Transcript Jurgis Savickis

Ekspresionizmo bruožai Jurgio
Savickio novelėje „Vagis“
Lietuvių kalba XI klasėje
Z. Pakštienė
Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų
mokykla
2015.04.13
1
Jurgis Savickis- prozininkas, ekspresionistas
(1890 – 1952)
 Tikras šiandienos lietuvio – europiečio,




2015.04.13
laisvo ir atviro pasaulio gyventojo,
pirmtakas.
J. Savickis – Vakarų kultūros žmogus.
Domėjosi menu (daile, teatru).
Laisvai kalbėjo keliomis Europos
kalbomis
Lietuvos diplomatas. Užsienyje
rūpinosi lietuvių kultūros
populiarinimu.
2
ekspresionizmas
 (pranc. expressionisme - expression - išreiškimas,
išraiškingumas, išraiška)
 XX a. pirmųjų 3 dešimtmečių avangardistinė V.
Europos dailės, literatūros, muzikos,
architektūros ir teatro srovė, kuriai būdinga
 atviras, pabrėžtas autoriaus pasaulėjautos, emocijų,
vizijų reiškimas,
 anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos,
 apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai.
2015.04.13
3
Ekspresionistai
 vertino menų sintezę,
 šis judėjimas apėmė daug meno rūšių:
 literatūrą,
 muziką,
 dailę,
 šokį,
 teatrą,
 kiną,
 architektūrą.
2015.04.13
4
dailė
Ekspresionizmas
2015.04.13
5
Ryškiausias ekspressionizmas
vokiečių ir
austrų mene.
2015.04.13
6
Ekspresionizmo užuomazgos
19a. pabaigos
Vakarų Europos
tapyboje
Edvardo Munko
nervinga technika ir
neįprastos spalvos
daugeliui ekspresionistų
tapo įkvėpimo šaltiniu.
E. Munkas.Šauksmas.1893.
2015.04.13
7
Edvardas Munkas 1863-1944.
„Autoportretas su
cigarete“, 1895
Baimė. 1894m.
Naudoja lanksčią,
išraiškingą kontūrinę
liniją ir stipriai
kontrastuojančias
spalvines plokštumas
2015.04.13
8
Ekspresionizmas
 Ekspresionizmo terminas apima 20 a. pradžios vokiečių
modernistinės dailės, literatūros, teatro kryptį, kuri reiškėsi
nuo 1905 iki 1930 m.
 XX a. II dešimtmečio pradžioje ekspresionizmo terminu
vokiečių kritikai vadino prancūzų fovizmo ir kubizmo
tapybą, eksponuotą Berlyno parodose.
2015.04.13
9
Francas Markas. Mėlynas arklys. 1911 m.
 Netrukus šis terminas
įsitvirtino kaip naujosios
vokiečių dailės apibūdinimas
 Apėmė
 „Tilto“ („Die Brücke“),
 „Mėlynojo raitelio“ („Blaue
Reiter“)
 pavienių dailininkų
kūrinius.
 Ši tapybos kryptis klestėjo
1910-20 m. vokiečių
dailininkų grupuotėse
Drezdene, vėliau Berlyne.
2015.04.13
10
Ekspresionistai
Emilis Noldė 1867-1956
Maksas Pekšteinas
1881-1955
Emilis Noldė. Sujaudinti žmonės. 1913
m.
 Ekspresionizmo tikslas
– menininko jausmų,
išgyvenimų, būsenų
perteikimas
(ekspresija).
 Apibendrintos ir
sujauktos formos,
grynos, ryškios spalvos
priešinamos tradicinei
tapybai ir
impresionizmui.
Maksas Pechšteinas (1881-1955)
 Vokiečių tapytojas.
 Subjektyviai-dramatinis
pasaulio suvokimas
 Apibendrinantys linijiniai
ritmai
 daiktų formos deformacija
Tiltas per Sena su mažu garlaiviu
Karlas Šmitas- Rotlufas.Emi portretas.1919 m.
 Ryškių netikroviškų
spalvų, dramatiškų
potėpių ekspresionisto
paveikslas virpa gyvybe.
2015.04.13
14
Žoržas Ruo.Trys klounai.1928 m.
 Jie siekė įtaigos,
impulsyvios
meninės raiškos,
2015.04.13
15
Žoržas Ruo. Kristaus galva. 1939m
 kūrė subjektyvias
nerimo, baimės,
kančios kupinas vizijas.
 Dailininkai įkvėpimo
sėmėsi iš primityvizmo,
liaudies meno, vaikų
piešinių, atitinkamų dailės
istorijos periodų kūrybos
(pvz. gotikos,
manierizmo).
2015.04.13
16
Augustas Makė 1887-1914
„Autoportretas su skrybėle“, 1909
„Menininkė su skrybėle„, 1909
•tapyba įtempta,
aistringa ir labai
asmeniška
•drobė – tai
priemonė išreikšti
jausmams.
2015.04.13
17
Augustas Makė. Dama žaliu apsiaustu. 1913 m
 siekė susikurti tokias
vaizdines formas,
kurios daugiau reikštų
vidinius jų jausmus nei
atspindėtų išorinį
pasaulį.
2015.04.13
18
Elfridas Lose –Vechtleris. „Interjeras su
moterimi ant lovos. (Akvarelė)
2015.04.13
19
Egonas Šilė. Autoportretas. (1910)
 vienas iš geriausių austrų
modernistų (1890-1918)
 tapyba ir grafika
pasižymi
 nervingais spalvų
kontrastais,
 lanksčiu piešimu.
Ernestas Molenhaueris. 1892-1963
 Rytų Prūsijos
kultūrinių tradicijų
menininkas.
 Gimė Tapiau(Austrija).
 Dailę studijavo
Karaliaučiaus dailės
akademijoje.
 Sieninės tapybos
praktiką atliko Tilžėje.
2015.04.13
21
Ernestas Molenhaueris. Nidos
prieplauka 1962 m.
Atostogas leido dailininkų
pamėgtoje Nidoje,
Hermano Blodės
viešbutyje, kuriame iki
Pirmojo pasaulinio karo
kūrė jau žinomi vokiečių
menininkai ekspresionistai
Maksas Pechšteinas, Karlas
Šmidtas-Rottlufas, Lovis
Korintas, Oskaras Molis
2015.04.13
22
Ernestas Molenhaueris
„Nerijos saulė“.1948 m.
2015.04.13
„Juodoji banga“. 1954 m.
23
Nida – ekspresionizmo lopšys
 Dešimtasis Nidos ekspresionistų
pleneras (2004m.) buvo skirtas
Nidos dailininkų kolonijos
įkūrėjui, viešbučio šeimininkui
ir meno mecenatui Hermannui
Blodei (1862–1934) atminti.
 Nida buvo vienu svarbiausių
įkvėpimo šaltinių žymiems
ekspresionistams Maksui
Pechšteinui ir Karlui Šmidtui
Rotlufui
Hermano Blodės muziejus,
dabar viešbutis „Nidos
Smilte“.
2015.04.13
24
Ekspresionizmas šiandien
 Prieš trylika metų, vilniečio
dailininko Sauliaus Kruopio
suorganizuotas Nidos tapybos
pleneras atgaivino XX a.
pradžioje gyvavusią menininkų
tradiciją rinktis H. Blodės
„Dailininkų verandoje“.
 Per daugiau kaip dešimtmetį
plenere dalyvavo įvairių šalių
menininkai ekspresionistai.
 127 iš jų susibūrė į Nidos
menininkų asociaciją.
 Plenero dauguma - vokiečiai
2015.04.13
Sauliaus Kruopis
25
„Nidos ekspresija“
Saulius Kruopis. Sūnui Eigirdui. 2002,
2015.04.13
Skaistė Butnoriutė.
Auksinė vienatvė. 2000
26
Kurie iš pateiktų darbų priklauso ekspresionizmui?
1
3
2
4
2015.04.13
5
6
27
Žymiausi ekspresionistinio judėjimo menininkai











Francas Markas
Emilis Noldė
Maksas Pekšteinas
Karlas Šmidtas Rotlufas
Žoržas Ruo
Augustas Makė
Elfridas Lose –Vechtleris
Egonas Šilė
Ernestas Molenhaueris.
Sauliaus Kruopis
Skaistė Butnoriutė
Ekspresionizmas dailėje

XX a. I pusės stilistinė kryptis, kuri išraiškingumu,
spontaniškais spalvų ir šviesos deriniais nuosekliai
stengėsi atsiriboti nuo tikroviškumo tapyboje ir
grafikoje.
 Tikslas – menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų
perteikimas (ekspresija).
 Raiška - apibendrintos ir sujauktos formos, grynų,
ryškių spalvų kontrastai priešinami tradicinei tapybai
ir impresionizmui.
muzika
Ekspresionizmas
2015.04.13
30
Muzikinis ekspresionizmas
 Pradžia 1905 m.
 Populiarus
 tarp
2015.04.13
austrų ir vokiečių kompozitorių.
31
Ekspresionizmo muzikoje pradžia
 Richardo Štrauso operos
 „Salomėja“ (1905)
 „Elektra“ (1908)



2015.04.13
Jose netrūksta karštų
jausmų,
labai raiškios vokalinės
partijos
svarbus orkestro,
kuriančio lemties
nuotaiką, vaidmuo.
32
Ekspresionistinė muzika
 įsigali disonansai ir išnyksta tonacija.
 Ekspresionistinė tradicija nenutrūko
per visą XX a. ir paplito įvairiuose
kraštuose. Ji iki šiol gyvuoja operinėje
ir simfoninėje kūryboje.
2015.04.13
33
Gustavas Maleris-austrų kompozitorius(18601911),
 1907 metais Gustavas Maleris išvyko į
Ameriką. Tai padaryti jį privertė intrigos
Vienos teatre. Tačiau Amerika laimės
neatnešė. Maleris sunkiai sirgo. Tad jo
paskutinieji kūriniai – „Daina apie žemę“ ir
9-oji simfonija šviesiai liūdni, nuspalvinti
mirties nuojautos. 9-oji simfonija – 4 dalių.
jos išdėstytos novatoriškai: kraštinės lėtos, o
vidury – 2 skerco. Muzikinė kalba artima
ankstyvajam austrų ekspresionizmui.
2015.04.13
34
literatūra
 Ekspresionizmas
Kilmė
 Laikas
I pasaulinio karo
išvakarės
 Vieta
Vokietija
2015.04.13
35
Žymiausi ekspresionistai
 J. R. Becheris
 G.Benas
 G. Heimas
 F.Volfas
 G. Traklis
2015.04.13
36
literatūra
 Ekspresionizmas Lietuvoje
 Jurgis
Savickis/
Jurgis Rimošius
 Kazys
2015.04.13
Boruta
37
Jurgis Savickio kūryba
• Novelių rinkiniai:
• ,,Šventadienio sonetai“, 1922 m.;
• ,,Ties aukštu sostu“, 1928 m. ;
• ,, Raudoni batukai“, 1951 m. ;
• Romanas ,,Šventoji Lietuva“ ,1952 m. ;
• karo metų dienoraštis ,,Žemė dega“, 1956 m. ;
• Kelionių aprašymų knygos: ,,Atostogos“, ,,Truputis Afrikos“,
,,Kelionės“.
2015.04.13
38
Jurgis Savickio kūrybos bruožai
 Žmogaus vienišumo tema, susvetimėjimo jausena
 Netikėtas susidūrimas su likimu
 Karo, miesto motyvai
 Vaizdai ir žodžiai netikėti, ryškūs, intensyvūs,
tapybiški
 Subtilios užuominos
 Kultūrinės nuorodos
 Minties šuoliai
 Rimtumo ir komiškumo dermė
2015.04.13
39
Stilistinės priemonės
 Ironija
 Žodžio, posakio vartojimas priešinga tiesioginei reikšme
 Humoras
 Pakantus, nepiktas juokas
 Parodija
 svetimo stiliaus imitacija pašaipos tikslais
 Paradoksas
 netikėtas, prieštaraujantis įprastiniam mąstymui
2015.04.13
40
Ką turėtume pastebėti?
2015.04.13
41
Ką turėtume pastebėti?
 Paviršinis sluoksnis:
 Buitiškas vaizdelis




Vagystė kaime
Vagies sugavimas
Kaimiečių kerštas, stebimas vaiko
Vaiko naivus žmoniškumas paskatina vagį paleisti
 Vagystė- moralinis žmonų išbandymas
 Tema

2015.04.13
Aprašyta J.Biliūno apsakyme „Vagis“
42
Kas neįprasta pasakojime?
Realistinis
Ekspresionistinis
 Pasakotojas
 Pasakotojas
Vertina įvykius
 Siužeto pabaiga
 aiški
 Palyginimai
 įprasti
Vengia vienaprasmio
įvykių vertinimo
 Siužeto pabaiga
 paradoksali, niekur
neveda
 Palyginimai
 Priverčiantys šyptelti

2015.04.13

43
Kas neįprasta pasakojime?
 Aplinkos aprašymas
išsamus
 Įvykiai


Nuoseklūs , lėti
 Meninio vaizdavimo būdai

Tradiciniai
 Aplinkos aprašymas
Keletas detalių
 Įvykiai


 Meninio vaizdavimo
būdai

2015.04.13
Užuominos, greiti
Modernūs
 Lakoniškumas
 Simboliškumas
 Šokiravimo elementai
44
Ko reiktų tikėtis?
 Neįprastos detalės kažką rimta reiškia...
 Spėjimus galime pasitikslinti tik atidžiau
įsiskaitydami
2015.04.13
45
I fragmentas. I pastraipa. Kokios nuorodos?
1.Kaip gerai turėti savo namas. 2.Savo
namas, šiluma. 3.Pilna troba žmonių,
pančius vejančių. 4.U ta ta, šilta, gerai!
- Taip gali manyti žmogus, kuris kaip
šuva išguitas po pasaulį bastos.
2015.04.13
46
Erdvės, laiko, veikėjų priešprieša
 Namai


Turėti gerai
Gaubia šiluma
 Laikas - universalus

 Pasaulis


 Laikas
dabar
 Žmonės
Tremtis,
Persekiojimas

Visada
 Žmogus

2015.04.13
47
II pastraipa. Kaip kinta nuorodos?
1. Užrūkytoj
ir dūmų prileistoj gryčioj
seni žmonės pasakojo apie senos
gadynės plėšikus, kaip jų pavogti arkliai
buvo rišami prie medžių, kaip arkliai iš
bado žieves graužė, kaip kunigams
įkaitintais virbalais padus svilino.
2015.04.13
48
Erdvės, laiko, veikėjų vertybiniai ženklai
suprobleminami
 Pasaulis
Žmonėms priešiškas
 Gryčia –
 Užrūkyta
 dūmų prileista-nesaugi
 Laikas
 Dabar
 Žmonės
 Seni
 Kunigai

2015.04.13
 Pasaulis
 Plėšikams saugusapvirtusio pasaulio vaizdas
 Laikas

Senos gadynės
 Žmonės

Plėšikai
49
III pastraipa. Nuorodos
1. Vaikas, drožinėdamas lentelę ir norėdamas iš jos
smuiką padaryti, svajojo ir klausė.
2.-Nagi, kad dabar ateitų per prisnigusį darželį
plėšikas...
3.Plėšikas rodėsi vaikui aukštas, malonus, gražiais
juodais rūbais apsirėdęs, lyg kunigas su
blizgančiais kaliošais. 4.Kodėl jam taip rodėsi - jis
nežinojo.
2015.04.13
50
Kuo vaikas skiriasi nuo suaugusiųjų?
 Vaikas
 Smuiką drožia


 Žmonės
 Pančius veja
Meninis pašaukimas
Muzikalumas
 Žmonės
 Kankina plėšiką
 Plėšikai
 Kankina kunigus
 Vaikas tarp dviejų priešiškų
pasaulių:


2015.04.13
Žmonių
Plėšikų
51
II fragmentas
Vaikas tyliai stovėjo ties piktadariu, lyg jį
kas būtų tvirtai laikęs. Jis negalėjo atspėti,
kur jis bus jį matęs. Rarotų vaizdas minė jam
šį piktadarį: žalias veidas, suplėšyti
marškiniai, pasvirusi galva... Dideliame
altoriuje prikaltas ant kryžiaus Kristus
turėjo tokio pat panašumo.
Kas tai „piktadarys“!
2015.04.13
52
Plėšikas
 Įsivaizduojamas
 Tikrovėje
 Nekasdieniškas
 aukštas, malonus,
gražiais juodais
rūbais apsirėdęs,
lyg kunigas su
blizgančiais
kaliošais.
2015.04.13
 žalias veidas,
suplėšyti
marškiniai,
pasvirusi galva...
 Kokį jums matytą
paveikslą jis primintų?
53
Kontrastingų vaizdų jungtis
 Vagis
 Kristus
 Realybė
 Svajonės
 Vaikas primena Kristaus
 Bunda vaiko sąmonė
kankintoją
 Vagis

Visagalis
 Vaikas sutrikęs
2015.04.13
 Vagis
 Bejėgis
 Vaikas nesaugus
54
III fragmentas
 Žmonių elgesys nemoralus
 Sarkazmas -pikta
pašaipa, noras
pažeminti
 Fizinis smurtas
 Vaikas atstovauja žmonių
požiūriui
2015.04.13
 Vaiko sąmonės
nubudimas
 Vidinio, psichologinio
veiksmo kulminacija
 Priima savarankišką
sprendimą
55
IV fragmentas
„Misterijos“
prasmė- Vaikas suaugo.
Geba protestuoti prieš dvasinę
degradaciją.
Ekspresionistai teigė, jog žmonijos
išsigelbėjimas- visuotinė meilė, laisvė,
pasipriešinimas
2015.04.13
56
Jurgio Savickio novelė „Vagis“
 Novelė trumpa, bet labai talpi (koncentruoto žodžio
menininkas)
 Vaizdai ryškūs artimi ekspresionistinei literatūrai,
ypač dailei
 Vaizdų sudėtis:





2015.04.13
Atsiminimai
Trumpi dabarties vaizdeliai
Išskirtinės detalės (pasakotojas mėgsta ironiškai jas komentuoti)
vartoja įvairių terminų, sąvokų, svetimų kalbų žodžių
mėgsta humorą ir ironiją
57
Jurgio Savickio novelė „Vagis“
ekspresionizmo bruožai
 Gyvenime lyg teatre žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį.
Veikėjai - kompleksuoti, pasidavę instinktams. Gyvenimasrūsti komedija.
 vaizduojamas pasaulis – žiaurus, negailestingas, keliantis
grėsmę egzistencijai. Žmogaus santykis su tikrove
konfliktiškas. Dėmesys vidinei žmogaus įtampai.
 Gyvenimą fiksuoja stambiais, grafiškais brūkšniais, jaudinsi
dėl meilės bei kitų amžinųjų vertybių likimo
 Išpažįstama dabartis.
2015.04.13
58
Ekspresionizmas
 Ekspresionizmas buvo individualaus maišto prieš
visuomenės moralę ir tvarką išraiška. Pavadinimas
(lot. „expressio – „išraiška“) atspindi siekį laisvai ir
spontaniškai perteikti subjektyvius vidinius
išgyvenimus, neretai – labai sutirštintomis spalvomis.
 Ekspresionistai buvo itin griežti visuomenės kritikai.
Jie kovojo su miesčioniškumu, jį priskirdami
„penktajam luomui“ (nusikaltėliams, valkatoms,
prostitutėms ir menininkams) bei bohemai.
2015.04.13
59
Pasvarstykite
 Kodėl vagis ir vaikas yra „kankintiniai“?
 Nupieškite ekspresionistinio stiliaus
iliustraciją šiai novelei.
2015.04.13
60