Transcript ŠRIFTAS

ŠRIFTAS

Šriftas (iš vok. schrift) – įvairių simbolių
piešinių, turinčių bendrų stiliaus ir didumo
bruožų, rinkinys. Ne tik informacijos
perteikimo priemonė,bet ir grafinio meno
objektas.

Šriftą dažniausiai sudaro įvairių alfabetų
raidės, skaičiai ir skyrybos ženklai, bet kai
kuriuose šriftuose randami ir kitokie simboliai:
ideogramos, matematikos ar kartografijos
simboliai, dizaino elementai ir pan.
Šriftai skirstomi:
Pagal atsiradimo pagrindus( lotyniškasis,
hieroglifai ir kt.);
 Tautiniu pagrindu(lietuviškas, suomiškas ir
kt.);
 Pagal rašymo priemonės paskirtį( meninis,
kompiuterinis ir kt.)
 Pagal pasvirimą, aukščio ir pločio santykį(
statusis, pasvirasis, platus, vidutinis).


Svarbiausia, kad šrifto raidžių kompozicija
būtų paprasta, kad jis būtų įskaitomas, lengvai
ir greit užrašomas ranka, kad brėžinius
dauginant būtų aiškūs antspaudai.Šiuos
reikalavimus atitinka standartinis šriftas, kurio
raidžių linijos yra vienodo storio.
 Standartiniu
šriftu dažniausiai spausdinami
skelbimai, afišos, knygų skyriaus
antraštės.
STANDARTINIO ŠRIFTO
PARAMETRAI, TIPAI IR
YPATUMAI
Šriftų dydis
 Šrifto
dydis h yra didžiųjų raidžių
aukštis, matuojamas milimetrais
statmenai eilutės pagrindui.
 Standartiniai šrifto dydžiai: 1,8; 2,5; 3,5;
5; 7; 10; 14; 20mm.
Šriftų tipai
 Standartas
numato A ir B tipų šriftus.
 A tipo šriftą patartina rašyti pieštuku,o B
tipo – tušu.
 A ir B tipų šriftai gali būti statūs ir 75°
kampu pasvirę į eilutės liniją.
A tipo pasviręs šriftas
A tipo statusis šriftas
Raidžių plotis
 Tiek A,
tiek B tipų šriftų įvairių raidžių
pločiai g skiriasi. Pavyzdžiui A, J ir M.
Pasvirusio šrifto raidės plotis matuojamas
statmenai pasvirimo linijoms.
Atstumas tarp raidžių žodyje

Atstumas a tarp greta esančių raidžių žodyje
lygus dvigubam šrifto linijos storiui.
Ši taisyklė tinka raidėms, kurių abu kraštai
uždari( H, I, M, N, U). Tačiau yra raidžių,
kurių vienas kraštas uždaras( B, E, F, K, L) ir
raidžių kurių abu kraštai atviri(A, T, V).

Deriniuose TA, LA, AN ir kt. Atstumai tarp
raidžių mažinami, o atstumas tarp L ir T gali
būti lygus nuliui.
Atstumas tarp žodžių sakinyje
Atstumas e tarp žodžių lygus 6d. Jeigu tarp
žodžių yra skyrybos ženklų, tai matmuo e bus
matuojamas nuo skyrybos ženklo iki žodžio
pirmosios raidės.
Atstumas tarp eilučių pagrindų

A tipo šriftui atstumas b tarp eilučių pagrindų
sudaro 22d.
A tipo šriftas (d = h/14)
Šrifto
parametrai
Žym Santykis
ėjim
as
Matmenys mm
Šrifto dydis
(didžiųjų raidžių
aukštis)
h
(14/14)h 14d
2,5
3,5
5
7
10
14
20
Šrifto linijos
storis
d
(1/14)h d
0,18
0,25
0,35
0,5
0,7
1
1,4
Mažosios raidės
aukštis
c
(10/14)h 10d
1,8
2,5
3,5
5
7
10
14
Atstumas tarp
raidžių
a
(2/14)h 2d
0,35
0,5
0,7
1
1,4
2
2,8
Atstumas tarp
žodžių
e
(6/14)h 6d
1,1
1,5
2,1
3
4,2
6
8,4
Minimalus
atstumas tarp
eilučių pagrindų
b
(22/14)h 22d
4
5,5
8
11
16
22
31
Diakritinių ženklų dydis ir vieta

Ženklai prie raidės, žymintys skirtingą garso
tartį, vadinami diakritiniais( gr.k. diakritikos –
skiriamasis)ženklais. Pavyzdžiui, lietuvių
kalboje E ir Ė, U ir Ū, S ir Š, Z ir Ž skiriasi
tarimu.

Visų diakritinių ženklų viršutinė dalis turi būti
viename lygyje.
Standartinio šrifto raidžių grupės ir
jų rašymo metodika
Raidės pagal jų elementų pobūdį skirstomos į
3 grupes:
 1) vertikalių ir horizontalių elementų raides
( E, F, H, L, I, T). Jos rašomos lengviausiai.
 2) vertikalių, horizontalių ir pasvirusių
elementų( A, K, M, N, V, Y, Z). Brėžimo
pirmumas teikiamas pirmosios grupės
elementams, o po to įstrižiems. Išimtis A ir Y.
3) raidės su ovaliniais elementais( B, C, D, G,
J, O, P, R, S, U). Sudėtingiausios. Apvalusis
elementas derinamas su pirmosios grupės
elementais(B, P), su pirmosios ir antrosios(R)
ir su antrosios(S).
 Tokiu principu skirstomi ir skaitmenys.
 Mažosios raidės, išskyrus i, k, t, v, z, x
priklauso trečiajai grupei.

Priemonės standartiniam šriftui
rašyti

Rašant mažą standartinį šriftą pieštuku,
naudojamas vidutinio kietumo pieštukas HB,
didesnį – B arba 2B pieštukai. Kad
nenusitrintu viena pieštuko pusė, jį reikia
nuolat sukti tarp pirštų.