Transcript File

Projektas
Supažindinti klasę su dvejomis saulės sistemos
planetomis. Venera ir Merkurijumi.
 Padėti suprasti jų geografinę padėtį kosmose.
 Dar geriau suprasti ką reiškia grupinis darbas,
informacijos rinkimas.
 Pateikti grupinio darbo rezultatus.

Tikimės padedami Jūsų šiuos tikslus per šią
pamoką įveikti 
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta.
Didžiausio spindesio metu
Merkurijaus ryškis lygus minus 1.9, kampinis
skersmuo kinta nuo 4.5″ iki 13″. Geometrini
albedas 11%. Stebėti iš Žemės Merkurijų sunku,
nes jis matomas ne ilgiau kaip 1 h prieš Saulės
tekėjimą ar po nusileidimo; geriausiai
matomas elongacijoje, kai nutolsta nuo Saulės
25–28° kampu. Paviršius panašus
į Mėnulio paviršių, tik jame daugiau kraterių ir
mažiau lygumų. Atmosfera labai reta (susideda
iš deguonies, natrio, vandenilio, helio).

Saulės apšviesto Merkurijaus
temperatūra afelyje 320°C, perihelyje 450°C,
neapšviestos pusės temperatūra minus 160°C.
Teoriniai vidaus sandaros modeliai numato, kad
Merkurijus turi ~1850 km spindulio geležies ir
nikelio branduolį, virš jo ~600 km storio
silikatų mantiją ir
ploną granito bei bazaltų plutą. Magnetinis
laukas ~100 kartų silpnesnis negu
Žemės. Palydovų Merkurijus neturi. JAV
tarppl. erdvėlaivis "Mariner 10" 1974 m. ir 1975 m.
perdavė į Žemę Merkurijaus paviršiaus nuotraukų
panoramą. Planeta pavadinta graikų dievų
pasiuntinio vardu. Merkurijaus krateriai vadinami
žymių praeities meno žmonių vardais, lygumos –
Merkurijaus planetos vardais įvairiomis kalbomis.
Merkurijaus tyrimams JAV nuo 1962 iki 1975
metų vykdė specialią programą „Mariner“.
Gautose fotografijose Merkurijaus paviršius
labai primena Mėnulio paviršių, tik jame
daugiau kraterių ir mažiau lygumų.
Kompiuterinis
Veneros paviršiaus
vaizdas pagal
„Magellan“
fotografijas. Spalvos
pakeistos į dirbtines.
Antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta yra Venera.
Jos vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive,
tapačia senovės graikų Afrodite. Lietuviai ją laikė
Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine.
Venera turi apie 2800 km spindulio skystą branduolį,
apie 3200 km storio silikatų mantiją ir apie 16 km
storio bazaltų plutą. Veneros paviršius nelygus,
nusėtas uolienų luitais, kurių daugelis yra maždaug
vieno metro skersmens. Yra didelių (net iki 100 km
skersmens) vulkaninės kilmės kraterių. Aukščiausio
kalno aukštis siekia apie 11 km. Venera = sausa ir
karšta dykuma.
Jos atmosfera labai tanki, sudaryta iš anglies dioksido (apie 96
%), azoto (apie 3,5 %), vandens garų (apie 0,2 %) ir kt.
Planetos paviršiuje atmosferos slėgis net 90 kartų didesnis
nei prie Žemės paviršiaus. 45—65 km aukštyje Venerą dengia
du sieros rūgšties lašelių debesų sluoksniai su juos skiriančia
lengva miglele. Apatiniame sluoksnyje gali būti ir smulkių
sieros kristalėlių. Viršutiniuose sluoksniuose pučia pastovus
rytų vėjas, kurio greitis siekia iki 100 km/h.
Veneroje ryškus „šiltnamio reiškinys“ — atmosfera praleidžia
regimuosius saulės spindulius, planetos paviršius įkaista,
tačiau jo siunčiamus infraraudonuosius spindulius sulaiko
atmosferos anglies dioksidas. Gyvybės Veneroje nėra.
Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai,
todėl Veneroje nesikeičia metų laikai. Saulė teka vakaruose, o
leidžiasi rytuose, nes Venera sukasi apie savo ašį priešinga
kryptimi negu Žemė. Magnetinis laukas labai silpnas. Žemės
gyventojams Venera pirmoji sužiba saulėlydžio danguje ir
matoma ne ilhiau kaip 3 valandas nusileidus bei prieš
saulėtekį. Tai trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnulio)
dangaus objektas, kurio didžiausias spindesys siekia minus
4,6 ryškio.
Venera palydovų neturi. Veneros fazes (matomos skritulio
dalies kitimą) 1611 m. atrado G.Galilėjus (Italija), atmosferą 1761 m. M.Lomonosovas (Rusija).
„Magelan“ radarai Veneros
paviršiuje užfiksavo ir daug
kraterių. 268 km skersmens
Mead krateris yra didžiausias.
Spindulinės formos
krateris Themis
rajone. Diametras 250
km. „Magellan“
fotografija.
Sovietų Sąjungos kosminio aparato
„Venera 13“ Veneros paviršiaus
nuotraukos. Viršuje - originali
neapdorota nuotrauka, apatinė
nuotrauka: pašalintas spalvų iškraipymas,
atsiradęs dėl atmosferos.

Veneros atmosferą ir paviršių tyrė tarpplanetiniai erdėlaiviai:
„Mariner 2“, „Mariner 5“, „Mariner 10“ 1962-74 m., „PioneerVenus 1“ ir „Pioneer-Venus 2“ 1978-92 m., „Magellan“ 19891994 m., „Galileo“ 1990 m., (JAV), SSSR - „Venera-1“ 1961 ir
paskutinė „Venera-16“ 1983 m., „Vega-1“, „Vega - 2“ 1985 m






http://astro.res.lt/planet/vener/vener.htm
http://www.astronomija.info/astropas/merku
rijus.php
http://www.google.com/search?tbm=isch&hl=lt&source=hp&biw=1
024&bih=677&q=venera&gbv=2&oq=venera&aq=f&aqi=g5gS5&aql=&gs_l=img.3..0l5j0i24l5.2008l4545l0l4945l10l10l1l0l0l0l2
05l882l0j5j1l6l0.frgbld.
http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Mer
kurijus
http://astro.res.lt/planet/merk/merkfot.htm
ejournal.emokykla.lt/.../pateiktys%20planetos/Mer
kurijus-%20Godos
Vilius Juodys
Emilija Mikalauskaitė
Greta Gumbarevičiūtė
Justas Tamašauskas
Gvidas Medutis
Evaldas Dzikevičius
Evaldas Žilis
Kretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla
4b klasė