Transcript ppt
Įvadas
Į
BENDRĄJĄ FIZIKĄ
II
Prof. P. Miškinis
Pratybos
Paskaitos
Laboratoriniai
darbai
RINKTINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI
FIZIKA
(gr. physikė < physis – gamta ), materialiųjų
objektų sandaros, savybių, judėjimo bei šį
judėjimą sukeliančių jėgų ir sąveikų mokslas
Technikos Enciklopedija
ARISTOTELIO “FIZIKA”
Pirmasis pavartojo savo knygoje „Fizika“, kurioje
apibendrino senovės tautų sukauptas žinias apie
gamtos reiškinius, dangaus ir žemės kūnus, jų
judėjimą ir t. t., taip pat savo ir savo mokinių
surinktus bei susistemintus faktus.
Aristotelis
Taigi tuo metu fizika apėmė
visą to meto mokslą.
Aristoteles
(384—322 pr. Kr.)
Paminėkite bent tris daiktus ar reiškinius, kuriuose,
jūsų nuomone, pasireiškia fizikos dėsniai.
Ilgių, atstumų
skalė
FILOSOFIJA
Jau savarankiški
mokslai:
Fizikinė chemija
Matematinė
fizika
Biofizika
Astrofizika
Geofizika
FIZIKA
Mechanika
Molekulinė fizika ir termodinamika
Elektra ir magnetizmas
Svyravimai ir bangos
Optika. Kvantinė spinduliavimo
prigimtis.
Kvantinės atomų, molekulių ir
kietojo kūno teorijos elementai.
Branduolio ir elementariųjų dalelių
fizikos elementai.
FIZIKAEKSPERIMENTINIS MOKSLAS.
JOS ATRADIMAI PAGRĮSTI
EKSPERIMENTINIAIS FAKTAIS
FIZIKOS
KLASIFIKACIJA
KRITERIJUS
Žinių gavimo būdas
Objektai
Judėjimo forma
KLASIFIKACIJA
Eksperimentinė - teorinė
Skysčiai, dujos, plazma , ...
Mech.,šilum., el.magn., gravitac.,...
Taikymo forma
Mech.,termod.,el.magn., grav. t.,.. .
Fundamentinė - taikomoji
( Atominė fizika; graikai - romėnai; faš. Vokietija )
Ar labai svarbi fizika žmogaus gyvenime?
PASAULIO SANDAROS
SUPRATIMO RAIDA
PLOKŠTUMA pvz., Šachrazados pasakos
RUTULYS Babiloniečiai; Pitagoras
SAULĖS SISTEMA Kopernikas; Kepleris;
Niutonas
GALAKTIKA Heršelis
VISATOS PLĖTIMASIS Hablas; Einšteinas
PAGRINDINĖS DATOS
Pitagoras(582-500)-Eratosfenas(275-194) ~~ -200metai -Žemės matmenys)
Kopernikas(1473-1543)-Kassini (1625-1712) ~~1500metai -Plutono orbita m)
Frydrichas Beselis (1784-1846)
Heršelis(1738-1822)
Gulbės 61 paralaksas m)
~~1838
~~1800(1785)-Galaktikos modelis)
Einšteinas(1879.03.14 – 1955.04.18)
~~1916
Hablas(1889.11.20 – 1953.09.28)
-1934–
Visatos plėtimasis m)
Pažinimo plėtra
1.
10 25
1.
10 21
1.
10 17
1.
10 13
1.
10 9
0
500
1000
1500
Galaktika
I
II
III
IV
Big Bang
V
ŠIUOLAIKINĖS FIZIKOS
PROBLEMOS
Elementariųjų dalelių
fizika:
S-1– atvirkštinis veikimas
g – sąveikos konstanta
V– santykinis greitis
KM – klasikinė mechanika
SRT – speciali reliatyvumo teorija
Kv.M – kvantinė mechanika
NG –Niutono gravitacija
BRT – bendroji reliatyvumo teorija
Kv. NG – kvantinė Niutono gravitacija
Kv.RLT – kvantinė reliatyvistinė lauko teorija
? – kvantinė reliatyvistinė sąveikų teorija
c = 3·108m/s – šviesos greitis vakume
h = 6.62·10-34 Js – Planko konstanta
G = 6.672·10-11 N m2/kg2 – gravitacinės sąveikos
konstanta
Branduolio fizika:
•Teorija
•Valdoma termobranduolinė reakcija
Kvantinė elektronika:
•Pramoninė holografija
•- lazeriai
•Nanotechnologijos
Kietojo kūno fizika:
•Aukštatemperatūrinis superlaidumas
•Polimerų struktūra ir savybės (DNR)
PASAULIO PAŽINIMO
FORMOS
MOKSLAS
MENAS
Objektyvi realybė
Subjektyvi realybė
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
FIZIKINIS KŪNAS - materiali gamtos dalis, atskiriama nuo
aplinkos pagal jai būdingus požymius ir nagrinėjama kaip
vieninga sistema.
( dalelė, planeta, dujos, banga, ... )
DĖSNIS - pastovus, pasikartojantis, objektyvus, apibūdinamas
atitinkamu matmeniu, modeliu, gamtos reiškinių sąryšis.
( Niutono, Archimedo, ... )
FIZIKINĖ TEORIJA - mokslinių žinių sistema, nusakanti
fizikinių reiškinių bendrumą, numatanti naujus, dar nenustatytus
faktus. ( kv. elekrodinamika, Einšteino reliatyvumo teorija, ... )
SĖKMINGAS
FIZIKOS TAIKYMAS
sprendžiant praktinius, inžinerinius ir
techninius uždavinius reikalauja žinoti
sąvokas,
dėsnius,
matematiką,
fizikinės teorijos struktūrą
DĖSNIS
Fizikinis turinys ir
matematinė forma
Fundamentalus (pvz., Niutono dėsnis )
Specialus (pvz., Keplerio dėsnis )
SĄVOKA :
r
V
t
Fizika
dr
V
dt
Matematika
FIZIKINIS DYDIS
• Matavimo vienetai
“Nėra fizikinių dydžių našlaičių, visi turi savo matavimo vienetus” (doc. A. Urbelis)
(SI) kg, m, s, A, K, mol, cd,
1. a b
2. nedimensiniai specialiųjų funkcijų argumentai
(x = Asin (t);
I I0e –bT )
• Skaliarai
Masė
Temperatūra
Dažnis
…
Vektoriai
Tenzoriai
Greitis
Jėga
Srovė
…
Tamprumas
Dielektr. skvarba
Gravitacinis laukas
…
PAGRINDINIAI FIZINIAI
DYDŽIAI IR JŲ
MATAVIMO VIENETAI (SI)
http://www.fk.fm.vgtu.lt/ STUDENTAMS (naudinga info)
Pagrindinis tikslas:
SUPRASTI
PVZ: Darbas su kompiuteriu ,
t.y. neišmokti atmintinai!!!
IŠMOKTI DIRBTI
SISTEMINGAI!
PAŽINIMO METODAI:
INDUKTYVINIS ir DEDUKTYVINIS
Studijos semestro metu:
Gilesnės žinios
Praktiniai įgūdžiai
Geresni rezultatai per įskaitas ir egzaminus
Darbas – poilsis (mėg. sportas, menas, kt. )
Semestro paskaitų planas
Elektrostatika
Nuolatinė elektros srovė
Magnetinis laukas
Elektromagnetinė indukcija
Elektrodinamikos pagrindai
Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos
Geometrinė ir banginė optika
Kvantinės mechanikos pagrindai
Atomo ir branduolio fizika
Turėti:
Paskaitų, pratybų, lab. darbų konspektus
Mokslinį skaičiuoklį
2- 3 spalvų tušinukus
Konspektai:
Konspektuoti ( 1:5 ). Žinios – per rašančią ranką
Būtinos žinios
Dviejų rūšių atmintis
Klausimai:
Išsiaiškinti dabar
Įdomūs klausimai bus įvertinti
Pasiūlymai dėstytojui
Literatūra:
Teorija:
[1] V. Tamašauskas, J. Vosylius. Fizika II, III, IV. Vilnius: Mokslas, 1989.
[2] [3] A. Bogdanovičius. Fizikos pagrindai I, II, V.: Technika, 2010.
[3] B. Martinėnas, Fizika, V.: Technika, 2009.
Pratybos:
[6] A. Bogdanovičius. Fizika II tipinių uždavinių sprendimai. V.: Technika. 2001.
[7] R.A. Bendorius. Fizikos užduočių rinkinys. V.: Technika, 2000.
Laboratoriniai darbai:
[9] N. Astrauskienė ir kt. Elektra. Fizikos laboratoriniai darbai. V.: Technika,
1996.