Transcript 11KL.1.2.Abstrakrusis ekspresionizmas

Abstraktusis
ekspresionizmas
PAGRINDINIAI BRUOŽAI
11 KL.
(angl. Abstract Expressionism)
20 a. vidurio tapytojų judėjimas,
vėlyvojo modernizmo pakraipa,
pasižyminti stilistikos įvairove.
Vertino:
tiesioginę, spontanišką saviraišką,
siekė perteikti savo psichines būsenas
abstrakčiomis tapybos priemonėmis:
-spalvos dėme,
-potepiu,
-dažų sluoksnio faktūra.
M.Rotko.Kompozicija Nr. 10. 1950 m.
V.de Koningas.Dvi moterys su natiurmortu. 1952 m.
5-to dešimtmečio pabaigoje – 6
dešimtmetyje judėjimas įgijo
tarptautinį pripažinimą.
6-to dešimtmečio pabaigoje
abstraktusis ekspresionizmas
ėmė slūgti, suteikdamas impulsų
naujoms stilistinėms kryptims.
Ši kryptis atmetė bet kokias klasikiniame
modernizme dar egzistavusias meno ir
visuomenės, jos skonio ir suvokimo
standartą.
Vienintelė meno funkcija
– meno vyksmas – veiksmas,
kurį atlieka pats menininkas.
Atstovavai:
Džeksonas Polokas (Jackson Pollock),
Viljamas de Koningas (Willem de
Kooning),
Markas Rotko (Mark Rothko).
Dž. Poloko tapyba remiasi
veiksmo, laikomo tiesiogine
pasąmonės projekcija.
Svarbiausia kūryboje
automatizmas – tai yra
kūrybos procesas, o ne
gaunamas rezultatas.
Dž. Polokas tapo. 1950 m.(Hanso Namuth'o nuotraukos)
Dž.Polokas.” Jaksono lavandos migla: Numeris 1.
Veiksmo tapyba. 1950 m.
Dž.Polokas.”Kompozicija”
Dž.Polokas. Numeris 8. 1949 m. (fragmentas
V. de Koningas
“Moteris”
V.de Koningas “Dvi moterys”
V. de Koningas”Kompozicija”
M. Rotko savo
studijoje tapo vieną iš
paveikslų be
pavadinimo versiją.
1952-1953 m.
(Henry Elkan'o
fotografija. 1953 m.)
M.Rotko. Be
pavadinimo
(Mėlynas, žalias
ir rudas). 1952 m.
M.Rotko”be pavadinimo”
Pokario
abstrakcionizmas
tiesiogiai savęs nesiejo su
geometrinės abstrakcijos tradicija
(K.Malevičiumi, P.Mondrianu).
K.Malevičiumi
P.Mondrianu
Veiksmo tapyba
išaugo veikiau ant
iracionalistinų siurrealizmo
pagrindų.
Ekspresionizmu ši kūryba
vadinama dėl pačios
menininko auto ekspresijos.
Šis kūrybos metodas
atrodo paprastas, bet kartu ir
sudėtingas. Kurdamas kompoziciją
menininkas laisvai pila, laisto,
purškia dažus ant drobės. Tie
darbai yra labai ekspresyvūs ir
gaivališki.
Pagrindinė problema,
kurią sprendė šie dailininkai, buvo
spalvų santykiai, kompozicijos
dinamiškumas.
Veiksmo tapybos principus JAV
toliau plėtojo posttapybinės
abstrakcijos kryptys (hard-edge,
color-field).
Išsiplėtojo kelios abstraktaus
ekspresionizmo atmainos:
veiksmo tapyba – JAV,
informel– Europoje.
Europiniai abstraktaus
ekspresionizmo analogai
skiriasi nuo amerikietiškųjų
variantų tradiciškesniais
tapymo būdais, kuklesniais
paveikslų formatais,
intymesnių, lyriškesnių
nuotaikų raiška.
Europoje analogiškas yra prancūzų
tašizmas (pranc. „tache”- dėmė ),
arba informel menas
(Hanso Hartungo,
Pjero Sulažo
kūryba).
H.Hartungas.”T 1973, E-13. 1973 m.”
H.HartungasBe pavadinimo. 1953 m.
P.Sulažas
.”Kompozicija.
1954 m.”
P.Sulažas
Piešinys, 15
gruodžio.
1962 m.
Ši šaka paraleli amerikietiškajai vystėsi
veikiama egzistencinės mąstysenos ir
veikiama daugybės tarpusavyje
nesusijusių meninių ieškojimų:
tarptautinės danų-belgų-olandų grupės
CoBrA tapybos, Alberto Džiakomečio
(Alberto Giacometti) humanistinės
skulptūros, Žano Diubiufė (Jean
Dubuffet), Franso Bekono (Francis
Bacon) dailės darbų.
A.Džiakometis
“Keturios figūros “
A.Džiakometis
A.Džiakometis
Ž.Diubiufė.”Objektų rojus”
Ž.Diubiufė
“uzteptas zmogus”
Bekonas-”trys nukryziavimo studijos”
Bekonas
”studija pagal
velasqueza
popiezius
inocentas”
Ir taip toliau...