Transcript iii. švietimo organizavimas

III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS
Dr. V. PELECKIENĖ
2012.
Paskaitos tikslai:
• Supažindinti studentus su:
1. Atliktais švietimo organizavimo tyrimais
Lietuvoje (TALIS tyrimas);
2. Švietimo organizacijų kultūra;
3. Vadovavimas ir organizacinė tvarka
skirtingose kultūrose;
4. Pedagoginės veiklos modeliai
Mokomojo proceso organizavimo
būdai:
• Mokomojo laiko struktūra ir paskirstymas
• Veiklos vertinimas, valdymas, vadovavimas
• Mokymo planai, paskaitos, egzaminai
TALIS duomenų analizė
• TALIS ( Tarptautinis mokymo ir mokymosi
tyrimas) buvo atliktas Nacionalinio egzaminų
centro Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės
skyriaus 2008 metais.
Tikslinė TALIS populiacija
• Tyrime buvo apklausti žemesniojo vidurinio
ugdymo (Lietuvoje - 5-10 klasių ) mokytojai ir
mokyklų, kuriose jie dirba, direktoriai
Svarbiausi TALIS tyrimo objektai
• Mokymo praktika, įsitikinimai ir nuostatos.
• Mokytojų profesinė raida.
• Mokytojų darbo įvertinimas ir jo rezultatų
panaudojimas mokytojams skatinti.
• Veiksniai, turintys įtakos mokyklų lyderių
formavimuisi
TALIS Lietuvoje
• TALIS Lietuvoje vyko 2008 m. kovo-balandžio
mėnesiais.
• Tyrime dalyvavo 3535 mokytojai iš 206
mokyklų ir jų direktoriai.
Mokytojų pasiskirstymas pagal
amžiaus grupes
• Šalys išdėstytos didėjimo tvarka pagal
mokytojų, kuriems mažiau negu 30 metų,
skaičių:
• 1)Italija,2) Ispanija, 3)Austrija, 4)Bulgarija,
• 5) Portugalija,6) Danija,7) Lietuva
• Tirtose šalyse jaunesnių negu 30 metų
mokytojų apie 15 proc.
• Lietuvoje tokių mokytojų yra tik 9 proc.
Mokytojų pedagoginio darbo patirtis
• Šalys išdėstytos didėjimo tvarka pagal
mokytojų, turinčių didesnę negu 20 metų
pedagoginio darbo patirtį, skaičių:
• Lietuva yra nuo galo 3 vietoje, po jos yra tik
Italija ir Austrija.
Mokytojų pedagoginio darbo patirtis
• Tirtose šalyse vidutiniškai beveik 2/3 mokytojų
turi didesnę negu 10 metų pedagoginio darbo
patirtį.
• Lietuvoje – 78 proc.
• Didesnę negu 20 metų pedagoginio darbo
patirtį Lietuvoje turi 49 proc. mokytojų.
Mokyklos ištekliai
• Lietuvoje jaučiama kvalifikuotų mokytojų stoka.
Kitų darbuotojų (pvz. pagalbinių darbuotojų)
stoka ne tokia ryški.
• Pagal mokymo priemonių, kompiuterių ir kitokios
įrangos stoką Lietuva stipriai viršija TALIS vidurkį.
• Mažiau jaučiama tik medžiagos bibliotekoje
stoka.
• Lietuvoje darbuotojų trūkumas mažesnis negu
mokymui skirtų priemonių ar įrangos.
Mokyklos klimatas
Veiksniai, susiję su mokytojais
• Lietuvoje labiausiai jaučiami pedagoginės
kvalifikacijos trūkumai (38 proc.):
• Lietuva yra 5 vietoje po Meksikos, Italijos,
Turkijos, Ispanijos.
Mokyklos klimatas (2)
Veiksniai, susiję su mokiniais
• Nustatyta, kad tiriamose šalyse labiausiai
mokymui trukdo:
• pamokų praleidinėjimas – 45 proc.,
• drausmės problemos – 60 proc.
• ir vėlavimas į mokyklą – 39 proc.
• Lietuvoje ypač didelė problema yra pamokų
praleidinėjimas (89 proc.).
• Lietuvoje vis dažniau susiduriama su
mokytojų arba personalo gąsdinimu ar
užgauliojimu.
Profesinė raida
• Mokytojų dalyvavimas profesinės raidos
renginiuose per 18 mėnesių iki tyrimo
• Šalys išdėstytos mažėjimo tvarka pagal
mokytojų, dalyvavusių profesinės raidos
renginiuose, skaičių:
1. Ispanija,
2. Švedija;
3. Australija;
4. Austrija;
5. Lietuva
Profesinė raida (2)
• Vidutinis profesinės raidos renginių dienų
skaičius (tarp juose dalyvavusių mokytojų) per
18 mėnesių iki tyrimo
• Nors Lietuvos mokytojai aktyviai dalyvauja
profesinės raidos renginiuose,
• tačiau nusileidžia kitų šalių mokytojams pagal
vidutinį jiems skirtą dienų skaičių (Lietuva užima
16 vietą.);
• T.y. jeigu Meksikoje tam buvo skiriama 39 d,
Bulgarijoje 32 d. tai Lietuvoje tik 12 d.
Priežastys, neleidžiančios aktyviau
dalyvauti profesinės raidos renginiuose
• Beveik visose tyrime dalyvavusiose šalyse
buvo nurodytos dvi pagrindinės priežastys:
• profesinės raidos renginių ir pamokų
tvarkaraščio nesuderinamumas (TALIS ir
Lietuvos vidurkiai – 47 proc.).
• tinkamų profesinės raidos renginių trūkumas
(TALIS vidurkis – 42 proc., Lietuvos – 53 proc.)
Profesinės raidos renginių nauda
• Mokytojai labai teigiamai nusiteikę visų
profesinio tobulinimosi sričių atžvilgiu (TALIS
vidurkis nežemesnis nei 74 proc.).
• Išimtis yra Belgija , kurioje mokytojai
renginius laiko kur kas mažiau naudingais (20–
30 proc. žemiau TALIS vidurkio).
• Danijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Lenkijoje šie
rodikliai viršija TALIS vidurkį.
Mokymo būdai
Mokymas
Tiesioginis
būdas(mokymoparadigma)
Konstruktyvus
būdas(mokymosiparadigma)
Tiesioginio mokymo būdo esmė
• yra konkrečių žinių perdavimas,
• pagrindinis veikėjas ugdymo procese yra
mokytojas.
Konstruktyvus būdas remiasi
• prielaida, kad mokiniai ne pasyviai stebi
pamoką,
• bet aktyviai dalyvauja joje.
• Šis mokymo būdas suteikia mokiniams
galimybę patiems mėginti rasti mokymosi
būdus,
• taip skatindamas tobulinti mąstymą.
Pamokos laiko pasiskirstymas
• TALIS tyrimas parodė, kad Lietuvoje pamokos laikas
naudojamas pakankamai veiksmingai.
• Daugiausia laiko drausmės palaikymui skiria:
• Brazilijos, Meksikos, Malaizijos mokytojai,
• mažiausia – Bulgarijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos
mokytojai.
• Daugumoje šalių ketvirtadalis mokytojų faktiniam
mokymui skiria mažiau negu 70 proc. pamokos laiko.
Pasitenkinimo darbu indeksas
• Pasitenkinimo darbu indeksas galėjo
svyruoti:
• nuo 1(visiškai nepatenkintas savo darbu)
iki 4 (visiškai patenkintas savo darbu).
• Nors Lietuvos mokytojai ir pakankamai
patenkinti darbu (vertinimų vidurkis
šalyje yra 3 iš 4 galimų balų),
• pagal šį rodiklį Lietuva lenkia (3,3)tik
Vengriją(2,7), Slovakiją (2,9), Braziliją
(3,1) ir Meksiką (3,2).
Mokyklos ir mokytojų vertinimas ir
atsiliepimai apie jų darbą
• Šalys išdėstytos mažėjimo tvarka pagal mokytojų,
kurių darbas nebuvo vertintas per paskutinius 5
metus, skaičių.
• Lietuva buvo 3 nuo galo (2 proc.): po jos yra tik
Malaizija (1,9 proc.)ir Bulgarija (1,5 proc.).
• Išorinių institucijų atliekamas mokyklos veiklos ir
mokytojų darbo vertinimas yra gana retas reiškinys.
• Mokyklos veiklos ir mokytojų darbo savianalizė rodo,
kad darbo vertinimas iš tiesų reikalingas.
• Specialiųjų poreikių mokinių mokymas bei mokytojų
ir mokinių santykiai - vieni svarbiausių mokyklos
veiklos ir mokytojų darbo vertinimo kriterijų.
Mokyklos ir mokytojų vertinimas ir
atsiliepimai apie jų darbą (2)
• TALIS pirmą kartą tarptautiniu mastu parodė,
kad mokytojai vertinimus ir atsiliepimus apie
jų darbą vertina kaip teigiamą reiškinį!
• Mokytojai sutinka, kad vertinimai ir
atsiliepimai apie jų darbą yra teisingi ir
naudingi jų profesiniam tobulėjimui.
• Nors mokytojų darbo vertinimo sistemų
nauda yra neabejotina, tačiau duomenys rodo,
kad daugeliu atveju jose nenumatytos
mokytojų skatinimo priemonės.
Darbo vertinimo ir /arba atsiliepimų
apie jį poveikis mokyklos plėtrai
• TALIS tyrimas parodė, kad daugumoje šalių
mokytojų darbo vertinimo sistema veikia
nepakankamai gerai,
• nes neskatina mokytojų dirbti kuo
veiksmingiau.
Darbo vertinimo ir /arba atsiliepimų
apie jį poveikis mokyklos plėtrai (2)
• Daugumos šalių mokytojai nurodė, kad
direktorius netaiko materialinių sankcijų tiems
mokytojams, kurie nuolat netinkamai vykdo
savo pareigas.
• Bulgarija (69 proc.), Lietuva(60 proc.) ir
Slovakija (45 proc.)yra tos šalys, kuriose
mokyklos direktorius imasi veiksmų prieš
nuolat blogai savo pareigas vykdančius
mokytojus.
Mokyklų organizacinės kultūros
reikšmė
• Mokyklos strategija lemia planingą švietimo
kaitą,
• mokyklos kultūros kaitą bendradarbiavimo
kultūrą,
• pedagogo profesinę ir institucinę raidą,
• besimokančios bendruomenės santykius.
Mokyklos kultūra
•
•
•
•
tai jos narių veiklos būdai,
normos,
lūkesčiai
ir vertybės.
Schein (1992) pateikia
tokias sąvokos kultūra reikšmes:
• elgesio taisyklės, kurių laikosi mokytojai
bendraudami mokytojų kambaryje;
• vartojama kalba ir įsigalėję ritualai;
• mokytojų darbo grupėse susiformavusios
normos susijusios su pamokos planavimu arba
mokinių pažangos tikrinimu;
• vyraujančios vertybės, kurių laikosi mokykla,
• jos tikslai arba misija;
Mokyklos kultūra, tai
• filosofija, kuria, grindžiamas vyraujantis
požiūris į tam tikrų mokomųjų dalykų mokymą
ir mokymąsi;
• žaidimo taisyklės, kurias nauji mokytojai turi
išmokti, kad galėtų bendrauti mokykloje arba
savo skyriuje;
• įspūdis arba klimatas, kuris pajuntamas tik
įėjus į mokyklą,
• arba tai, kiek yra matomas arba nematomas
mokinių darbas.
Mokyklų vertybių struktūra
• asmeninis darbuotojų profesionalumas. Šioje
vertybėje atsispindi ypatingas įgudimo lygis,
dominavimas tam tikroje veikloje.
• Jo pagrindas – nuolatinis žmogui svarbių
• dalykų tikslinimas, mokymasis aiškiau,
konkrečiau matyti, suprasti tikrovę.
• Atsispindi aiškus realybės vaizdas
sugretinamas su vizija;
Mokymasis komandoje
• yra neatsiejamas mokyklos kaip institucijos
bruožas,
• nes be mokymosi komandoje negali būti
mokymosi organizacijoje.
Mokymosi komandoje vertybė yra
išreiškiama
1) reikalingas įžvalgus mąstymas apie begalę
sudėtingų problemų, trukdančių organizacijai veikti;
• komandos perima kūrybinį savo žmonių potencialą
• Ir papildymo principu efektyviau sprendžia
problemas;
2) jaučiamas vis didėjantis inovacijų ir veiksmų
koordinavimo poreikis.
• Mokymasis komandoje, tai dialogo įvaldymas,
diskusija ir žinojimas, kada imtis veiksmų.
Sisteminis mąstymas
•
•
•
•
•
•
tai būdas matyti visumą,
labiau santykius nei daiktus,
labiau pokyčių modelius nei statinius momentus.
Tam tikslui yra būtina pakeisti matymo prizmę:
nuo dalių – prie visumos,
nuo savęs (reaguojančio asmens) – prie aktyvaus
dalyvio, formuojančio būsimą, naują tikrovę.
• Tai padeda organizacijai tvarkytis sudėtingoje
nūdienos realybėje.
Skiriami šie pagrindiniai mokyklos
kaip organizacijos veiklos bendri
aspektai:
• visos veiklos ir darbai organizacijoje traktuojami kaip
mokymosi procesas;
• akcentuojamas bendradarbiavimas, kaip galimybė
mokytis;
• svarbus tampa darbas su informacija;
• organizacija turi pasižymėti lankstumu ir išskirtiniu
požiūriu į visų organizacijos narių mokymąsi;
• pabrėžiamas besąlygiškas skirtybių priėmimas,
• dėmesio koncentravimas į problemų identifikavimą
bei jų sprendimą.
Vertybės mokykloje yra visa ko esmė ir prasmė,
•
bendras tų pačių vertybių pripažinimas daro
mokyklos kultūrą stiprią.
• Mokyklos kultūros vertybių pagrindas yra
sudarytas iš trijų lygmenų vertybių:
1. bendražmogiškosios,
2. visuomenės,
3. organizacijos.
Organizacijos kultūros svarba
1) organizacijos kultūra suteikia organizacijai unikalumo,
išskiria organizaciją iš kitų, nes kiekvienoje
organizacijoje vyrauja savitos vertybės, elgesio normos ir
tradicijos;
2) stiprina bendrumo jausmą, atsidavimą, lojalumą
organizacijai, mažina darbuotojų kaitą;
3) darbuotojų elgseną daro nuoseklesnę, nes pateikia
standartus, tai yra priimtinas elgesys organizacijoje,
formuoja nuostatas ir elgseną;
4) skatina darbuotojų bendradarbiavimą, gerina
sprendimų priėmimo procesą, taip didindama
organizacijos efektyvumą.
Vadovavimas ir organizacinė tvarka
skirtingose kultūrose
• Asmeninis ir kolektyvinis vadovavimas
- Bet kurios tautos (kultūrinės grupės)
narių elgesys beveik visiškai priklauso nuo
tos visuomenės istorijos.
Vadovaujama dviem būdais:
- Sukuriant struktūras;
- Visas jėgas sutelkiant užduočiai atlikti.
Vadovavimas ir organizacinė tvarka
skirtingose kultūrose
Vienaplanės veiklos kultūros:
- pirmenybė ne sentimentams ir jausmams,
- o faktams ir logikai.
Daugiaplanės veiklos kultūros:
- pirmenybė iškalbai ir sugebėjimui tikinti;
- žmonėms.
Santūrios kultūros:
- pasitiki žmonėmis,
- tačiau valdo žiniomis,
- kantrybe
- ir ramia kontrole.
Vadovavimas ir organizacinė tvarka
skirtingose kultūrose
• Autoriteto, vadovavimo ir darbo tvarkos sampratos
Vokietija:
•
-
pasaulį valdo Tvarka;
tikras Ordnung tik tada, jeigu gerai veiks atitinkamos taisyklės,
nurodymai ir darbo procesas;
vadovavimas nėra tik autokratinis;
tikslūs nurodymai;
bendradarbiavimas ir bendravimas:
- gerbti vokiečių vertybes;
- svetimšalis turi padaryti įspūdį atitinkamu mokslo cenzu;
- punktualumas ir tvarkingumas;
- smulkiai išdėstomas turinys;
- žinoti, kokia jūsų vieta visoje valdymo grandinėje;
- viršininkai paprastai su pavaldiniais kalba tyliai;
-vienu kartu – vienas darbas.
Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose
kultūrose
Prancūzija
-
vadovavimo stilius labiau autokratinis;
viršininko vaidmuo judresnis;
generalinio direktoriaus autoritetas + jo oratoriniai sugebėjimai;
prancūzų valdytojai – elitas;
nauji žmonės lengvai neįsileidžiami;
į vadovų klaidas žiūrima atlaidžiai;
svarbiau organizacijai pripažįstama reputacija, o ne artimiausių
tikslų įgyvendinimas;
jausmai – svarbus veiksnys;
vengia rizikingų verslo sprendimų.
Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose
kultūrose
Jungtinė Karalystė:
-
“cechinė” specializacija;
kvalifikuočiausi verslininkai Vakarų pasaulyje;
autoritetą lemia kilmė, titulas ir giminės vardas;
vadybininkai: jų savybės;
ryškus pragmatizmas ir savanaudiški tikslai;
elgesio normos britų kompanijose išmoko suprasti ir atlaikyti gana
neaiškų vadovavimo būdą;
požiūris į užduotis: ne punktualumo vergai;
Bendradarbiavimo ritualas:
- bendraujama asmeniškai ar telefonu;
- per dalykinius susitikimus (lančo ir pietų metu);
- simpoziumų, kongresų, parodų lankymo metu ir prestižinių klubų
susiėjimuose.
JAV:
pirmųjų Amerikos naujakurių mąstysena buvo grindžiama:
- puritoniška darbo etika;
- teise turėti savo nuomonę.
- amerikiečių vertybės (greitis, individuali veikla, pasitikėjimas savo jėgomis,
iniciatyvumas ir išradingumas ir kt.);
- Amerikos vadybininkai simbolizuoja laisvos iniciatyvos krašto gyvybingumą ir
ryžtą;
- pinigai yra pažangos matas;
- vadovo intelektas ir subtilumas mažiau vertinami;
- visuomenės individualizmas – aiškiai kontroliuojamas griežtos darbo tvarkos
bei dokumentų verslo pasaulyje;
- greitai priimami į darbą, bet ir greitai gali būti atleisti;
- verslo santykių stiliui būdingas utilitarizmas:
- nereikalingų darbo sąnaudų vengimas;
- tikslumas ir gerai apgalvotas verslo organizavimas;
- detali atskirų funkcijų analizė ir skrupulingas jų vykdymas;
- siekimas padaryti šiandien geriau negu vakar;
- dėmesys smulkmenoms; pasirenkamų kadrų specializacijai ir aukštai jų
kvalifikacijai;
- verslo aiškumas ir jo įgyvendinimas
Bendravimas:
- parodyti savo pasiūlymo ypatumą;
- nesirinkti didelės ir garsios firmos;
- siūlyti gerai apgalvotus ir realius projektus.
-
Romanų tautos (Italija, Ispanija,
Portugalija)
- vadovavimo stilius panašus į
prancūziškąjį;
- vidutinio dydžio kompanijose generalinis
direktorius – įmonės savininkas;
- šeimos vardas ir pažįstami vyrauja;
- paplitęs nepotizmas (šeimyniškumas);
- autoritetas remiasi amžiumi, reputacija ir
neretai turtu;
- vadovavimo stilius autokratinis.
Rytų tautos
- kultūrinių vertybių įtaka;
- konfucianizmo principai Kinija, Honkongas,
Taivanis, Singapūras);
- “rytietiškas modelis” (primena šeimos sandarą);
- visuomenės pastovumas grindžiamas žmonių
nelygybe;
- konfucianizmo bruožai:
- tikėjimas moraliniu valdžios pagrindu;
- savitarpio santykių ir ištikimybės branginimas;
- išsilavinimo bei sunkaus darbo vertinimas.
Konfucianizmas versle:
- valdžioje turi būti žmonės, pasižymintys
aukščiausiu išsilavinimu ir aukšta morale;
- šiais laikais japonų ir korėjiečių vadovai
puikuojasi savo kvalifikacija;
- Daugelis tradicinių japonų kompanijų –
klasikiniai Konfucijaus teorijos modeliai;
Budistinės ir islamiškos atmainos (Tailandas,
Malaizija):
- Tailandiečiai: hierarchija turi būti griežta;
- Viršininkai elgiasi su žemesniais už save
neformaliai;
- Malaizijoje ir Indonezijoje visuomeninė padėtis
paveldima;
- Paaukštinimas turi ateiti iš viršaus.
Pedagoginės veiklos modeliai
• Tradicinis mokymas (dominuoja informacijos
teikimas, įgytų žinių tikrinimas)
• Savarankiškas mokymasis (savarankiškas ar
grupinis naujų žinių „atradimas“)
• Mokymasis tinkluose (bendravimas ir
bendradarbiavimas su bendraamžiais ir/ar
ekspertais iš viso pasaulio
Pedagoginės veiklos modeliai: lūžis
(dar?) neįvyko
1. Ugdymo tikslai orientuoti į tradicinį mokymą;
2. Praktinė mokytojų veikla orientuota į
tradicinį mokymą (labiau nei tikslai);
3. Tradiciniame mokyme IKT naudojimas
nelemia geresnių mokymosi rezultatų.
INFORMACINIŲ KOMUNIKACIJŲ
TECHNOLOGIJŲ taikymas
ŠMM atliko IKT diegimo švietime tyrimus:
• SITES M1 – 1996 - 1998 m. kiekybinis tyrimas.
• SITES M2 – 1999 – 2002 kokybinis tyrimas,
skirtas išsamiai išnagrinėti geriausiems įvairių
šalių IKT taikymo pavyzdžiams - “IKT
pedagoginėms naujovėms”.
• SITES 2006 (M3) – 2005 - 2007 kiekybinis
tyrimas.
SITES tyrime dalyvavo šios šalys
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
Albertos provincija (Kanada),
Ontario provincija (Kanada),
Čilė,
PAR,
Japonija,
Kinija (HongKong),
Kinija (Taipei),
Tailandas,
Singapūras,
Rusija,
Maskva (Rusija),
LIETUVA,
Katalonija (Ispanija),
Danija,
Estija,
Suomija,
Prancūzija,
Italija,
Norvegija,
Slovakija,
Slovėnija,
Izraelis
22 dalyviai iš 20 šalių, 9000 mokyklų, 35000 mokytojų
LIETUVOJE dalyvavo
• 320 mokyklų
• Mokyklos direktorius
• Asmuo, vykdantis IKT koordinavimo darbus
• 8-ose klasėse dirbantys matematikos ir gamtos
mokslų mokytojai (2-6 mokytojai)
TYRIMO KLAUSIMAI
1. Kokie pedagoginės veiklos modeliai
realizuojami mokyklose ir kaip juose
naudojamos IKT?
2. Kaip mokytojai naudoja IKT?
3. Kokie veiksniai susiję su IKT naudojimu?
Kiek mokytojų naudoja IKT
matematikoje ir gamtos moksluose?
•
•
•
•
Panaudojamumas svyruoja nuo 20 iki 80 %
Lietuvoje IKT naudojo 63% matematikos
ir 65% gamtos mokslų mokytojų;
LT septinta iš 22 dalyvių.
Mokytojų IKT taikymo technologinė ir
edukologinė kompetencijos (savęs vertinimas)
• Lietuvos mokytojai save vertina kukliai (LT – 18
iš 22 dalyvių)
Mokytojo kompetencijos ir IKT
taikymas
• Egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp
mokytojo edukacinės IKT taikymo
kompetencijos ir IKT taikymo.
Kitos išvados
• Nacionalinis turinys turi įtakos IKT naudojimui
• Parama ir pagalba mokytojams naudojant IKT
yra svarbus veiksnys naudojant IKT
pedagoginėje praktikoje
• Nėra koreliacijos tarp IKT prieinamumo
(mokinių – kompiuterių santykio) ir mokytojų,
teigusių, jog naudojo savo pamokose IKT,
skaičiaus.
Tyrimo išvada
• Tyrimo išvada
• Iš visų mokytojo asmens charakteristikų
edukologinė IKT taikymo kompetencija yra
svarbiausias IKT taikymo pozityvus
prediktorius.
Mokomojo proceso organizavimo būdai:
1. Mokomojo laiko struktūra ir paskirstymas.
2. Veiklos vertinimas, valdymas, vadovavimas.
3. Mokymo planai, paskaitos, egzaminai.
KLAUSIMAI
1. Kokius žinote pagrindinius švietimo principus
2. Kaip organizuojamas švietimas?
3. Vadovavimo ir organizavimo tvarka
skirtingose kultūrose.
4. Pedagoginės veiklos modeliai.
5. Informacinės komunikacijos taikymas
Lietuvoje.
6. Mokomojo proceso organizavimo būdai.