Transcript Atsisiųsti

Mokyklos
savęs
vertinimas (Vidaus
auditas)
Sigita Dijokienė
 Mokyklos
savęs vertinimas
(Vidaus auditas)
bendruomenei padeda
atpažinti stipriąsias veiklos
sritis ir tikslingai suplanuoti
mokyklos kaitą, orientuotą į
savo veiklos kokybės
gerinimą.
Praktikoje mokyklos savęs
vertinimas atitinka atsakymų į tris
klausimus:
„Kaip mums sekasi?
Iš kur mes žinome?
Ką darysime toliau?
 Savęs
vertinimo procesas yra
padalintas į dvi dalis:
visos mokyklos veiklos įsivertinimą
arba „platųjį auditą“ ir
pasirinktos vertinimo srities, temos
ar išryškėjusios problemos
giluminę analizę.
Savęs vertinimo metodai:
KIEKYBINIO TYRIMO IMTIES
SUDARYMAS
.
MOKYKLOS SAVĘS VERTINIMO
ATLIKIMO
PROCESAS -susideda iš penkių
etapų, iš viso apimančių devynis
žingsnius
GRUPĖS DISKUSIJOS
Grupės diskusijos tikslas –
kolegiškai dalintis patirtimi,
mokytis vienas iš kito, kartu
spręsti
iškylančius sunkumus ir kartu
mąstyti, kaip mes galime tobulinti
mūsų mokyklą.
„MOKYKLOS KULTŪRA“
Kaip mokyklos bendruomenė
suvokia, įsivaizduoja jos kultūrą
(kokius idealus, elgesio
lūkesčius, normas nurodo, ką
deklaruoja)? Kaip mokykloje
kuriamos tradicijos? Kaip jų
laikomasi?
Ar mokiniai ir mokytojai
didžiuojasi tuo, kad priklauso
savo mokyklai? Kokia yra
psichologinė atmosfera
mokykloje?
Kokie santykiai tarp mokyklos
bendruomenės narių?
 Kokie
santykiai ir mikroklimatas
vyrauja klasėje / mokykloje?
 Koks yra tikėjimo kiekvieno
mokinio asmeninio tobulėjimo
galimybe lygis mokykloje?
 Ar kiekvienas mokinys skatinamas
siekti aukščiausio jam įmanomo
lygio? Kokie yra mokyklos
tobulėjimo siekiai?
 Kaip
mokytojai ir mokiniai
laikosi bendrų susitarimų?
 Koks mokyklos vaidmuo vietos
bendruomenėje?
 Kaip mokykla kuria savo
įvaizdį?
Mokyklos, naudodamos šiuos instrumentus, gali
sužinoti mokyklos kultūros stiprybes ir silpnas
vietas
 Klausimai
ir instrumentai grupės
diskusijai apie mokyklos kultūrą
Vertybės, elgesio normos, principai
Kokiuose mokyklos dokumentuose
užfiksuotos mūsų mokyklos vertybės?
• Kurios vertybės yra deklaruojamos
mokyklos dokumentuose kaip svarbiausios?
• Kaip deklaruojamos mokyklos vertybės
atliepia esminius mokyklos veiklos
aspektus?
 YRA
DABAR MOKYKLOJE
Įvardinkite penkias svarbiausias
mokyklos
vertybes, kurios mokykloje yra
propaguojamos
 1.
.........................................................
 2. .........................................................
 3. .........................................................
 4. .........................................................
 5. .........................................................
 NORĖTŲSI,
KAD BŪTŲ
MOKYKLOJE
 Įvardinkite
penkias mokyklos vertybes,
kurios,
 Jūsų manymu, turėtų būti mokykloje
 1. .........................................................
 2. .........................................................
 3. .........................................................
 4. .........................................................
 5. .........................................................
 „UGDYMAS
IR MOKYMASIS“
vertinimo instrumentų tikslas –
padėti mokyklai nustatyti
mokykloje vykstančio
ugdymo ir mokymosi
ypatumus
 Apie
ugdymo individualizavimą ir
diferencijavimą
Kaip suprantame, ką laikome ugdymo
‚individualizavimu‘ ir ‚diferencijavimu‘?
Kaip konkrečiai tai pritaikome
pamokose?
• Kokie didžiausi sunkumai
‚individualizuojant‘ ir ‚diferencijuojant‘?
Dėl kokių priežasčių?
 Kaip
galima būtų tobulinti
‚individualizavimą‘ ir
‚diferencijavimą‘ pamokose?
 Kokios priemonės mums čia iš
tiesų padėtų?
 Ugdymo
proceso tikslas
Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad
kiekvienas mokinyspagal savo poreikius
ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų
kompetencijų, būtinų tolesniam
mokymuisi ir prasmingam, aktyviam
gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
(Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo
ir atnaujinimo strategija 2006-2012)
 Kodėl
reikia individualizuoti ir
diferencijuoti mokymą?
Mokiniai skiriasi fizine, emocine,
socialine branda
Mokiniai turi skirtingų sugebėjimų,
įgūdžių, kultūrinės patirties
Mokiniai skirtingai daro pažangą
Mokiniai mokosi skirtingais stiliais
 Ugdymo
diferencijavimas
Diferencijavimas - ugdymo turinio
pritaikymas skirtingiems klasės
mokinių sugebėjimų lygiams,
poreikiams
kad kiekvienas pagal savo išgales,
pasiektų kuo geresnių rezultatų
 Diferencijavimas

Diferencijavimas yra
individualaus požiūrio į mokymą
realizavimas: mokinių skirstymas
į didesnes ar mažesnes grupes,
keliant jose skirtingus mokymosi
tikslus, taikant skirtingus
metodus, priemones ir pan.
 Pritaikomi
pagrindiniai ugdymo turinio
elementai
 Mokymo turinys
 Mokymo ir mokymosi metodai
 Vertinimo būdai
 Diferencijuojama Suskirstant klasės
mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį
 Suskirstant mokinius į mišrias įvairių
gebėjimų grupes, kuriose
daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
 Mokinių
patirtis yra skirtinga, nes skiriasi
ją įtakoję aplinkos ir asmeniniai veiksniai
 Mokiniai skiriasi pagal
 Poreikius
 Sugebėjimus
 Interesus
 Polinkius
 Mokymosi stilius.
Į
visus šiuos skirtumus mokytojas gali
atsižvelgti.
 Visos klasės mokymas
 Visi klasės mokiniai mokosi tą patį
dalyką maždaug tuo pačiu metu ir tuo
pačiu greičiu. Beveik visada mokykloje
mokoma tokiu būdu.
 Toks mokymo būdas nepakankamai
lankstus, kad galima būtų atsižvelgti į
skirtingą mokinių patirtį, gebėjimus,
poreikius ar troškimus.
 Gali sumažėti mokymosi motyvacija.
 Individualus
mokymas
mokiniai mokosi to paties dalyko,
bet skirtingu tempu, daugelis pradeda
mokytis skirtingu metu arba įsijungia
skirtingose vietose.
 tos pačios klasės mokiniai
konkrečiu metu turės skirtingas
užduotis. Pvz.mokoma naudotis
kompiuteriu,dirbti su GPS

 Individualizavimas
Individualizuotas mokymas pritaikytas prie
besimokančiųjų poreikių įvairiose
situacijose. Jis turi aiškų tikslą ir programą,
susietas su grįžtamuoju ryšiu, pasirinktu
mokymo/si tempu.
J. Laužikas, N.L.Gage, A. B. Marshall,
T.G. Page, J.G. Thomas ir kt.
 Diferencijavimas
Diferencijuotas mokymas siaurąja
prasme yra tokia mokymo kryptis, kai,
atsižvelgus į mokinių skirtybes,
sudaromos specialios mokinių grupės,
kurios mokomos skirtingai.
B. Bitinas, V. Rajeckas,
Z. Bajoriūnas, J. Vaitkevičius, 1981.
 Ugdymo
turinio diferencijavimas
Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas
skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams
Pritaikoma
Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal
sugebėjimų lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų
grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda
mažiau patyrusiems
Kiekvieno mokinio tobulėjimas
stebimas pagal kai kuriuos ar visus
šiuos dalykus;
 kompetencijas, kurias mokinys
įrodo turįs;
 kiekvienam mokiniui atskirus
vertinimo lapus, kuriuose pažymėta
ankstesnė patirtis, tam tikro laiko
pasiekimai,
 testus.
 Dažniausiai
pasitaikanti klaida –
palikti mokymą pratybų sąsiuviniui.
 Su juo susijusi klaida –kalbėti su
mokiniu tik tada, kai jie paprašo
pagalbos.
 Reikia: stebėti mokinių tobulėjimą,
juos girti, kalbėtis apie sunkumus.
 Stebėti jų darbą ir užduoti
probleminius klausimus.(kas tau lig
šiol buvo sunkiausia?)
Šių klaidų galima išvengti:
 į programą įtraukti darbą
poromis;
 kolegų mokymą;
 šiek tiek visos klasės mokymo;
 surasti įdomius mokymosi
šaltinius.
 Labai
svarbus formuojamasis
vertinimas, kuris turi būti
informatyvus:
 aiškūs tikslai –mokiniai turi suprasti
gero darbo kriterijus;
 ,,medalis” –informacija apie tai, ką
jie padarė gerai ir kodėl tai gerai.
 misija –informacija apie tai, kur
reikia patobulėti ir kaip tai padaryti.





Individualizavimas turi pagerinti mokymosi
pasiekimus,tačiau negalime pamiršti naujausių
tyrimų išvadų,kurie rodo,jog mokinių
pažangumui didžiausią poveikį turi:
darboklasėjeorganizavimobūdai,
atsižvelgimas į mokinio„aš“(ego),į jo
asmeninį požiūrį,
ar mokinys pozityviai ir giliai priima naujas
žinias.
kiek žinių bei kokio sudėtingumo gebėjimus
mokinys išviso pajėgus tam tikrame savo raidos
etape įgyti:negalima visų mokinių išmokyti visko.
 Diferencijuojama
pagal kurią nors
vieną ryškią mokinio savybę,kuri
būdinga bent keliems klasės
mokiniams,pavyzdžiui,panašius
gabumus,interesus ar polinkius
kokiai nors veiklai,motyvacijos
stiprumą,charakterio savybes ir
pan.Taip gaunamos daugiau ar
mažiau homogeniškos(panašios)
mokinių grupės.
 Tačiau
sudaromos ir
heterogeniškos grupes:
sujungiami skirtingi
mokiniai.Tokiose grupėse
susidaro galimybės mokytis
bendradarbiaujant,pagerinti ne tik
akademinius,bet ir
bendravimo,metakognityvinius,
vertinimo,kt.svarbius gebėjimus.
Išeities taškas diferencijavimo
formos pasirinkimui,grupės
sudarymui yra
 mokinių motyvacija,
 Jų gebėjimai,
 poreikiai,
 interesai,polinkiai.
 Mokymosi
motyvacijos
komponentai
 veiklos proceso
patrauklumas;
 rezultato patrauklumas;
 emocijos.
 Motyvai,
glūdintys mokomojoje
veikloje susiję su:
 mokymosi turiniu, kai mokymąsi
skatina noras sužinoti ką nors
nauja;
 mokymosi procesu, kai noras
pademonstruoti intelektualinį
aktyvumą skatina mokytis.









Ką turime išsiaiškinti apie savo mokinius:
Kodėl šie mokiniai pasirinko šį dalyką arba kursą;
Kaip šie mokiniai išmoksta geriausiai?
Ko jie tikrai nežino ar nemoka daryti?
Kokiais mokymo metodais juos galima išmokyti
geriausiai?
Ar šie mokiniai turi reikiamų mokymosi įgūdžių?
Kokios šių mokinių turimos žinios?
Ar šie mokiniai dar turi kitokių poreikių?(fizinių,
psichologinių, sveikatos, mokymosi, priežiūros, kitų
poreikių)
Ar jie į mokymąsi žiūri konstruktyviai?
 Diferencijavimo
būdai
 Pagal užduotį, rezultatą ir skirtą
laiką;
 Pagal skirtingus mokymosi
būdus ir paramos poreikius;
 Pagal savarankiškų užduočių ir
tikslų nustatymą.
 Taikykite
tokį mokymą, kad visi
mokiniai kurtų prasmes (aktyviai
veikdami pamokoje, kurdami
reikšmes ir prasmes,
pasinaudodami jau turimomis
žiniomis ir gebėjimais);
 Užduotis dėstyti ne ,,rėčio”, o
,,kopėčių principu”
 Aukštesniųjų
gebėjimų
užduotis suskaidyti į
mažesnius segmentus ir
mokyti jų ,,tiltų tiesimo”
principu
(mokinys atlieka užduotį, mokinys
apmąsto nuveiktus darbus ir
apsvarsto mokytojo komentarus dėl
turinio ir pačios atlikimo eigos, kai
mokinio atmintis santykinai tuščia,
mokytojas paprašo, kad mokinys
dėmesį sutelktų į darbo eigą, o ne į
turinį, kad išryškintų paties veikimo
aspektus);
 Pasitelkti
meistriškumo ir
tobulėjimo užduočių junginį
Gabesniems mokiniams bent jau
užduoties ar pamokos pabaigoje
skirti papildomo darbo (kelis atvirus
klausimus ir užduotis, kelias
aukštesniųjų gebėjimų
reikalaujančias užduotis);

Duoti mokiniams tiek laiko,
kiek jiems reikia, pasitelkiant
šaltiniais paremtą mokymąsi,
meistriškumo mokymąsi,
kuriam vadovauja pats
mokinys.
 Diferencijuoti

šaltinius;
Leisti mokiniams pristatyti
darbą duota tema
skirtingais būdais (kaip
pranešimą, kaip ,,minčių
žemėlapį’, kaip tinklapį ar
pan.)
 Užduoti
aukštesnių gebėjimų
reikalaujančių klausimų (pagal
Bloomo taksonomiją);
 Pateikti paprastų gebėjimų
reikalaujančių užduočių, kad
užtikrintume, kad silpnesnieji
mokiniai pereitų ,,visus Bloomo
žingsnelius”;
 Pasitelkti
metodus, tinkamus
įvairiems mokymosi būdams;
 Pasitelkti darbą grupėje ir
teikti tokias užduotis, kad
mokiniai galėtų vienas kitam
padėti;
 Puikiai
išnaudoti draugų
vertinimą ir draugų pagalbą;
 Išsiaiškinti asmeninius
poreikius ir numatyti
asmeninius tikslus, kuriais tie
poreikiai būtų patenkinti;
 Pasitelkiamas
pozityvus
skatinimas;
 Pasitelkiamas savęs
vertinimas, kad paaiškėtų
tolesni mokymosi tikslai;
 Nustatomi individualūs daug
reikalaujantys, bet pasiekiami
tikslai.
 Pripažinti
kiekvieną asmenį;
 Suvesti drauge mokinius,
galinčius vienas kitam padėti,
arba suburti mokinių ,,mokymosi
komandas” ir kiekvienam nariui
skirti tikslą padėti vienas kitam.
 Į darbą su klase įtraukti
mokymosi pagalbą.
 Pagal
savarankiškų užduočių
ir tikslų nustatymą
 Šis diferencijavimo būdas
apima tokį požiūrį į mokinius,
kai su kiekvienu elgiamasi
kaip su asmeniu, o ne kaip
vienu iš klasės mokinių:

 Pozityvaus
skatinimo formos
 Išorinės (Mokytojas):
 Skiria mokiniui dėmesio;
 Gerbia mokinį kaip žmogų ir puoselėja
šiltus santykius;
 Mokinio klausosi susidomėjęs;
 Priima mokinio pasiūlytą mintį;
 Parodo mokinio darbą kaip pavyzdinį;
 Rodo susidomėjimą mokinio veikla
pamokoje;








Skiria mokiniui laiko;
Juokiasi iš mokinių sąmojo;
Į mokinį žiūri su pagarba;
Tikrindamas rašto darbą parašo komentarų;
Skatina nusišypsodamas, akimis pagaudamas
mokinio žvilgsnį, pakeldamas nykščius į viršų ir
pan.
Paraštėje pažymi rašinyje išdėstytą gerą mintį;
Mokinio darbą eksponuoja garbės lentoje ir
pan.;
Suteikia ypatingų privilegijų ar balą už
nuopelnus.
 Mokytojas
gali diferencijuoti mokymą,
dirbdamas mišriose gabumų požiūriu
klasėse:
 teikti mokiniams skirtingas pagal
sudėtingumo lygį užduotis;
 teikti bendras užduotis, bet reikalauti
skirtingo jų atlikimo lygio;
 teikti vaikui galimybę įsisavinti kursą jo
paties tempu;
 teikti vaikui papildomas užduotis,
siekiant praplėsti žinias ir įgūdžius
Diferencijuotas vertinimas: veiklos vertinimas
 Tinkamai vertinama veikla pasako mokytojui ir
mokiniui daugiau negu testas ar egzaminai. Šis
vertinimas:
 Parodo, ką mokinys įsisavino ir gali panaudoti (o ne
tai, ką prisiminė ir vėliau pamirš) ir ko dar neišmoko
 Padeda diferencijuoti ugdymo turinį
 Leidžia mokytojui nustatyti ar pasirinkta mokymo
strategija davė laukiamus rezultatus
 Padeda nustatyti, kaip reikia toliau mokyti
 Svarbu, kad veiklos duotų aiškų mokymosi vaizdą,
vertintojas būtų labai atidus –tik vertindami mokinį
matome save

 Kaip
aš jaučiausi pamokoje (mano
savijautos/nuotaikos termometras 110),
 Aš supratau...
 Man patiko...
 Aš tikėjausi...
 Aš nesupratau...
 Man nepatiko...
 Mane tiesiog siutino...
 Ketinu imtis šių veiksmų...
,,Leisk vaikams mokytis
ne vien tik to, ko pats
esi išmokęs, nes jie
gimę kitais laikais“.
(Senovės žydų patarlė)