Transcript Advokatų etikos probleminiai aspektai prokurorų akimis
Slide 1
ADVOKATŲ ETIKOS
PROBLEMINIAI ASPEKTAI
PROKURORŲ AKIMIS
Salus publica suprema lex (Cicero)
1
Slide 2
Svarbiausios prokurorams Advokatų
etikos kodekso nuostatos
• 10.2. Dalyvaudamas ikiteisminiame tyrime ar teisminiame
nagrinėjime, advokatas turi elgtis taip, kad jo kalba, prašymai,
pareiškimai ir klausimai nežemintų teismo arba prokuratūros,
ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnų autoriteto,
nediskredituotų kolegų ir neįžeistų proceso šalių, jų advokatų ir
įgaliotinių, taip pat liudytojų ir ekspertų orumo.
• 10.3. Advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje
klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių
nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos
faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau
negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji
tiesa.
• 6.6. Advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti
sąžiningai, rūpestingai ir protingai.
2
Slide 3
Prokurorų ir advokatų bendravimo
sferos
Ex officio
• Ikiteisminiame tyrime
(proceso veiksmų atlikimas,
skundų nagrinėjimas)
• Bylų teisminiame
nagrinėjime
• Priimant sprendimus
advokatų atžvilgiu (dėl
nušalinimo, Advokatų etikos
kodekso reikalavimų
nevykdymo, nusikalstamų
veikų padarymo)
Neformali aplinka
• Bendravimas prieš teismo
posėdžius ar proceso
veiksmų atlikimą, pertraukų
metų, susitikimuose,
pobūviuose, kt.
3
Slide 4
Fiat justitia, pereat mundus
Ubi ius – ibi remedium
Audiātur et altera pars
Kur teisė, ten ir jos gynyba
Tebūnie išklausyta ir antroji pusė
4
Slide 5
Advokatas Juozas Čivilis savo straipsnyje “Lietuvos advokatūra ir advokatai
Lietuvoje” rašė:
•
•
•
Prieškario Lietuvoje (1927-1933 m.) jaunojo teisininko kelias į advokatus buvo
sunkus ir ilgas. Advokatu asmuo galėjo tapti tik pabuvęs advokato padėjėju.
Siekdamas tapti advokato padėjėju, asmuo turėjo pateikti Advokatų tarybai
aukštojo teisinio išsilavinimo diplomą, pažymėjimą dėl lietuvių kalbos aštuonių
klasių kursų baigimo, savo gyvenimo aprašymą ir nurodyti mažiausiai tris asmenis
iš advokatūros, magistratūros (teismo), arba prokuratūros, kurie prašytoją gerai
pažįsta ir gali jį rekomenduoti.
Gavus reikiamus dokumentus, Tarybos buveinėje būdavo viešai paskelbiami
kandidato į advokato padėjėjo duomenys su prašymu per 1 mėn. nuo skelbimo
dienos suteikti žinių apie kandidatą , ypač apie jo dorą ir elgesį.
Advokatų padėjėjas privalėjo Advokatų Tarybai raštu pasižadėti stengtis gerai
išmanyti materialinę ir proceso teisę, nenusižengti bendriesiems doros ir advokatų
etikos dėsniams ir laikytis Advokatų tarybos nurodymų ir taisyklių.
5
Slide 6
Ex officio
advokatų etikos probleminiai aspektai
• Trukdymas ikiteisminiam tyrimui, neleistinas kišimasis į
ikiteisminio tyrimo procesą.
• Neetiškas elgesys proceso veiksmų ir teismo posėdžio metu.
• Neetiški teiginiai rašytiniuose dokumentuose (skundai,
prašymai, pareiškimai).
• Neteisėtų gynybos priemonių naudojimas.
• Veikimas priešingai savo klientų interesams (atskirai
paminėtini Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos advokatų elgesio probleminiai aspektai).
• Advokato - buvusio prokuroro - santykių su prokuroru
baudžiamajame procese aspektai.
6
Slide 7
Trukdymas ikiteisminiam tyrimui, neleistinas kišimasis į ikiteisminio tyrimo
procesą
•
2010 m. Klaipėdos m. užfiksuotas atvejis, kai advokatė I. S. atvyko į kratos atlikimo vietą ir, nepateikusi
teisinių paslaugų teikimo ar susitarimo dokumento, trukdė atlikti kratą: pareiškė, kad krata yra neteisėta,
vaikščiojo po patalpas, įžeidinėjo pareigūnus ir grasino jiems tarnybinės atsakomybės taikymu, kurstė
kratos dalyvius trukdyti kratą. Šie advokatės veiksmai buvo užfiksuoti pareigūnų tarnybiniuose
pranešimuose ir vaizdo įraše. Gavęs šiuos duomenis, prokuroras nutarimu BPK 163 str. tvarka paskyrė
advokatei 25 MGL baudą, išsiuntė atitinkamą informaciją Advokatų tarybai. Apylinkės teismas prokuroro
paskirtą baudą paliko galioti.
•
Įtariamojo apklausos metu gynėjas A. M. trukdė atlikti šį veiksmą: garsiai reiškė nepasitenkinimą,
komentavo tyrėjos klausimus .Tarnybiniame pranešime prokurorui ikiteisminio tyrimo pareigūnė nurodė,
kad būtent toks advokato elgesys paskatino įtariamą asmenį neduoti parodymų - po advokato replikų ir
ginčų įtariamoji pasakė, kad ji visai atsisako duoti parodymus, nes negali susikaupti ir jau nieko
nesupranta. Gavęs šį tarnybinį pranešimą, prokuroras priėmė nutarimą nušalinti advokatą. Po šio įvykio
advokatas pateikė pareiškimą, prašydamas pradėti prokurorui ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo,
tačiau dėl šio pareiškimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
•
Lietuvos apeliacinis teismas 2011-01-10 nutartimi informavo prokurorą, kad advokato K. S. veiksmai,
užfiksuoti tyrimo veiksmo- eksperimento - atlikimo metu, gali būti vertinami kaip BPK 48 str. 2 d. 6 p.,
Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 2 str. 2.3.3.p. pažeidimai, o
nustačius visus nusikalstamos veikos požymius- kaip nusikaltimas, numatytas BK 231 str. 1 d.
Teismas turėjo omenyje duomenis, gautus Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje vykdant
teismo įpareigojimą atlikti eksperimentą, nes dalyvavę eksperimente liudytojai parodė, kad advokatas prieš
veiksmo atlikimą darė neleistiną psichologinį poveikį pakviestiems asmenims, gąsdindamas juos, kad
dalyvavimo eksperimente atveju turės problemų, ir taip trukdė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui atlikti
savo profesines pareigas, o vėliau tyčia pateikė teismui nesusijusia su byla nuotrauką, neva paneigiančią
ikiteisminio tyrimo duomenis.
7
Slide 8
Neetiškas elgesys proceso veiksmų ir teismo posėdžio
metu
Prokurorų patirtis:
• Prokuratūros, kaip institucijos,
menkinimas gynėjų kalbose.
• Nepagarbos prokurorui
išreiškimas, nekorektiškumas,
nesugebėjimas nuslėpti
priešiškumo ir neigiamų emocijų.
• Akivaizdžiai neteisingi teiginiai,
kad ikiteisminio tyrimo medžiaga
ir įrodymai yra suklastoti.
8
Slide 9
Kodėl taip atsitinka?
• EMOCIJOS
• CHARAKTERIO YPATUMAI
• SĄMONINGAI
PASIRINKTAS
GYNYBOS
MODELIS
PASEKMĖ-TEISMO PROCESO
TRUKDYMAS,
PSICHOLOGINĖS
PUSIAUSVYROS PROCESE
PRARADIMAS
9
Slide 10
Neetiški ir klaidinantys teiginiai rašytiniuose dokumentuose
(skunduose, prašymuose, pareiškimuose)
•
•
•
•
Kai kuriuose gynėjų skunduose kartais būna nepasitenkinimo prokuroro elgesiu
argumentų ir deklaratyvių prielaidų, pateikiamų kaip tikri faktai. Pavyzdžiui:
skunde Prokurorų etikos komisijai tvirtinama, kad procese dalyvavo nušalinta
prokurorė, tačiau patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad
sprendimas dėl prokurorės nušalinimo nebuvo priimtas;
skunde dėl pranešimo apie įtarimą advokatas rašė: ...peršasi prielaida, kad IT yra
akivaizdžiai vilkinamas, A. reiškiami baudžiamosios teisės požiūriu nesuvokiami ir
IT medžiaga nepagrįsti įtarimai, šiuo būdu savotiškai „keršijant“ A. ir jos gynybai už
tai, kad A. ne tik teikėsi nevykdyti baudžiamojo persekiojimo institucijų valios ir
neprisipažino padariusi nusikaltimą, bet dar gi ėmėsi aktyviai ginti savo teises,
įrodinėti IT pareigūnų elgesio neteisėtumą...
skunde dėl prokuroro nušalinimo: prokuroras bet kokia kaina siekia neteisėtai
užbaigti prieš A. nukreiptą IT ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn...
Atsakydamas į prašymus, demonstruoja akivaizdų savo nepasitenkinimą ir
tendencingą nusistatymą <...> apkaltindamas A. padarius sunkesnį nusikaltimą,
prokuroras taip keršija jai už aktyvų teisių gynimą, parodo savo nekompetenciją ir
tendencingumą.
10
Slide 11
Kartais advokatų skunduose apstu neetiškų teiginių
kitų proceso dalyvių, pavyzdžiui, teisėjų atžvilgiu
Citatos:
• Teisėja, žinomai melagingai iškreipdama CPK 62 str. normą (mano, kad teismo sprendimus
gali priimti ir šlavėjas iš gatvės)...
• -...matomas akivaizdus teisėjos šališkumas arba visiškas Valstybinės kalbos ir CPK normų
nežinojimas, dėl ko būtina atestacija.
• Pažymėtina, kad teisėja... visiškai nesupranta Vilniaus apygardos teismo sprendimo esmės ir
kas jį turėjo priimti, todėl žinomai melagingai nurodo kažkokį menamą priimtą įsiteisėjusį
sprendimą ir jo rezoliucinės dalies reikšmę, kas sveiku protu yra visiškai nesuvokiama,
...prokuroras privalo užkardyti tokias veikas.
• Teisėjų vidinis įsitikinimas priklauso nuo konkretaus teisėjo laikinosios psichofiziologinės
būsenos, nuotaikos ir nusiteikimo vienos ar kitos procesinės šalies atžvilgiu. Kaip patvirtina
teismų praktika, tas „vidinis įsitikinimas“ priklauso ir nuo bylos proceso šalies įtakingumo,
dosnumo, dėkingumo ir kitokių savybių.
• Teisėjai procesiniuose dokumentuose vartoja ne lietuvių kalbą, o išdidžiai jų skelbiamą
„teisinę“ kalbą, liaudiškai vadinama „paukščių kalba“... taip gimsta teismų sprendimai, teisės
aktai... kuriais jie vadovaujasi, juos taiko ir aiškina „dvasių“ padedami sveiku protu
nesuvokiamus tvarinius. Tokia rašliava mulkinami silpnesnieji bylų dalyviai, kurie neįstengia
pasisamdyti tinkamo advokato...
11
Slide 12
Skųsdamas prokuroro veiksmus, advokatas rašė:
•
Prokuroro nelogiški ir neteisėti proceso sprendimai priimti turint
tikslą gynėjus įvelti į teisminius procesus ir demonstruoti savo procesinį
dominavimą...
•
Prokuroro nurodytos aplinkybės <...> yra tik jo asmeninės
baimės, asmeninis angažuotumas bei negatyvus nusistatymas...
•
Visos prokuroro nurodytos galimybės yra fantazijos vaisius, o
tam tikroje apimtyje prasilenkia su elementaria logika...
•
Prokuroro elgesys yra neprotingas ir tendencingas... Teismui
pateiktame skunde <...> buvo pateiktas nesąžiningas, tendencingas ir
siurprizinis domuo...
•
Tokia teisinė ekvilibristika negali būti naudojama teisę
išmanančio, sąžiningo teisininko, o ypač prokuroro.
Mano nuomonė, pacituoti teiginiai visumoje nėra neetiški, jie išreiškia
subjektyvų - asmeninį advokato požiūrį į kolegos elgesį, tačiau jie aiškiai
užgauna prokuroro, kurio veiksmai skundžiami, profesinį orumą
12
Slide 13
Grafomanija? Ne, teisių realizavimas
Žinodami, koks sudėtingas ir ilgai trunkantis skundų nagrinėjimo procesas ikiteisminiame
tyrime, kai kurie advokatai neetiškai naudojasi savo teisėmis ir teikia didelį kiekį prašymų
ir skundų, galimai tokiu būdu siekdami vilkinti procesą.
13
Slide 14
Neteisėtų gynybos priemonių naudojimas
• BPK 48 str. 2 d. 2 p. numato gynėjo pareigą panaudoti VISAS
ĮSTATYMUOSE NURODYTAS GYNYBOS PRIEMONES IR BŪDUS, kad būtų
nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ir lengvinančios jo
atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą.
• BPK 49 str. 1 d. leidžia prokurorui nušalinti gynėją, jei pastarasis naudoja
neteisėtas gynybos priemones.
• Neteisėtų gynybos priemonių panaudojimas kartais ne tik duoda pagrindą
nušalinti gynėją, bet ir pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą.
14
Slide 15
Aš tau padėjau, bet
visiškai neplanavau
keliauti kartu...
•
Tokių pažeidimų pradžia – advokatų etikos
reikalavimų ignoravimas, balansavimas ties
teisingumo riba.
•
Paminėtina
Panevėžio
apygardos
prokuratūros
baudžiamoji byla advokato A. G. atžvilgiu. Šis procesas
baigtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (byla Nr. 2K102/2010), konstatavus, kad išžaginimo byloje
kaltinamųjų gynėjas veikė įtikinėdamas nukentėjusiąją
duoti melagingus parodymus teisme ir jai diktuodamas
žinomai melagingo pareiškimo tekstą. Teismas
pažymėjo, kad tokie veiksmai nesuderinami su teisėta
advokato veikla ir negali būti pateisinami procesinės
gynėjo funkcijos atlikimu baudžiamojoje byloje,
lojalumu klientui ir pareiga panaudoti visas
įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus.
Teismas nutarė, kad gynėjo padaryta veika buvo
teisingai kvalifikuota pagal BK 233 str. 3 d.
•
Kitoje byloje buvo nustatyta, kad advokatas A. Š. darė
poveikį nukentėjusiajam, prašė jo pakeisti savo
parodymus (atsisakyti kaltinamojo atpažinimo), dėl to
prokuroras bylą su kaltinamuoju aktu advokato atžvilgiu
perdavė teismui. Advokatas buvo pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal BK 228 str., 233 str. 1 d. Nuosprendis
įsiteisėjo.
Kur skrendam?
15
Slide 16
Veikimas priešingai savo kliento interesams
Neišaiškinimas ginamajam galimybės užbaigti procesą taikant
susitaikymo, laidavimo ir kt. atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės pagrindus; teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šios situacijos gali būti susijusios su gynėjo siekiu gauti papildomą honorarą
už kliento gynybą tolimesnėse proceso stadijose.
Vieno įtariamojo advokatas, kuriam buvo leista ginti kitą,
įkalbinėja pastarąjį prisiimti visą kaltę.
16
Slide 17
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-VGTPT)
advokatų elgesio probleminiai aspektai
•
Nesuprantama prokuratūrai nukentėjusiojo gynėjo pozicija ir jo nepagrįsti
priekaištai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui, siekiantiems užtikrinti tam
tikras nukentėjusiojo teises.
Problema - šiuo atveju prokuroras neturi teisės nušalinti gynėjo, nes pastarasis
atstovauja nukentėjusįjį ir nėra pagrindų, numatytų BPK 61 str. Advokatų taryba
nurodė advokatui laikytis etikos principų, o prokurorui išaiškino, kad Lietuvos
advokatūros kompetencijai nėra priskirta koordinuoti Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos veiksmus ir ji negali vertinti VGTPT sprendimų dėl antrinės teisinės
pagalbos teikimo ir advokatų skyrimo pagrįstumo. Iš VGTPT buvo gautas raštas, kad
šioje byloje nukentėjusiajai jau yra skirtas gynėjas ir kito parinkti nėra pagrindo.
•
VGTPT paskirtas ginti asmenį baudžiamojoje byloje advokatas įkalbinėja įtariamąjį
sudaryti teisinės pagalbos sutartį, kad galėtum gauti honorarą.
Pasak Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. ataskaitos, VGTPT
Vilniaus tarnyboje iš 347 tik vienu atveju buvo priimtas sprendimas nutraukti antrinės
teisinės pagalbos teikimą dėl piktnaudžiavimo.
17
Slide 18
Advokato – buvusio prokuroro santykių su prokuroru baudžiamajame
procese etikos aspektai
•
•
•
Nemažai
prokurorų
yra
tapę
advokatais. Dėl to nepriekaištingo
bendravimo
reikalavimas
su
buvusiais kolegomis tampa vis
aktualesnis.
Svarbu nesudaryti įspūdžio ir
nesukelti įtarimų, kad dėl pažinčių ar
buvusio bendradarbiavimo siekiama
gauti kai kurių „nuolaidų“ asmeniui,
kuris ginamas buvusio kolegos
kontroliuojamame
ikiteisminiame
tyrime.
Ypač etiškai advokatas turi bendrauti
su buvusiais kolegomis
toje
prokuratūroje, kurioje dirbo pats.
18
Slide 19
Advokato etikos probleminiai aspektai, bendraujant su
prokurorais neformalioje aplinkoje
• Tai - kolegų bendravimas, pavyzdžiui, prieš teismo posėdį, per
pertraukas ar prieš ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimą.
• Labai neetiška, kai po tokio bendravimo, jau būnant oficialioje
aplinkoje gynėjas panaudoja prokuroro išsakytą požiūrį į procesą ir
panaudoja informaciją savo tikslais (pvz., prokuroro nušalinimui).
• Prokurorų išvaizdos, iškalbos, jų veiksmų aptarinėjimas su tyrėjais,
kt. proceso dalyviais.
• Geranoriškumo stoka, kai neatkreipiamas kolegos dėmesys į
prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno klaidą.
• Kiti atvejai (pasitaiko ypač retai): neblaivaus gynėjo atvykimas į
teismo posėdį arba tyrimo veiksmo atlikimą, vėlavimas į teismo
posėdžius be svarbios priežasties, dokumentų neturėjimas ir kt.
19
Slide 20
Būkime tolerantiški!
TOLERANCIJA - ETIKOS DRAUGĖ
20
ADVOKATŲ ETIKOS
PROBLEMINIAI ASPEKTAI
PROKURORŲ AKIMIS
Salus publica suprema lex (Cicero)
1
Slide 2
Svarbiausios prokurorams Advokatų
etikos kodekso nuostatos
• 10.2. Dalyvaudamas ikiteisminiame tyrime ar teisminiame
nagrinėjime, advokatas turi elgtis taip, kad jo kalba, prašymai,
pareiškimai ir klausimai nežemintų teismo arba prokuratūros,
ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnų autoriteto,
nediskredituotų kolegų ir neįžeistų proceso šalių, jų advokatų ir
įgaliotinių, taip pat liudytojų ir ekspertų orumo.
• 10.3. Advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje
klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių
nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos
faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau
negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji
tiesa.
• 6.6. Advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti
sąžiningai, rūpestingai ir protingai.
2
Slide 3
Prokurorų ir advokatų bendravimo
sferos
Ex officio
• Ikiteisminiame tyrime
(proceso veiksmų atlikimas,
skundų nagrinėjimas)
• Bylų teisminiame
nagrinėjime
• Priimant sprendimus
advokatų atžvilgiu (dėl
nušalinimo, Advokatų etikos
kodekso reikalavimų
nevykdymo, nusikalstamų
veikų padarymo)
Neformali aplinka
• Bendravimas prieš teismo
posėdžius ar proceso
veiksmų atlikimą, pertraukų
metų, susitikimuose,
pobūviuose, kt.
3
Slide 4
Fiat justitia, pereat mundus
Ubi ius – ibi remedium
Audiātur et altera pars
Kur teisė, ten ir jos gynyba
Tebūnie išklausyta ir antroji pusė
4
Slide 5
Advokatas Juozas Čivilis savo straipsnyje “Lietuvos advokatūra ir advokatai
Lietuvoje” rašė:
•
•
•
Prieškario Lietuvoje (1927-1933 m.) jaunojo teisininko kelias į advokatus buvo
sunkus ir ilgas. Advokatu asmuo galėjo tapti tik pabuvęs advokato padėjėju.
Siekdamas tapti advokato padėjėju, asmuo turėjo pateikti Advokatų tarybai
aukštojo teisinio išsilavinimo diplomą, pažymėjimą dėl lietuvių kalbos aštuonių
klasių kursų baigimo, savo gyvenimo aprašymą ir nurodyti mažiausiai tris asmenis
iš advokatūros, magistratūros (teismo), arba prokuratūros, kurie prašytoją gerai
pažįsta ir gali jį rekomenduoti.
Gavus reikiamus dokumentus, Tarybos buveinėje būdavo viešai paskelbiami
kandidato į advokato padėjėjo duomenys su prašymu per 1 mėn. nuo skelbimo
dienos suteikti žinių apie kandidatą , ypač apie jo dorą ir elgesį.
Advokatų padėjėjas privalėjo Advokatų Tarybai raštu pasižadėti stengtis gerai
išmanyti materialinę ir proceso teisę, nenusižengti bendriesiems doros ir advokatų
etikos dėsniams ir laikytis Advokatų tarybos nurodymų ir taisyklių.
5
Slide 6
Ex officio
advokatų etikos probleminiai aspektai
• Trukdymas ikiteisminiam tyrimui, neleistinas kišimasis į
ikiteisminio tyrimo procesą.
• Neetiškas elgesys proceso veiksmų ir teismo posėdžio metu.
• Neetiški teiginiai rašytiniuose dokumentuose (skundai,
prašymai, pareiškimai).
• Neteisėtų gynybos priemonių naudojimas.
• Veikimas priešingai savo klientų interesams (atskirai
paminėtini Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnybos advokatų elgesio probleminiai aspektai).
• Advokato - buvusio prokuroro - santykių su prokuroru
baudžiamajame procese aspektai.
6
Slide 7
Trukdymas ikiteisminiam tyrimui, neleistinas kišimasis į ikiteisminio tyrimo
procesą
•
2010 m. Klaipėdos m. užfiksuotas atvejis, kai advokatė I. S. atvyko į kratos atlikimo vietą ir, nepateikusi
teisinių paslaugų teikimo ar susitarimo dokumento, trukdė atlikti kratą: pareiškė, kad krata yra neteisėta,
vaikščiojo po patalpas, įžeidinėjo pareigūnus ir grasino jiems tarnybinės atsakomybės taikymu, kurstė
kratos dalyvius trukdyti kratą. Šie advokatės veiksmai buvo užfiksuoti pareigūnų tarnybiniuose
pranešimuose ir vaizdo įraše. Gavęs šiuos duomenis, prokuroras nutarimu BPK 163 str. tvarka paskyrė
advokatei 25 MGL baudą, išsiuntė atitinkamą informaciją Advokatų tarybai. Apylinkės teismas prokuroro
paskirtą baudą paliko galioti.
•
Įtariamojo apklausos metu gynėjas A. M. trukdė atlikti šį veiksmą: garsiai reiškė nepasitenkinimą,
komentavo tyrėjos klausimus .Tarnybiniame pranešime prokurorui ikiteisminio tyrimo pareigūnė nurodė,
kad būtent toks advokato elgesys paskatino įtariamą asmenį neduoti parodymų - po advokato replikų ir
ginčų įtariamoji pasakė, kad ji visai atsisako duoti parodymus, nes negali susikaupti ir jau nieko
nesupranta. Gavęs šį tarnybinį pranešimą, prokuroras priėmė nutarimą nušalinti advokatą. Po šio įvykio
advokatas pateikė pareiškimą, prašydamas pradėti prokurorui ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo,
tačiau dėl šio pareiškimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
•
Lietuvos apeliacinis teismas 2011-01-10 nutartimi informavo prokurorą, kad advokato K. S. veiksmai,
užfiksuoti tyrimo veiksmo- eksperimento - atlikimo metu, gali būti vertinami kaip BPK 48 str. 2 d. 6 p.,
Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 2 str. 2.3.3.p. pažeidimai, o
nustačius visus nusikalstamos veikos požymius- kaip nusikaltimas, numatytas BK 231 str. 1 d.
Teismas turėjo omenyje duomenis, gautus Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje vykdant
teismo įpareigojimą atlikti eksperimentą, nes dalyvavę eksperimente liudytojai parodė, kad advokatas prieš
veiksmo atlikimą darė neleistiną psichologinį poveikį pakviestiems asmenims, gąsdindamas juos, kad
dalyvavimo eksperimente atveju turės problemų, ir taip trukdė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui atlikti
savo profesines pareigas, o vėliau tyčia pateikė teismui nesusijusia su byla nuotrauką, neva paneigiančią
ikiteisminio tyrimo duomenis.
7
Slide 8
Neetiškas elgesys proceso veiksmų ir teismo posėdžio
metu
Prokurorų patirtis:
• Prokuratūros, kaip institucijos,
menkinimas gynėjų kalbose.
• Nepagarbos prokurorui
išreiškimas, nekorektiškumas,
nesugebėjimas nuslėpti
priešiškumo ir neigiamų emocijų.
• Akivaizdžiai neteisingi teiginiai,
kad ikiteisminio tyrimo medžiaga
ir įrodymai yra suklastoti.
8
Slide 9
Kodėl taip atsitinka?
• EMOCIJOS
• CHARAKTERIO YPATUMAI
• SĄMONINGAI
PASIRINKTAS
GYNYBOS
MODELIS
PASEKMĖ-TEISMO PROCESO
TRUKDYMAS,
PSICHOLOGINĖS
PUSIAUSVYROS PROCESE
PRARADIMAS
9
Slide 10
Neetiški ir klaidinantys teiginiai rašytiniuose dokumentuose
(skunduose, prašymuose, pareiškimuose)
•
•
•
•
Kai kuriuose gynėjų skunduose kartais būna nepasitenkinimo prokuroro elgesiu
argumentų ir deklaratyvių prielaidų, pateikiamų kaip tikri faktai. Pavyzdžiui:
skunde Prokurorų etikos komisijai tvirtinama, kad procese dalyvavo nušalinta
prokurorė, tačiau patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad
sprendimas dėl prokurorės nušalinimo nebuvo priimtas;
skunde dėl pranešimo apie įtarimą advokatas rašė: ...peršasi prielaida, kad IT yra
akivaizdžiai vilkinamas, A. reiškiami baudžiamosios teisės požiūriu nesuvokiami ir
IT medžiaga nepagrįsti įtarimai, šiuo būdu savotiškai „keršijant“ A. ir jos gynybai už
tai, kad A. ne tik teikėsi nevykdyti baudžiamojo persekiojimo institucijų valios ir
neprisipažino padariusi nusikaltimą, bet dar gi ėmėsi aktyviai ginti savo teises,
įrodinėti IT pareigūnų elgesio neteisėtumą...
skunde dėl prokuroro nušalinimo: prokuroras bet kokia kaina siekia neteisėtai
užbaigti prieš A. nukreiptą IT ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn...
Atsakydamas į prašymus, demonstruoja akivaizdų savo nepasitenkinimą ir
tendencingą nusistatymą <...> apkaltindamas A. padarius sunkesnį nusikaltimą,
prokuroras taip keršija jai už aktyvų teisių gynimą, parodo savo nekompetenciją ir
tendencingumą.
10
Slide 11
Kartais advokatų skunduose apstu neetiškų teiginių
kitų proceso dalyvių, pavyzdžiui, teisėjų atžvilgiu
Citatos:
• Teisėja, žinomai melagingai iškreipdama CPK 62 str. normą (mano, kad teismo sprendimus
gali priimti ir šlavėjas iš gatvės)...
• -...matomas akivaizdus teisėjos šališkumas arba visiškas Valstybinės kalbos ir CPK normų
nežinojimas, dėl ko būtina atestacija.
• Pažymėtina, kad teisėja... visiškai nesupranta Vilniaus apygardos teismo sprendimo esmės ir
kas jį turėjo priimti, todėl žinomai melagingai nurodo kažkokį menamą priimtą įsiteisėjusį
sprendimą ir jo rezoliucinės dalies reikšmę, kas sveiku protu yra visiškai nesuvokiama,
...prokuroras privalo užkardyti tokias veikas.
• Teisėjų vidinis įsitikinimas priklauso nuo konkretaus teisėjo laikinosios psichofiziologinės
būsenos, nuotaikos ir nusiteikimo vienos ar kitos procesinės šalies atžvilgiu. Kaip patvirtina
teismų praktika, tas „vidinis įsitikinimas“ priklauso ir nuo bylos proceso šalies įtakingumo,
dosnumo, dėkingumo ir kitokių savybių.
• Teisėjai procesiniuose dokumentuose vartoja ne lietuvių kalbą, o išdidžiai jų skelbiamą
„teisinę“ kalbą, liaudiškai vadinama „paukščių kalba“... taip gimsta teismų sprendimai, teisės
aktai... kuriais jie vadovaujasi, juos taiko ir aiškina „dvasių“ padedami sveiku protu
nesuvokiamus tvarinius. Tokia rašliava mulkinami silpnesnieji bylų dalyviai, kurie neįstengia
pasisamdyti tinkamo advokato...
11
Slide 12
Skųsdamas prokuroro veiksmus, advokatas rašė:
•
Prokuroro nelogiški ir neteisėti proceso sprendimai priimti turint
tikslą gynėjus įvelti į teisminius procesus ir demonstruoti savo procesinį
dominavimą...
•
Prokuroro nurodytos aplinkybės <...> yra tik jo asmeninės
baimės, asmeninis angažuotumas bei negatyvus nusistatymas...
•
Visos prokuroro nurodytos galimybės yra fantazijos vaisius, o
tam tikroje apimtyje prasilenkia su elementaria logika...
•
Prokuroro elgesys yra neprotingas ir tendencingas... Teismui
pateiktame skunde <...> buvo pateiktas nesąžiningas, tendencingas ir
siurprizinis domuo...
•
Tokia teisinė ekvilibristika negali būti naudojama teisę
išmanančio, sąžiningo teisininko, o ypač prokuroro.
Mano nuomonė, pacituoti teiginiai visumoje nėra neetiški, jie išreiškia
subjektyvų - asmeninį advokato požiūrį į kolegos elgesį, tačiau jie aiškiai
užgauna prokuroro, kurio veiksmai skundžiami, profesinį orumą
12
Slide 13
Grafomanija? Ne, teisių realizavimas
Žinodami, koks sudėtingas ir ilgai trunkantis skundų nagrinėjimo procesas ikiteisminiame
tyrime, kai kurie advokatai neetiškai naudojasi savo teisėmis ir teikia didelį kiekį prašymų
ir skundų, galimai tokiu būdu siekdami vilkinti procesą.
13
Slide 14
Neteisėtų gynybos priemonių naudojimas
• BPK 48 str. 2 d. 2 p. numato gynėjo pareigą panaudoti VISAS
ĮSTATYMUOSE NURODYTAS GYNYBOS PRIEMONES IR BŪDUS, kad būtų
nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ir lengvinančios jo
atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą.
• BPK 49 str. 1 d. leidžia prokurorui nušalinti gynėją, jei pastarasis naudoja
neteisėtas gynybos priemones.
• Neteisėtų gynybos priemonių panaudojimas kartais ne tik duoda pagrindą
nušalinti gynėją, bet ir pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą.
14
Slide 15
Aš tau padėjau, bet
visiškai neplanavau
keliauti kartu...
•
Tokių pažeidimų pradžia – advokatų etikos
reikalavimų ignoravimas, balansavimas ties
teisingumo riba.
•
Paminėtina
Panevėžio
apygardos
prokuratūros
baudžiamoji byla advokato A. G. atžvilgiu. Šis procesas
baigtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (byla Nr. 2K102/2010), konstatavus, kad išžaginimo byloje
kaltinamųjų gynėjas veikė įtikinėdamas nukentėjusiąją
duoti melagingus parodymus teisme ir jai diktuodamas
žinomai melagingo pareiškimo tekstą. Teismas
pažymėjo, kad tokie veiksmai nesuderinami su teisėta
advokato veikla ir negali būti pateisinami procesinės
gynėjo funkcijos atlikimu baudžiamojoje byloje,
lojalumu klientui ir pareiga panaudoti visas
įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus.
Teismas nutarė, kad gynėjo padaryta veika buvo
teisingai kvalifikuota pagal BK 233 str. 3 d.
•
Kitoje byloje buvo nustatyta, kad advokatas A. Š. darė
poveikį nukentėjusiajam, prašė jo pakeisti savo
parodymus (atsisakyti kaltinamojo atpažinimo), dėl to
prokuroras bylą su kaltinamuoju aktu advokato atžvilgiu
perdavė teismui. Advokatas buvo pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal BK 228 str., 233 str. 1 d. Nuosprendis
įsiteisėjo.
Kur skrendam?
15
Slide 16
Veikimas priešingai savo kliento interesams
Neišaiškinimas ginamajam galimybės užbaigti procesą taikant
susitaikymo, laidavimo ir kt. atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės pagrindus; teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šios situacijos gali būti susijusios su gynėjo siekiu gauti papildomą honorarą
už kliento gynybą tolimesnėse proceso stadijose.
Vieno įtariamojo advokatas, kuriam buvo leista ginti kitą,
įkalbinėja pastarąjį prisiimti visą kaltę.
16
Slide 17
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-VGTPT)
advokatų elgesio probleminiai aspektai
•
Nesuprantama prokuratūrai nukentėjusiojo gynėjo pozicija ir jo nepagrįsti
priekaištai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui, siekiantiems užtikrinti tam
tikras nukentėjusiojo teises.
Problema - šiuo atveju prokuroras neturi teisės nušalinti gynėjo, nes pastarasis
atstovauja nukentėjusįjį ir nėra pagrindų, numatytų BPK 61 str. Advokatų taryba
nurodė advokatui laikytis etikos principų, o prokurorui išaiškino, kad Lietuvos
advokatūros kompetencijai nėra priskirta koordinuoti Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos veiksmus ir ji negali vertinti VGTPT sprendimų dėl antrinės teisinės
pagalbos teikimo ir advokatų skyrimo pagrįstumo. Iš VGTPT buvo gautas raštas, kad
šioje byloje nukentėjusiajai jau yra skirtas gynėjas ir kito parinkti nėra pagrindo.
•
VGTPT paskirtas ginti asmenį baudžiamojoje byloje advokatas įkalbinėja įtariamąjį
sudaryti teisinės pagalbos sutartį, kad galėtum gauti honorarą.
Pasak Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. ataskaitos, VGTPT
Vilniaus tarnyboje iš 347 tik vienu atveju buvo priimtas sprendimas nutraukti antrinės
teisinės pagalbos teikimą dėl piktnaudžiavimo.
17
Slide 18
Advokato – buvusio prokuroro santykių su prokuroru baudžiamajame
procese etikos aspektai
•
•
•
Nemažai
prokurorų
yra
tapę
advokatais. Dėl to nepriekaištingo
bendravimo
reikalavimas
su
buvusiais kolegomis tampa vis
aktualesnis.
Svarbu nesudaryti įspūdžio ir
nesukelti įtarimų, kad dėl pažinčių ar
buvusio bendradarbiavimo siekiama
gauti kai kurių „nuolaidų“ asmeniui,
kuris ginamas buvusio kolegos
kontroliuojamame
ikiteisminiame
tyrime.
Ypač etiškai advokatas turi bendrauti
su buvusiais kolegomis
toje
prokuratūroje, kurioje dirbo pats.
18
Slide 19
Advokato etikos probleminiai aspektai, bendraujant su
prokurorais neformalioje aplinkoje
• Tai - kolegų bendravimas, pavyzdžiui, prieš teismo posėdį, per
pertraukas ar prieš ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimą.
• Labai neetiška, kai po tokio bendravimo, jau būnant oficialioje
aplinkoje gynėjas panaudoja prokuroro išsakytą požiūrį į procesą ir
panaudoja informaciją savo tikslais (pvz., prokuroro nušalinimui).
• Prokurorų išvaizdos, iškalbos, jų veiksmų aptarinėjimas su tyrėjais,
kt. proceso dalyviais.
• Geranoriškumo stoka, kai neatkreipiamas kolegos dėmesys į
prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno klaidą.
• Kiti atvejai (pasitaiko ypač retai): neblaivaus gynėjo atvykimas į
teismo posėdį arba tyrimo veiksmo atlikimą, vėlavimas į teismo
posėdžius be svarbios priežasties, dokumentų neturėjimas ir kt.
19
Slide 20
Būkime tolerantiški!
TOLERANCIJA - ETIKOS DRAUGĖ
20