Transcript Vaivorykštė darbas

Darbą atliko: LSMU mokyklos
7b klasės mokinys
Rokas Gelžinis
Mokytoja: Salomėja Kukauskienė
Kaunas, 2014
• Stebėdami vaivorykštę žmonės
nuo seno galvojo kaip ji susidaro.
• Pirmasis vaivorykštės susidarymą
1637 m. paaiškino žymus XVII a.
filosofas, fizikas ir matematikas
R. Dekartas.
• Mokslininkas atskleidė, kad
vaivorykštė-tai sferinio vandens
lašo viduje atspindėta ir dėl lūžio
pakeitusi savo kryptį saulės
šviesa.
• Tačiau šiam mokslininkui nepavyko
paaiškinti kaip atsiranda
vaivorykštės spalvos.
Remiantis šviesos dispersija
skirtingos spalvos šviesos spinduliai
keliaudami per vandens lašą lūžta
skirtingais kampais, tokiu būdu
saulės šviesą sudarančios skirtingų
spalvų bangos atsiskiria erdvėje
sudarydamos vaivorykštę.
•
•
•
Vaivorykštės spalvų atsiradimo
priežastį paaiškino I. Niutonas. Šis
mokslininkas atrado šviesos dispersiją.
1666 metais eksperimentu patvirtino,
kad saulės šviesa yra „balta“. Tačiau
praėjus jai pro prizmę, pasirodo
spalvos t.y. balta spalva suskyla į
septynias spalvas:
raudoną, oranžinę, geltoną, žalią,
žydrą, mėlyną ir violetinę.
•
•
•
•
Antra vaivorykštė atsiranda tada,
kai saulės spinduliai virš pagrindinės
vaivorykštės esančiuose lašeliuose
atsispindi antrą kartą.
Tarp pirmosios ir antrosios
vaivorykščių yra tamsesnio dangaus
sritis, vadinama Aleksandro juosta.
Dėl šviesos refrakcijos lašeliuose
pobūdžio iš šios zonos stebėtoją
pasiekia tik nedidelis išsklaidytos, o
ne lašeliuose lūžusios ir atspindėtos
spinduliuotės kiekis. Todėl ši sritis
atrodo tamsesnė.
Antra vaivorykštė būna visada
blankesnė, nes dalį savo šviesumo
spindulys praranda dėl atspindžių
lašelyje.
Labai retai pasirodo ir daugiau
vaivorykščių.
•
Vaivorykštės forma ir dydis priklauso tik nuo lašelių
formos, bet ne nuo dydžio. Jei lašeliai yra apvalūs (o
taip dažniausiai ir yra), vaivorykštės spindulys visada
yra 42 (!) laipsniai, o juostos plotis – maždaug 2
laipsniai. Vaivorykštės „centras“ (centras apskritimo,
kurį gautume pratęsę vaivorykštės juostą žemiau
horizonto) yra tiksliai priešingoje pusėje, nei Saulė.
•
Vaivorykštės ryškumas priklauso nuo lietaus lašelių
dydžio. Jei lašeliai stambūs (1-2mm skersmens),
vaivorykštė labai ryški, joje gerai matomos raudonos,
violetinės ir melsvos juostos.
Kai lašai mažesni,
vaivorykštė atrodo blanki, išplauta, raudono lanko
beveik nesimato.
• Bespalvė vaivorykštė
susidaro kai lietaus
lašų skersmuo <0,05
mm.
• Tokią vaivorykštę
galima pamatyti per
smarkius šalčius, kai
ore būna daug smulkių
ledo kristalėlių.
Naktį galima stebėti ir
mėnulio vaivorykštę.
Ją sudaro mėnulio
šviesa. Nuo dienos
vaivorykštės ji skiriasi
spalvų blankumu.
Mėnulio vaivorykštė yra
gana retas reiškinys.
Viena populiariausių vietų,
kur galite pamatyti
Mėnulio vaivorykštę,
Kumberlando kriokliai
Kentukyje.
• Tai itin retas reiškinys. Ji matoma,
kai saulės spinduliai atsispindi du
kartus: iš pradžių nuo ramaus
vandens telkinio paviršiaus, vėliau
nuo lietaus lašų.
Tai įdomu!
Kodėl ant kompaktinių
diskų matoma
vaivorykštė?
• Tūkstantį kartų
padidinus vaizdą, ant
kompaktinio disko
galima įžiūrėti
koncentrinius
apskritimus.
• Kompaktinis diskas
žaižaruoja tokiomis
pat spalvomis, kaip ir
vaivorykštė.
• Taip yra todėl, kad
grioveliuose balta
spalva išsiskaido.
Kompaktinio disko
paviršius veikia
panašiai, kaip prizmė.
• Nesunku pasidaryti
vaivorykštę
namuose.
• Mums reikės:
1.indo su vandeniu,
2.veidrodėlio,
3.žibintuvėlio,
4.balto popieriaus
lapo.
1. Į indą su vandeniu
įstatome veidrodėlį.
Palaukiame kol vanduo
nustos judėti.
2. Į veidrodėlį šviečiame
žibintuvėliu.
3. Šalia padedame balto
popieriaus lapą.
4. Nuo veidrodėlio
sklindantį šviesos
spindulį sugauname
popieriaus lape ir
tuomet pamatome.
a)
b)
c)
I. Niutonas;
R. Dekartas;
D. Galilėjus.
a) 1666 m.;
b) 1637 m.;
c) 1664 m..
a)
b)
c)
įvairių spalvų;
baltos;
geltonos.
a) kad balta šviesa turi savyje visas regimojo
spektro spalvas, o bet kurios skaidrios
medžiagos lūžio rodiklis priklauso nuo šviesos
bangos ilgio (spalvos);
b) kad balta spalva neturi savyje regimojo spektro
spalvų;
c) kad skaidrios medžiagos lūžio rodiklis
nepriklauso nuo šviesos bangos ilgio (spalvos).
a)
b)
c)
lietus;
rūkas;
vaivorykštė.
a) kai lietaus lašai atsispindi vandenyje;
b) kai saulės spinduliai virš pagrindinės
vaivorykštės esančiuose lašeliuose atsispindi
antrą kartą;
c) kai saulės šviesa neatsispindi lietuje.
a) per pūgą;
b) per smarkų lietų;
c) per smarkius šalčius, kai ore būna
daug smulkių ledo kristalėlių.
a)
b)
c)
vidurdienį;
žiemą;
naktį.
a) ji matoma, kai saulės spinduliai
atsispindi du kartus: iš pradžių
nuo ramaus vandens telkinio
paviršiaus, vėliau nuo lietaus
lašų;
b) ji matoma, kai saulės spinduliai
atsispindi upėje ar ežere;
c) negalima pamatyti.
1.
2.
3.
4.
a) R.Dekartas;
a) 1666 m.;
b) baltos;
a) kad balta šviesa turi savyje visas regimojo
spektro spalvas, o bet kurios skaidrios
medžiagos lūžio rodiklis priklauso nuo šviesos
bangos ilgio (spalvos);
5. c) vaivorykštė;
6. b) kai saulės spinduliai virš pagrindinės
vaivorykštės esančiuose lašeliuose atsispindi
antrą kartą;
7. c) nuo lietaus lašų formos;
8. c) per smarkius šalčius, kai ore būna daug
smulkių ledo kristalėlių;
9. c) naktį;
10. a) ji matoma, kai saulės spinduliai atsispindi du
kartus: iš pradžių nuo ramaus vandens telkinio
paviršiaus, vėliau nuo lietaus lašų.
Linkiu Jums spalvingų
vaivorykščių 
1.A. Dubietis. Visos vaivorykštės spalvos. Mokslas ir gyvenimas;
2009 Nr. 2.
2.http://www.andriuz.skynet.lt/knygos/Fizika/Fizika%20Gamtos%20M
okslu%20Studentams.pdf;
3.http://www.fizika.lm.lt/content/view/853/1065/;
4.http://www.fotonas.su.lt/studdarbai/sviesa/svetaine/teorija/disper
sija/vaivorykste.htm ;
5.http://akis.lass.lt/idomu/ ;
6.http://www.arzinai.lt/index.php?option=com_content&view=article&i
d=1968:kodel-kartais-vaivorykste-buna-labai-ryski-o-kartaisvos-matoma-ar-gali-buti-apversta-vaivorykste-arba-apvalipanasi-i-rata-ar-buna-vaivorykste-nakti&catid=61:planetazeme&Itemid=383;
7.http://konstanta-42.livejournal.com/92737.html ;
8.https://www.google.lt/search?q=vaivoryk%C5%A1yt%C4%97&ie=utf
-8&oe=utf-8&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefoxa&source=hp&channel=np&gws_rd=cr&ei=5M_XUvC_Hq3b7AbdmYCg
Dw;