Transcript mokymosi strategijos_papildomai

Šiuolaikiniai didaktikos
principai
PRINCIPAI
Moksliškumo
principas
POŽYMIAI
•
•
•
Formuojamas mokymo (si) turinys, sudaromi mokymo planai,
programos, vadovėliai. Turinys turi būti susietas su faktais,
atspindėti šiuolaikinio mokslo situaciją.
Mokomojo dalyko logika sąlygoja žinių konstravimą, t. y. perėjimas
nuo senų žinių prie naujų ir dalykų ryšių.
Mokymas (is) turi remtis mokslinėmis žiniomis apie mokinį, jo
psichinius procesus (pojūčiai, suvokimas, dėmesys, atmintis ir kt.).
Teorijos ir
praktikos
ryšio
principas
•
•
•
Taikomas visoms mokyklos pakopoms, visiems mokomiesiems
dalykams.
Teorinės žinios aiškinamos remiantis praktika: stebėjimais,
pavyzdžiais, pratimais ir kt.
Naujas žinias galima praktiškai įtvirtinti, pritaikyti bei patikrinti.
Remiamasi praktine mokinių patirtimi.
Nuodugnumo
principas
•
•
•
•
Mokoma suprasti mokslo dalykų ir praktinės veiklos pagrindus.
Be pagrindų neįmanomas aktyvumas, sėkmingas mokymasis.
Išmokstama paviršutiniškai, žinios sujauktos, fragmentinės.
Žinių pagrindai, vengimas spragų.
•
Šiuolaikiniai didaktikos
principai
POŽYMIAI
PRINCIPAI
Ugdomojo mokymo
principas
• Žinios panaudojamos kaip priemonė mąstymui plėtoti.
• Garantuoja bendrąjį mokinių vystymąsi , nes mokymo
procese ugdoma visa asmenybė (proto, jausmų, valios,
charakterio).
• Jis apima asmenybės dorovinį ugdymą bei santykius su
aplinka ir savimi (mokant auklėjama ir auklėjant mokomasi).
Frontalaus, grupinio ir •
individualaus mokymo
•
derinimo principas
•
•
Mokymas įmanomas tik tada, jeigu atsižvelgiama į mokinių
charakteristikas: amžių, gebėjimus, individualias savybes.
Niekam negabių vaikų nėra.
Mokymas sėkmingas, kai mokytojas pažįsta ne tik klasės
ypatumus, bet ir kiekvieno mokinio sugebėjimus, darbo
stilių, tempą, polinkius ir pan.
Protingai derinama klasės pažintinė veikla su individualia
aktyvia kiekvieno mokinio veikla pamokoje.
Šiuolaikiniai didaktikos
principai
PRINCIPAI
Sąmoningumo
ir aktyvumo
principas
POŽYMIAI
•
•
•
•
•
Vadovavimo ir
mokinių
savarankiškumo
derinimo
principas
•
•
•
•
Susijęs su stipria vidine mokinio motyvacija ir su jo valios
pastangomis.
Mokiniai noriai ir aktyviai mokosi, suprasdami mokomąsias
užduotis ir veiklos rezultatus.
Principo teorinis pagrindas – žmogus yra ne pasyvus aplinkos
produktas, o aktyvus savo gyvenimo kūrėjas, aktyvus
mokymosi subjektas.
Reikalavimas mokytojui – skatinti mokinio iniciatyvą ir
aktyvumą.
Daug svarbiau išmokyti mokinį ieškoti tiesos, ją rasti ir ginti,
išmokyti abejoti, ugdyti norą pažinti ir mokytis.
Padėti mokiniams išmokti savarankiškai dirbti bei formuotis
jų savarankiško mokymosi gebėjimams.
Pagarba vaiko norui savarankiškai dirbti.
Iš pradžių mokinių darbo pobūdis remiasi mokytojo
mėgdžiojimu, po to seka savarankiškas užduoties
interpretavimas ir kūrybinis darbas.
Sudaro pagrindą ir galimybes realizuoti tęstinio mokymosi
koncepciją.
Šiuolaikiniai didaktikos
principai
PRINCIPAI
Išmokimo
tvirtumo
principas
POŽYMIAI
•
•
•
•
Vaizdumo
principas
•
•
•
Principas reikalauja, kad žinios įsitvirtintų mokinių atmintyje,
taptų sąmonės dalimi, gero elgesio pagrindu.
Kartojimas laikomas vienu iš pagrindinių būdų tvirtoms
žinioms pasiekti, patvariems mokėjimams ir įgūdžiams
susiformuoti. Svarbu kartoti sąmoningai ir saikingai. Jis turi
būti įvairus, įdomus ir sistemingas.
Žinios tvirtai įsisavinamos, jei mokinys yra aktyvus, todėl
mokytojas turi būti pasirengęs taikyti šiuolaikinius mokymo
(si) metodus.
Tvirtumo esmę sudaro nuolatinis žinių ir mokėjimų gilinimas,
tikslinimas bei vertinimas (mokymo(si) rezultatų ir savęs
vertinimu, refleksija).
Tai absoliutus visokio pažinimo pagrindas, todėl mokymas turi
remtis ne abstrakčiais žodžiais, bet konkrečiais, mokinio
tiesiogiai suvokiamais vaizdais.
Šiuolaikinės techninės mokymo priemonės padeda pavaizduoti
daiktų savybes, reiškinius, procesus, nesuvokiamus natūraliu
stebėjimu.
Mokymosi priemonių naudojimo tikslas – sudaryti aplinką, kuri
įgalintų mokytis, padėtų maksimaliai realizuoti pamokos
uždavinius, skatintų mokinių aktyvumą ir savarankiškumą.
Šiuolaikiniai didaktikos
principai
POŽYMIAI
PRINCIPAI
Prieinamumo
principas
•
•
•
•
•
Sistemingumo
ir nuoseklumo
principas
•
•
•
•
Mokytojas turi žinoti kiekvieno mokinio pažintines galimybes, žinių
apimtį, patirtį ir reikalauti iš jo pagal sugebėjimus.
Optimalių sąlygų kiekvieno mokinio mokymui (si) sudarymas.
Naujas mokytojo vaidmuo – individualus priėjimas prie kiekvieno. Vienam
daugiau pagalbos, kitam daugiau savarankiškumo.
Tinkamai organizuotas mokymas ir tikslingi metodai sunkią medžiagą daro
suprantama.
Mokinio pažintines galimybes, jo protinius ir praktinius sugebėjimus lavina
amžius, aplinka ir mokymo individualizavimas.
Mokant ir mokantis žinios įsisavinamos tam tikra tvarka, sistemingai:
“Nuo artimo ir toliau eiti prie tolimo, nuo mažiau sudėtingo prie
sudėtingesnio, nuo žinomo prie nežinomo”.
Mokyti mokinį konstruoti naujų ir senų žinių, mokėjimų, įgūdžių bei
veiklos sistemas.
Vieninga žinių ir mokėjimų sistema formuojasi laikantis tarpdalykinio
ryšio ar siejant giminingas žinias į vieningą sistemą, kad mokinys
susidarytų vieningą tikrovės vaizdą.
Vykstant žinių sintezei, labai svarbi mokytojo pagalba.
Mokytojo vaidmenys mokinių
mokymosi procese
Auklėtojas
Mokymosi
proceso
vadovas
Dalyko
mokytojas
MOKYTOJAS
Konsultantas
Organizatoriu
s
Informacijos
perteikėjas
Mokymosi
proceso
vadovas ir
skatintoja
s
Auklėtojas
Filosofas
Pokyčių
tarpinink
as
Konsultant
as
Bendrada
rbiaujanti
s kolega
Informacijos
perteikėjas,
dalyko
mokytojas,
organizatorius
MOKYTOJAS
Novatorius
Socialinis
pedagoga
s
Tyrėjas
Klasės
lyderis
Patyręs
vyresnys
is
draugas
Padeda
nugalėti
kliūtis
Klinicist
as
Metodinink
as
Domisi, kuria
ir diegia
naujas idėjas
Mokymo (si) metodams būdingi bruožai:
Klasikiniams metodams
Šiuolaikiniams metodams
•
Poreikis suteikti žinių
•
Poreikis išmokyti mokytis
•
Dalyko žinios nepriklauso nuo mąstymo, kuris jas suvokia,
analizuoja, vertina, pritaiko
•
Dalyko žinios yra suvokiamos, pritaikomos, analizuojamos ir
vertinamos mąstant. Jos jungiamos į tarpdalykines žinias
sprendžiant praktines problemas
•
Vertinamas mokymo rezultatas, t. y. sugebėjimas atsiminti,
pakartoti žinias
•
Vertinama mokinio pažanga, atliktas darbas, o ne vien įsisavintos
žinios
•
Mokymas(is) remiasi vadovėliuose pateiktais apibrėžimais.
Skirtingų dalykų žinios ne tik nėra integruojamos, bet
suskaidomos į elementus, kurių mokoma atskirai
•
Mokymas (is) remiasi išvadų darymu, problemų sprendimų
paieška, sprendimų priėmimu. Mokiniai turėtų sujungti,
pritaikyti skirtingų dalykų žinias, palyginti analogiškus įvykius ar
situacijas.
•
Pagrindiniai skaitymo ir rašymo gebėjimai ugdomi neakcentuojant
kritinio mąstymo ugdymo. Dėmesys skiriamas tiesioginiam teksto
suvokimui, o tik po to jo prasmei įžvelgti
•
Pagrindiniai skaitymo ir rašymo gebėjimai ugdomi kartu, ugdant
kritinį mąstymą. Dėmesys skiriamas interpretacijoms, jų
lyginimui, analizei, įvertinimui
•
Privalo klausyti mokytojo nurodymų. Tikrinami gebėjimai
atsiminti apibrėžimus, formules, faktus. Klasės tylumas laikomas
privalumu, šnekumas – trūkumu
•
Mokiniai įtraukiami į diskusijas, organizuoja aktyvų, kritišką
klausinėjimą ir klausymą. Teigiamas požymis – turėjimas
specifinių ir tikslių klausimų. Klasėje daug diskutuojama.
•
Mokiniai įgyja žinių nesiekdami ir nevertindami. Mažai dėmesio
skiriama mokinių įsitikinimams. Dėstomoji medžiaga pateikiama
iš vienintelio požiūrio taško
•
Mokinys tampa visą gyvenimą besimokantis ir mąstantis asmuo.
Reikalaujama panaudoti tarpdalykines žinias. Dėmesys skiriamas
mokinio įsitikinimui, yra sąlygos išreikšti savo požiūrį
•
Mąstymo ir jo funkcijų suvokimas nėra svarbus ir nebūtinas.
Mokiniams nereikia suprasti išmoktų dalykų racionalaus pagrindo
ar gilesnės logikos. Moksliniai paaiškinimai pateikiami kaip
duotybės, o ne kaip medžiaga, kurią reikia pagrįsti
•
Mąstymo ir jo funkcijų suvokimas yra svarbus ir būtinas.
Mokymo(si) pagrindas yra racionalumo siekimas, giluminis
pagrindinių konceptų ir principų suvokimas. Mokiniai skatinami
aptarti, pagrįsti, analizuoti ir vertinti
•
Už mokinio mokymąsi atsakingas mokytojas. Mokiniai neturi
galimybės planuoti savo mokymo(si) proceso. Mokytojas –
organizatorius, vadovas. Mokytojas taiso mokinių klaidas.
•
Mokiniams sudaromos sąlygos formuoti savo suvokimą, mokyti
kitus. Atsakomybė perduodama mokiniui. Mokiniui suteikiama
galimybė pačiam nuspręsti, susirasti reikiamų žinių.
•
Mokymas(is) yra asmeniškas, monologinis procesas. Mokytojų
atsakymai yra esminiai mokinių mokymosi vertinimo standartai.
•
Mokinio patirtis turi didelę reikšmę mokymo(si) procesui.
Mokymas(is) yra visuomeniškas, dialogiškas, dialektiškas
procesas. Mokiniai patys ieško tiesos ir atsakymų.
Skaitymo metodai




Žinojimas, kodėl skaitomas vienas ar kitas
tekstas.
Svarbiausių teksto aspektų nustatymas.
Dėmesio sutelkimas į svarbiausius, o ne į
sąlygiškai svarbius dalykus.
Darbo nuolatinis stebėjimas, siekiant nustatyti
ar išsamiai ir logiškai jis atliekamas.
Rašymo metodai




Lavina kritinį ir lyginamąjį mąstymą, žadina
mokinių smalsumą.
Moko vertinti savo mintis, ir įsitikinimus.
Skatina atidžiai stebėti aplinką, padeda suvokti
draugų pažiūras ir patirtį.
Skirti:
paprastam aprašymui, bruožams, pokyčiams nusakyti;
išrinkti svarbiausius dalykus ir sustruktūruoti suvokimą (pabraukimai,
paryškinimai tekste);
informacijos grupavimui, rūšiavimui.
Klausinėjimo metodai
Klausimai padeda tiesti kelius į
nežinomybę.
 Gebėjimas formuluoti apgalvotus
klausimus yra įgūdis, kurį reikia ugdyti.
