Transcript ppt
Įvadas Į BENDRĄJĄ FIZIKĄ II Prof. P. Miškinis Pratybos Paskaitos Laboratoriniai darbai RINKTINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI FIZIKA (gr. physikė < physis – gamta ), materialiųjų objektų sandaros, savybių, judėjimo bei šį judėjimą sukeliančių jėgų ir sąveikų mokslas Technikos Enciklopedija ARISTOTELIO “FIZIKA” Pirmasis pavartojo savo knygoje „Fizika“, kurioje apibendrino senovės tautų sukauptas žinias apie gamtos reiškinius, dangaus ir žemės kūnus, jų judėjimą ir t. t., taip pat savo ir savo mokinių surinktus bei susistemintus faktus. Aristotelis Taigi tuo metu fizika apėmė visą to meto mokslą. Aristoteles (384—322 pr. Kr.) Paminėkite bent tris daiktus ar reiškinius, kuriuose, jūsų nuomone, pasireiškia fizikos dėsniai. Ilgių, atstumų skalė FILOSOFIJA Jau savarankiški mokslai: Fizikinė chemija Matematinė fizika Biofizika Astrofizika Geofizika FIZIKA Mechanika Molekulinė fizika ir termodinamika Elektra ir magnetizmas Svyravimai ir bangos Optika. Kvantinė spinduliavimo prigimtis. Kvantinės atomų, molekulių ir kietojo kūno teorijos elementai. Branduolio ir elementariųjų dalelių fizikos elementai. FIZIKAEKSPERIMENTINIS MOKSLAS. JOS ATRADIMAI PAGRĮSTI EKSPERIMENTINIAIS FAKTAIS FIZIKOS KLASIFIKACIJA KRITERIJUS Žinių gavimo būdas Objektai Judėjimo forma KLASIFIKACIJA Eksperimentinė - teorinė Skysčiai, dujos, plazma , ... Mech.,šilum., el.magn., gravitac.,... Taikymo forma Mech.,termod.,el.magn., grav. t.,.. . Fundamentinė - taikomoji ( Atominė fizika; graikai - romėnai; faš. Vokietija ) Ar labai svarbi fizika žmogaus gyvenime? PASAULIO SANDAROS SUPRATIMO RAIDA PLOKŠTUMA pvz., Šachrazados pasakos RUTULYS Babiloniečiai; Pitagoras SAULĖS SISTEMA Kopernikas; Kepleris; Niutonas GALAKTIKA Heršelis VISATOS PLĖTIMASIS Hablas; Einšteinas PAGRINDINĖS DATOS Pitagoras(582-500)-Eratosfenas(275-194) ~~ -200metai -Žemės matmenys) Kopernikas(1473-1543)-Kassini (1625-1712) ~~1500metai -Plutono orbita m) Frydrichas Beselis (1784-1846) Heršelis(1738-1822) Gulbės 61 paralaksas m) ~~1838 ~~1800(1785)-Galaktikos modelis) Einšteinas(1879.03.14 – 1955.04.18) ~~1916 Hablas(1889.11.20 – 1953.09.28) -1934– Visatos plėtimasis m) Pažinimo plėtra 1. 10 25 1. 10 21 1. 10 17 1. 10 13 1. 10 9 0 500 1000 1500 Galaktika I II III IV Big Bang V ŠIUOLAIKINĖS FIZIKOS PROBLEMOS Elementariųjų dalelių fizika: S-1– atvirkštinis veikimas g – sąveikos konstanta V– santykinis greitis KM – klasikinė mechanika SRT – speciali reliatyvumo teorija Kv.M – kvantinė mechanika NG –Niutono gravitacija BRT – bendroji reliatyvumo teorija Kv. NG – kvantinė Niutono gravitacija Kv.RLT – kvantinė reliatyvistinė lauko teorija ? – kvantinė reliatyvistinė sąveikų teorija c = 3·108m/s – šviesos greitis vakume h = 6.62·10-34 Js – Planko konstanta G = 6.672·10-11 N m2/kg2 – gravitacinės sąveikos konstanta Branduolio fizika: •Teorija •Valdoma termobranduolinė reakcija Kvantinė elektronika: •Pramoninė holografija •- lazeriai •Nanotechnologijos Kietojo kūno fizika: •Aukštatemperatūrinis superlaidumas •Polimerų struktūra ir savybės (DNR) PASAULIO PAŽINIMO FORMOS MOKSLAS MENAS Objektyvi realybė Subjektyvi realybė PAGRINDINĖS SĄVOKOS FIZIKINIS KŪNAS - materiali gamtos dalis, atskiriama nuo aplinkos pagal jai būdingus požymius ir nagrinėjama kaip vieninga sistema. ( dalelė, planeta, dujos, banga, ... ) DĖSNIS - pastovus, pasikartojantis, objektyvus, apibūdinamas atitinkamu matmeniu, modeliu, gamtos reiškinių sąryšis. ( Niutono, Archimedo, ... ) FIZIKINĖ TEORIJA - mokslinių žinių sistema, nusakanti fizikinių reiškinių bendrumą, numatanti naujus, dar nenustatytus faktus. ( kv. elekrodinamika, Einšteino reliatyvumo teorija, ... ) SĖKMINGAS FIZIKOS TAIKYMAS sprendžiant praktinius, inžinerinius ir techninius uždavinius reikalauja žinoti sąvokas, dėsnius, matematiką, fizikinės teorijos struktūrą DĖSNIS Fizikinis turinys ir matematinė forma Fundamentalus (pvz., Niutono dėsnis ) Specialus (pvz., Keplerio dėsnis ) SĄVOKA : r V t Fizika dr V dt Matematika FIZIKINIS DYDIS • Matavimo vienetai “Nėra fizikinių dydžių našlaičių, visi turi savo matavimo vienetus” (doc. A. Urbelis) (SI) kg, m, s, A, K, mol, cd, 1. a b 2. nedimensiniai specialiųjų funkcijų argumentai (x = Asin (t); I I0e –bT ) • Skaliarai Masė Temperatūra Dažnis … Vektoriai Tenzoriai Greitis Jėga Srovė … Tamprumas Dielektr. skvarba Gravitacinis laukas … PAGRINDINIAI FIZINIAI DYDŽIAI IR JŲ MATAVIMO VIENETAI (SI) http://www.fk.fm.vgtu.lt/ STUDENTAMS (naudinga info) Pagrindinis tikslas: SUPRASTI PVZ: Darbas su kompiuteriu , t.y. neišmokti atmintinai!!! IŠMOKTI DIRBTI SISTEMINGAI! PAŽINIMO METODAI: INDUKTYVINIS ir DEDUKTYVINIS Studijos semestro metu: Gilesnės žinios Praktiniai įgūdžiai Geresni rezultatai per įskaitas ir egzaminus Darbas – poilsis (mėg. sportas, menas, kt. ) Semestro paskaitų planas Elektrostatika Nuolatinė elektros srovė Magnetinis laukas Elektromagnetinė indukcija Elektrodinamikos pagrindai Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos Geometrinė ir banginė optika Kvantinės mechanikos pagrindai Atomo ir branduolio fizika Turėti: Paskaitų, pratybų, lab. darbų konspektus Mokslinį skaičiuoklį 2- 3 spalvų tušinukus Konspektai: Konspektuoti ( 1:5 ). Žinios – per rašančią ranką Būtinos žinios Dviejų rūšių atmintis Klausimai: Išsiaiškinti dabar Įdomūs klausimai bus įvertinti Pasiūlymai dėstytojui Literatūra: Teorija: [1] V. Tamašauskas, J. Vosylius. Fizika II, III, IV. Vilnius: Mokslas, 1989. [2] [3] A. Bogdanovičius. Fizikos pagrindai I, II, V.: Technika, 2010. [3] B. Martinėnas, Fizika, V.: Technika, 2009. Pratybos: [6] A. Bogdanovičius. Fizika II tipinių uždavinių sprendimai. V.: Technika. 2001. [7] R.A. Bendorius. Fizikos užduočių rinkinys. V.: Technika, 2000. Laboratoriniai darbai: [9] N. Astrauskienė ir kt. Elektra. Fizikos laboratoriniai darbai. V.: Technika, 1996.