Transcript Su sventem!
Kad svabūs sumanymai būtų sekmingi! Kad visad pavyktų pradėti darbai! Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi! Draugams atviri būtų Jūsų namai! Jėgų kad nestigtų! Širdies kad neslėgtų! Kad visad ir viskas Jums būtų gerai!!! Atjos ant vilko raišo Skambėdama delčia, Pabers iš balto maišo Sidabrą ten ir čia. Suvels šiaurys pusnelę. Sublykčios Venera. Papuošim eglę žalią Vaivorykščių skara. Raudono stiklo batai Snieguty sugirgždės,Ateis naujieji metai Iš mėlynos žvaigždės. Geru žodžiu savaime Paguos Tave - nurimk. Atneš Tau žydrą laimę. Žalios norėsi - imk. (M. Vainilaitis) Kūčių stalas žvakelėm mirgės Metų vargas atrodys toks lengvas, O namai prisipildys Tikėjimo, gėrio versmės. Tu ištieski kažkam artimam Nuo darbų gal pavargusią ranką Ir širdingai linkėk Susitaikymo, ramybės, vilties. Štai liko kalendoriaus tik keli lapeliai – Vėl suksim laiko ratą iš pradžių.... Šampano taurę už Naujuosius keliam, nes didžią šventę atkeliaujant jau girdžiu... Linkėdami, kad Jūsų stalas visad būtų pilnas, dėkojam už gerus praėjusius metus. Tad sukim ir toliau kartu mes „laiko girnas“ Ir leiskim Sėkmei įvažiuoti pro vartus! Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema, Te Jus laimė lydi gėrio kupina, Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus, te mylėti kviečia, laimina visus. Te nebūna niekad barnių ir gėlos, Tegul laimė šviečia visuose veiduos. O kaip balta dabar jinai, tėvynė, Po sniego apklotu užmigusi plati, Lyg apsigobus žėrinčiais žvaigždynais Nežemiška, šventa ir nuostabi naktis... Kai kur išbėgus stypteli eglutė Iki mėnulio veido šypsančio nakčia: Sniegų lig žemės nulenktos šakutės, Dangun viena viršūnė šauna vilyčia... Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė Atakusi nykiai švitėjančiais langais. Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės, Tarytum plazdančios ant stalo žvakės Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys, Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai. (J. Aistis) Spragės pastogėje ledinės žvakės, Bus vėpūtiniai, siaus laukuos žiema, Ir viskas pildysis, ką motina pasakė, Ant Kūčių stalo šieną skleisdama. (L. Andriekus) Ateik Šventų Kalėdų naktį Man savo pasaką pasekti. Lai prisipildo stebuklu Grytelė draskoma vilkų. Lai užsilopo stogas kiauras Ir praplatėja stalas siauras. Te išgaruoja visos baimės, Tegul visiems užtenka laimės Nors vieną naktį per metus. Atsiųski savo stebuklus. Beskęstantį pakeiski luotą Į pasakiškai gražią puotą, Kad jos visiems vienodai tektų Ir, kad atėjusiems užtektų Ir tiems, kurie jau buvo čia, Ir tiems, kurie ateis nakčia. Ateik Šventų Kalėdų naktį Man savo pasaką pasekti. (Eglė Brazdžiūnienė) Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę, Prie stalo, tiesto balta drobule, Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai, Kaskart linkėdami vėl būt šalia.