2012 m.

biblioteka – informacinis centras

Kalbant apie pačius kinus, sklando graži legenda, kuri tikriausiai yra neišgalvota, nes užrašyta viename kinų metraštyje.

Prieš beveik du tūkstančius metų mirė Kinijos valdovo Chano Udi žmona.

Šį apėmė gilus liūdesys.

Nežinodamas ką patarti mylimam valdovui, valdovo patarėjas susikrimtęs vaikštinėjo po miestą. Pamatęs žaidžiančius vaikus staiga sumąstė, kaip pakelti valdovo nuotaiką. Grįžęs namo jis ant audeklo gabalo nupiešė Chano mylimosios paveikslą, padarė iš jo žmogaus siluetą, jį nuspalvino, prie gautos figūros pritaisė virvutes, sustatė žvakes taip, kad šis kūrinys puikia matytųsi. Tempiant šias virvutes moters siluetas ėmė šokti. Valdovas buvo labai tuo patenkintas. Nuo to laiko karaliaus rūmuose šešėlių teatrai labai išpopuliarėjo. Toks reginys, kurį sugalvojo valdovo patarėjas, dabar vadinamas šešėlinių lėlių teatru.

Vėliau žmonės išmoko naudotis ir savo kūnu kaip šešėlių valdymo priemone, kuriant teatrą.

Kinijoje Sun dinastijos laikais atsirado nemažai klajojančių cirkų, mažų teatrėlių. Ekranai buvo gaminami iš labai plono šilkinio audeklo, kuris vaidinimų metu buvo peršviečiamas žvakėmis ar specialiais žibintais. Kad vaizdas būtų ryškesnis, ekranus sudrėkindavo vandeniu. Europą kinų šešėlių teatrai pasiekė tiktai XVII amžiuje. Kurį laiką čia buvo populiarūs “ispanų šešėliai”. Spektakliuose už ekrano vaidino ir judėjo aktoriai. 1776 m. Dominique Séraphinas įkūrė šešėlių teatrą Versalyje, kuris 1784-aisiais iš karaliaus rūmų persikėlė į miestą.

XIX a. pirmoje pusėje Prancūzijos paveikslų pirkliai pardavinėjo žaislus “Seraphine’as vaikams”. Tai iš kartono išpjaustyti ir suklijuoti įvairiausi personažai šešėlių teatro vaidinimams. Ant atskirų lapų buvo šešėlių siluetai, ant kitų – uždangos, teatro ekranas. Mažose knygelėse buvo atspausdinti reikalingi tekstai – spektaklių turinys, trumpos istorijos, pavyzdžiai ir anekdotinės situacijos.

Mūsų laikais pasaulyje yra susikūrę keletas šešėlių teatro grupių, kuriose spektakliai kuriami formuojant figūras iš viso kūno šešėlio. Viena žymiausių grupių – susikūrusi 1971metais Amerikoje. Šokėjai savo pasirodymuose išbandė ir pritaikė šešėlių teatro galimybes, kurios daugelį tai mačiusiųjų tiesiog pritrenkė. apdovanojimą. Dabar grupė turi savo šokio teatrą, institutą, kūrybos centrą.

Pilobolus

. Tai profesionalių šokėjų grupė,

Pilobolus

yra pelniusi ne vieną garsų

Šešėlių teatro grupė

El gamma Penumbra

- Filipinuose susikūrusi grupė. Dirba panašiu principu, kaip ir

Pilobolus.

Labai žymus jų šešėlių šokis

Gangnam Style from El gamma Penumbra

Pasaulyje veikia ir rankų šešėlių teatrai.

Vienas iš įdomesnių teatrų - Gruzijos rankų šešėlių teatras „Budrugana – Gagra“. Gruzijoje šis teatras žinomas jau nuo 1985 metų.

Aktorius ir režisierius prof. Gela Kandelakis subūręs pirmąją trupę tikėjosi įkurti klajojantį lėlių teatrą. Dėl finansinio nepritekliaus ši idėja žuvo, tačiau gimė nauja – vaidinti tiems, kurie negali džiaugtis panašiomis pramogomis, tai yra nuskriaustiems vaikams iš apleistų Gruzijos regionų.

Puikus rankų šešėlių teatro pavyzdys yra Raymond`as Crowe. Tai australų kilmės pantomimos meistras, magas, kabareto atlikėjas ir žmogus, kuris kuria šešėlių teatro pasirodymus savo paties rankomis. Viename savo pasirodymų, naudodamas populiarią dainą

A wonderful world,

Raymond`as pilnaties fone vaizduoja įvairių gyvuliukų imitacijas, tokias, kaip arklio, gulbės, zuikio. Vaizdai lengvai suprantami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų auditorijai.

Kuriant šešėlių teatrą reikia turėti lakią fantazija, miklias rankas ir šiek tiek priemonių vaidinimo atlikimui. Šešėlių teatras –tai tokia teatro rūšis, kurioje dominuoja šešėlių pagalba sukurtos meninės formos, veikėjai ir aplinkos motyvai. Šešėlių teatras gali būti visiškai šešėlinis, ir iš dalies šešėlinis. Iš dalies šešėlinis teatras gali būti naudojamas šalia kitų teatrinės ar meninės raiškos priemonių.

Visiškai šešėlinis spektaklis

personažą.

Iš dalies šešėlinis spektaklis-

-kai yra naudojamas projektorius ir peršviečiama širma. Tokiu principu statomi žmogaus kūno šešėlių vaidinimai. Kartais širma nėra apšviečiama visa, kad nesimatytų aktorių, valdančių lėles. Pačių vaidmenį atliekančių žmonių neįmanoma pamatyt, gali nebent išgirsti jų įgarsintą kai šešėlių vaizdas yra tik pagalbinė priemonė, o pagrindinį vaidmenį atlieka patys aktoriai. Tokį principą naudoja

Jeruzalės šešėlių teatras

iš Izraelio, Vilniaus teatras

Lėlė

.

Šešėlių teatro vaidinimams reikia trijų dalykų: šviesos šaltinio, metamo šešėlio ir tuščio balto ekrano. Tačiau pasaulyje plintant vis modernesnėms technologijoms, dabar yra įmanoma naujomis medžiagomis, tokiomis, kaip nedūžtanti plastmasė (poligomonatas), sukurti daug didesnius lėlių šešėlius, kurie gali būti netgi spalvoti. Kalbant apie patį apšvietimą, menininkam jau nebeužtenka standartinių lempučių- jie pasitelkia į pagalbą skaidrių projektorių, grafinį projektorių ar net vaizdo ar kompiuterio specialias lemputes, kuriomis galima sukurti ryškų ir aiškų šešėlių vaizdą, daug didesnį negu įprastai. Dažnai naudojama kompiuterinė grafika ir animacija.

Mūsų mokykloje šešėlių teatras veikia nuo 2007 metų. Sukurti šešėlinių lėlių spektakliai:

,,Obuolių pasakos’’, ,,Mamulė Mū laipioja po medžius’’, ,,Milžinas’’, ,,Coliukė’’, ,,Kakė Makė’’, ,,Saula’’, ,,Madingiausias krokodilas’’

. 2012 metais pastatytas pirmas šešėlių spektaklis ir šešėlių menui neabejingi vaikai.

,,Kelionė’’.

Šešėlių teatras skirtas 5-8 klasių mokiniams, tačiau čia laukiami visi fantazijos turintys Naudojamos tradicinės priemonės: ryški lempa, medžiaginė širma. Šešėlinės lėlės gaminamos iš spalvoto popieriaus, jos valdomos medinėmis lazdelėmis.

Scenarijus rašomas pagal perskaitytą ir aptartą knygą, pasaką, istoriją, eilėraštį. Šešėlinių lėlių spektaklio veikėjai įgarsinami vaidinančių vaikų balsais.

Šešėlių vaidinimas, sukurtas tik iš žmonių figūrų, yra nebylus. Scenarijų kuria patys vaikai, kartais visai nesiremdami literatūros kūriniais. Muzika parenkama atsižvelgiant į vaidinimo turinį. Tokiam spektakliui labai svarbus tikslus judesys, lankstumas, kantrybė.

Statant tokį spektaklį reikalingas didelis ekranas ir stipri lempa arba projektorius.

2013 metais statomi du šešėlių spektakliai

: ,,Lankos pievos’’ ir ,,Šiurpės’’.

Šešėlių menas- viena seniausių meno rūšių pasaulyje, kuri ne daug kuo pakito, nuo jos atsiradimo. Tačiau šis menas nėra plačiai paplitęs. Tikriausiai todėl nėra atsibodęs ir pritraukia minias žiūrovų stebėti ypatingų pasirodymų.