Universitetinė didaktika (ugdymo technologijos)

doc.dr. Lilija Duoblienė

Technologijos samprata

   Technologija (gr. menas ir mokslas). Vartojama formą, metodą, būdą nusakyti. Technologija - rinkinys operacijų konstruojant, formuojant ir kontroliuojant procesą pagal numatytus tikslus.

Edukacinė technologija – tai ne tik metodai, bet ir įvairūs tyrimai, kaip geriausiai optimizuoti ugdymo procesą pagal numatytus tikslus.

Aukštojo mokslo studijų formos

     Paskaitos Seminarai (pratybos) Laboratoriniai darbai Savarankiškas darbas Praktika

Paskaita

     Perduodant užrašytą tekstą auditorijai pažodžiui.

Kuriant tekstą paskaitoje pagal paruoštą planą, trumpus užrašus, pastebėjimus, citatas. Power point prezentacijos.

Perduodant užrašytą tekstą punktuacijos pagalba.

Aktyvinant paskaitą klausimais auditorijai, trumpais dialogais, ekskursais į kitas temas Telepaskaita, naudojant distancinį mokymą Konstruojama:  Suformuluojant tikslą, uždavinius.

  Pateikiant dėstymo planą ir juo sekant.

Baigiant paskaitą išvadomis, apibendrinimu.

Mokymo planavimo paradigmos:

Logiškas linijinis planavimo modelis  Tikslai → veiksmai → rezultatai Nelinijinis planavimo modelis  Veiksmai → rezultatai → tikslai (Weick)

Paskaitos įvadas: sutelkti dėmesį    Sąsaja su ankstesne paskaita, su dalyko ir studijų programa Intriga: klausimas, problema, atvejis, dienos aktualija Paskaitos planas: tikslas, teminės dalys/tezės

Dėstymas

 Struktūra talpinama į schemą  Loginės sekos modeliai: Hierarchinis (klasifikacija, probleminė hierarchija) Grandinė (kauzalinė, chronologinė)  4 P taisyklė: P – pranešimas P – paaiškinimas/ pagrindimas P – pavyzdys P – pranešimas (N.Lomanienė)

Išvados/ apibendrinimai

        “Surišti galus” Užbaigto žingsnio įspūdis Tolesnio mąstymo kryptys Paskutinė žinia įsimenama geriausiai Užbaigti gražiai: sentencija, aforizmas, citata Užbaigti smagiai: anekdotu, istorija Užbaigti intriguojančiai: klausimas Užbaigti laiku (N. Lomanienė)

Komunikavimas paskaitoje

    Kodai: verbalinis ir neverbalinis Studentas: dekoduotojas ir interpretuotojas Informacijos įsisavinimui svarbu: studento atmintis, dėmesys (paskirstymas laike), motyvacija Akademinės etikos laikymasis

Seminarai ir pratybos

Jų metu taikoma: Dialogas Grupinis darbas Atvejo analizė Simuliaciniai ir intelektualiniai žaidimai Projektai Pranešimai, referatų pristatymai Video peržiūros ir aptarimai Mini konferencijos

Seminaro privalumai

    Studentų aktyvumas Literatūros skaitymas prieš seminarą Nuomonės, argumentų išsakymas ir pasitikrinimas Dalyko sąvokų ir srities principų taikymo praktika

Seminaro sunkumai

    Studentai pasyvūs Studentai nepasiruošę Vienas ar du studentai dominuoja Dėstytojas dominuoja

Pagrindinis aktyvių mokymo metodų tikslas – reflektyvus mąstymas D.A.Kolbo ratas: Patirtis → refleksija → generalizacija → testas J.Cowan principas: 1.

Būsimo veiksmo refleksija(J.Cowan) 2.

3.

Refleksija veiksme (D.A.Schon) Veiksmo refleksija (J.Dewey) (John Cowan. On Becoming an Innovative University teacher)

Refleksija kaip veiksmas (A.Bleackley): 

Veiksmo refleksija (pagal J. Dewey)

(Apmąstomi rezultatai, problemų sprendimas) 

Refleksija veiksme (pagal D.A. Schon)

(Apmąstoma dabarties veiksmo/ minties konstruktas ir jo kaitos galimybės) 

Refleksija kaip veiksmas (pagal A.Bleackley)

(Suvoktis neatsiejama nuo išgyvenamos patirties ir reakcijos)

Savarankiškas (neauditorinis darbas) darbas Pranešimai, Referatai, Konspektai, Projektai, Esė, Baigiamieji darbai.

Pagrindinis ypatumas – medžiagos paieškos, jos atranka, analizė, interpretacija ir pateikimas.

Mokymas, kaip skaityti ir konspektuoti tekstą:   Pirminis skaitymas: kokia pagrindinė problema keliama?

Antrinis skaitymas: kokie argumentai ir kodėl?

 Koks mano asmeninins santykis su šiuo tekstu, ką aš apie pateiktus argumentus manau? Esant neaiškumo situacijai, galima naudoti sąvokų žemėlapį. Tai grafinis mąstomo/ tiriamo objekto konstravimas, pagrindinę sąvoką /idėją siejant su kitomis, daugiau ar mažiau svarbiomis, siekiant išsiaiškinti mąstomo objekto kontekstą, struktūrą, elementų ryšius.

Sąvokų žemėlapis sudaromas

     Skaitant tekstą seminarui Rašant ese, kitą rašto darbą Paskaitoje Seminare Ruošiantis egzaminui

Šeši pagrindiniai efektyvaus mokymo aukštojoje mokykloje principai     Domėjimasis dėstoma medžiaga ir aiškinimas Domėjimasis bei rūpinimasis studentais ir jų mokymusi Tinkamas įvertinimas ir grįžtamasis ryšys Aiškiai apibrėžti tikslai ir intelektualios problemos   Savarankiškumas, kontrolė ir aktyvumas Mokymasis iš studentų (P.Ramsden)

Mokymo aukštojoje mokykloje teorijos   Mokymas kaip pasakojimas ir pateikimas (mežiagos išmanymas ir taikomi metodai yra visiškai skirtingi dalykai, geram dėstytojui užtenka tik išmanyti turinį) Mokymas kaip studentų veiklos organizavimas (orientuojamasi į naujus metodus ir medžiagos atnaujinimą)  Mokymas kaip prielaidų mokymuisi sudarymas, kai studentai yra motyvuojami, skatinamas jų savarankiškumas, žingeidumas, yra aiškūs reikalavimai, konkreti medžiaga, vertinimas, sykiu visa tai reflektuojama ir atnaujinama. (hierarchiškai aukščiausia pakopa) (P.Ramsden)

B.Joyce, E. Colboun, D. Hopkins metodų grupės I

Informacijos apdorojimo

  Indukcinis mąstymas Terminų sampratos     Mokslinis tyrinėjimas Kognityvinis ugdymas Informacijos dizainas Įsiminimas

B.Joyce, E. Colboun, D. Hopkins metodų grupės II

Socialinių gebėjimų ugdymo

  Grupinis tyrimas Socialinis tyrimas   Teisinių dokumentų ir teisėtvarkos tyrimas Grupių dinamikos tyrimai, lyderiavimas    Vaidmenų atlikimas Interakcija Kooperacijos startegijos

B.Joyce, E. Colboun, D. Hopkins metodų grupės III

Personalinio ugdymo

 Netiesioginis mokymas (asmenybės savikūra, supratimas, raiška)   Žinojimų mokymas Susitikimai   Savirealizacija Asmenybės lankstumo mokymasis

B.Joyce, E. Colboun, D. Hopkins metodų grupės IV

Elgesio mokymo

  Socialinio išmokimo Meistrystė     Operantinis Simuliacija Tiosioginis akademinio turinio mokymas Pykčio redukcija