Transcript LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ISTORIJA

LIETUVOS ŠAULIŲ
SĄJUNGOS ISTORIJA
LŠS susikūrimo priežastys
• 1918 m. vasario 16 d. atkurta Lietuvos Valstybė;
• Į Lietuvos teritoriją veržiasi Rusijos Raudonoji
armija, bermontininkai bei Lenkų kariuomenė;
• Jauna Lietuvos kariuomenė. Trūksta aprangos,
ginklų ir net maisto;
• Šalis po Pirmojo Pasaulinio Karo yra nualinta;
• Nuo 1918 m. rudens kuriasi savigynos ir partizanų
būriai, kuriuos sudarė vietos gyventojai;
• Šaulių sąjunga atsiranda dėl būtinybės gintis nuo
priešų, kurie 1919 m. iš visų pusių puolė Lietuvą.
LŠS įkūrimas
• 1919 m. birželio mėn. KAM Žvalgybos skyriaus
spaudos biuro viršininkas Matas Šalčius su savo
bendradarbiais svarsto ginkluotos organizacijos
įkūrimo klausimą. Susirinkimuose dalyvauja
Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga,
Antanas Žmuidzinavičius, Tadas Ivanauskas ir kt.
• 1919 m. birželio 27 d. įkuriama nauja organizacija
– Lietuvos šaulių sąjunga;
• M. Šalčius užmezgė ryšius su Vladu Putviu Putvinskiu, kuris vėliau ir tapo pirmuoju sąjungos
pirmininku ir ideologu.
Kodėl šauliai?
• Organizacija įkuriama kaip šaudymo skyrius prie
ką tik susikūrusios Lietuvos Sporto sąjungos;
• KAM ministras Antanas Merkys pritaria Šaulių
sąjungos kūrimuisi ir pirmuosius šaulius aprūpina
senais 1870 m. modelio vokiškais šautuvais;
• 1919 m. rugsėjo 15 d. KAM patvirtino Lietuvos
šaulių sąjungos įstatus ir ji tapo savarankiška
visuomenine organizacija.
Svarbiausi LŠS istoriniai uždaviniai
1919 – 1940 m.
• Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės su
bermontininkais ir lenkais;
• Klaipėdos krašto prijungimas;
• Aktyvi veikla Vilniaus kraštui vaduoti.
Taikos meto uždaviniai
• Šaulių sąjunga siekė, kad lietuvių tauta būtų
šviesi, sveika ir savo laisvę pasiruošusi apginti;
• Kertiniai veiklos akmenys: karyba, sportas,
kultūrinė veikla;
• Rengiami įvairūs kursai, kuriuos sudarė rikiuotės
mokymasis, kautynių mokymas, šaudymas,
kariuomenės organizacija ir drausmė, karinė
gimnastika.
Vykdavo
šaudymo
pratybos,
pirmosios pagalbos bei tvarstymo kursai;
Taikos meto uždaviniai
• Šauliai dalyvavo pirmose Lietuvos sporto varžybose 1921 m.
Jonines paskelbė Šaulių sąjungos švente. Ją suprato taip, jog
čia plačiausiai, šalia tautinio ir dvasinio pakilimo turi
pasireikšti žaismas ir sportas;
• Šauliai kultivavo jojimo, šaudymo iš kariškų šautuvų,
vandens sportą, krepšinį tinklinį, žiemos sportą, lauko ir
stalo tenisą, šachmatus ir kt.;
• Visuomenės traukos centrais tapo šaulių namai. 1939 m.
sąjunga turėjo 72 šaulių namus, 4 mėgėjų artistų teatrus,
350 bibliotekėlių, 105 orkestrus, 125 chorus, 400 vaidybos
mėgėjų būrelių, 115 sporto klubų ar bendrijų. Daugiau kaip
30 000 egz. tiražu buvo leidžiamas „Trimitas“.
Likvidacija
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai
okupavus Lietuvą, pirmaisiais taikiniais tapo
Lietuvos
kariuomenė,
Vidaus
reikalų
ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Šauliai antisovietiniame ir
antinaciniame judėjime
•
•
•
•
Šauliai įkalinami Sibiro lageriuose;
Birželio 23 d. Sukilimo dalyviai;
Antinacinė ir antisovietinė rezistencija;
Lietuvos laisvės kovos.
LŠS atkūrimas
• 1954 m. kovo 7 d. Čikagoje atkurta Lietuvos
šaulių sąjunga Tremtyje.
• 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo
iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą
priesaiką Kelmėje- oficiali LŠS atkūrimo data.
LŠS šiandien
Šių dienų jaunieji šauliai bei šauliai susipažįsta
su Lietuvos šaulių sąjungos veikla ir tarnybos
Lietuvos kariuomenėje ypatumais, dalyvauja
valstybinėse šventėse, miesto renginiuose,
stovyklose, projektuose, mokosi įvairių
sukarintų dalykų (rikiuotės, topografijos, radijo
ryšių, šaudymo, taktikos veiksmų, PMP bei kt.)
ir
aktyviai
puoselėja
tautines
bei
patriotiškąsias vertybes.
,,Šaulių sąjunga yra tavo šeima.
Stenkis, kad ji stovėtų aukštai.
Jei stovės aukštai – išaukštins
ir tave.”
Vladas Putvys - Putvinskis
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!