli 2011; Evetts 2012)

kokybiškas profesionalizmas

Savybės

 Profesinių (konceptualių) žinių bazė.

 Savikontrolė ir darbo valdymas (savarankiškas vertinimas).  Savita profesinė ideologija, įskaitant bendrą profesinių vertybių sampratą ir etikos kodeksą.

tinklai ir partnerystės  Įtraukiami socialiniai ir asmeniniai elementai.

 Stiprus profesinės grupės institucionalizavimas.

mokymasis visą gyvenimą  Savarankiškas vaidmuo planuojant ir įgyvendinant.

 Darbas (veikla) yra sudėtingas ir nelengvai standartizuojamas.

Kaip mokytojai patiria savo profesionalizmą novatoriškoje mokykloje?

Mokytojai nurodė tris pagrindines sritis, kurios yra būtinos jų profesionalizmui žvelgiant iš inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo perspektyvos: pedagoginė kompetencija, partnerystės ir tinklai, noras mokytis visą gyvenimą ir kurti bei įgyvendinti inovacijas.

Mūsų mokykloje mokytojai turi universalių savojo dalyko ir pedagoginių žinių.

Dalijamės patirtimi ir praktinėmis žiniomis pedagoginiuose susitikimuose prie kavos.

Mokytojai nori tobulinti savo darbą ir domisi naujovėmis.

Svarbu nuolat mokytis naudoti naująsias technologijas kartu su kitais mokytojais.

Mokymasis universalioje aplinkoje

XXI amžiaus kompetencijų mokymasis universalioje mokymosi aplinkoje PISA, Naujojo tūkstantmečio mokiniai, „DeSeCo“ (kompetencijų apibrėžimas ir atranka)…

Mąstymo būdai Darbo metodai Darbo priemonės Darbo aplinka Darbui reikalingas požiūris - Creative and critical thinking - Learning to learn, use of metacognition - Communication, collaboration and networking - Inquiry (questioning, concluding), explaining - Generating ideas - Broad literacy (network of concepts, skills) - Educational technology - Personal, social, local, global - Working life - Willingness to use knowledge, engagement - Self-efficacy

Kaip mokytojai patiria mokymosi aplinką?

Kuo daugiau turime technologijų ir išteklių, tuo daugiau reikia bendro planavimo, organizavimo ir paramos.

Svarbu, kad būtų universalių mokymosi erdvių,

kuriose mokiniai gali mokytis savarankiškai arba mažomis grupėmis.

Turime kurti naujas aplinkas.

Svarbu, kad mokytojai turėtų bendrą

technologijų naudojimo mokant ir mokantis

tikslą ir padėtų vieni kitiems tokių tikslų siekti.

Tinklai ir partnerystės

 Tinklai skirti dalijimuisi idėjomis, nuomonėmis ir patirtimis.

Tinklai padeda įgyvendinti švietimo inovacijas:

informacija teka tinklais

(Rogers 2003).

 Partnerystėje šalys bendradarbiauja ir dalijasi bendrais tikslais, informacija bei paslaugomis:

Mokyklos ir šeimos partnerystė padeda dalytis švietimo tikslais ir pareigomis siekiant padėti mokinio raidai ir mokymuisi

(Epstein 2009).

Kaip mokytojai patiria tinklus ir partnerystes?

Tinklai ir partnerystės padeda bendrauti lygmenimis: - mokyklos lygmuo ( klasės lygmuo, specialistai, lyderystės komandos); - miesto lygmuo (teminiai tinklai, mokyklų direktorių tinklai); - mokyklos šeimos-visuomenės partnerystės; - nacionalinio lygmens tinklai.

Visuose lygmenyse darbui tinkluose ir bendradarbiavimui padeda technologijos.

Darbui tinkle padeda technologijų naudojimas.

Darbas tinkle turi prasidėti nuo mūsų poreikių – o ne gavus nurodymą miesto lygmeniu.

Siekiant paremti įgyvendinimą… Mokyklos ir šeimų bendradarbiavimas organizuojamas suburiant tėvų klubus ir klasių komitetus.

Tinklai ir mokyklos visuomenės-šeimos partnerystė padeda…

 Dalytis švietimo inovacijomis, jas kurti ir įgyvendinti (Rogers 2003),  kurti aplinką arba kultūrą, padedančią mokytis ir naudoti naujas žinias bei įgūdžius įvairiuose kontekstuose (Bransford ir Donovan 2005; Epstein 2009),  didinti susidomėjimą ir motyvaciją turtingais kontekstais (Bennett, Hogarth ir Lubben 2003).

Novatoriškos mokyklos mokytojų švietimas

Leidėjas John E. Burris

„… svarbiausia kiekvienos sėkmingos švietimo sistemos dalis yra mokytojas“

SCIENCE, 2012 m. sausio 13 d., Nr. 335

Samdykite geriausius ir šviesiausius būti mokytojais ir gerai juos paruoškite.

Duokite jiems laisvę nuo centralizuotos valdžios, laiko pamokoms paruošti ir... .... Suomija pripažįsta esminį mokytojų vaidmenį visuomenėje, kurį patvirtina jiems rodoma pagarba.

Suomijos mokytojų profesinio tobulėjimo

programa (2002 m.):

mokytojų švietimo programos turi padėti įgyti:

 kokybiškų dalyko žinių, pedagoginio turinio žinių ir žinių apie žinių prigimtį,  socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, bendravimo; įgūdžių bendradarbiauti su kitais mokytojais,  moralinių žinių ir įgūdžių, tokių kaip socialinis ir moralinis mokytojo profesijos kodeksas,  žinių apie mokyklą kaip įstaigą ir jos ryšius su visuomene (mokyklos bendruomenė ir partneriai, vietos kontekstai ir suinteresuotosios šalys),  įgūdžių, reikalingų tobulinant savo mokymą ir mokytojo profesiją.

 akademinių įgūdžių, pvz., tyrimo įgūdžių; įgūdžių naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis, mokymo programai kurti reikalingų įgūdžių,  ….

180 160 140

Vidurinės mokyklos mokytojo magistro studijų struktūra: 3 + 2 metai, 300 kreditų

Bakalauro lygis (180 kr.) Magistro lygis (120 kr.) Mokytojai naudojasi tyrimų metodais sudarydami mokyklos mokymo programą, planuodami, įgyvendindami ir vertindami mokymą ir mokymąsi Magistrinis darbas 120 100 80 60 40 20 0 Bakalaurinis darbas Pagrindinis dalykas Papildomas dalykas Ped. darbas Mokymo praktika

Pedagogikos studijos

Bendravimo ir kalbų studijos Dalyko žinios, žinios apie mokymą ir mokymąsi bei

praktika mokykloje

integruojami į studento turimą asmeninę

pedagogikos teoriją / pažiūras

5. Diskusija

Kokie veiksniai mokyklos lygmeniu padeda įgyvendinti

švietimo inovacijas?

Veiksniai, turintys įtakos švietimo inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui:

inovacijos ypatybės; vietos charakteristikų (aplinka, lyderystė, bendradarbiavimas…) išoriniai veiksniai (politika, kultūra…).

Mokytojo profesionalizmas reiškia mokytojų statusą ir priklauso nuo:

mokytojo žinių bazės; mokyklos lygmens veiksnių (aplinkos, lyderystės, bendradarbiavimo …); kultūros ir švietimo politikos veiksnių.

Novatoriška mokykla padeda

bendravimui

: lyderystės ir profesionalizmo charakteristikos, tinklai ir partnerystės. -

Mokytojo lyderystė:

- mokytojo lyderio žinių bazė tinklai ir partnerystės (bendradarbiavimas, pagalba) mokymasis visą gyvenimą ( panaudojamos iš tyrimų gautos žinios, refleksija).

Novatoriškoje mokykloje mums reikia…

daugiau...

profesionalizmo ilgalaikės politikos ir vizijos decentralizacijos, sprendimų priėmimo ir vertinimo vietos lygmeniu pasitikėjimu pagrįstos atsakomybės ( savarankiškas vertinimas, mokinių ir savivaldybės atstovų / tėvų išklausymas) bendradarbiavimo, darbo tinkluose ir partnerysčių

– –

mažiau...

biurokratijos konkrečių politikų idėjų

– –

standartizavimo, tikrinimo ir nacionalinių testų testais grindžiamo atsiskaitymo

–