psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgesio valdymas

Download Report

Transcript psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgesio valdymas

Klaipėdos valstybinė kolegija Sveikatos mokslų fakultetas
Toma Kubilienė
PSICHOMOTORIŠKAI SUJAUDINTŲ
PACIENTŲ ELGESIO VALDYMAS
Vadovė: lekt. Daiva Narvilienė
Temos aktualumas
Alseikienės Z. (2007) teigimu, psichomotorinis
sujaudinimas, tai verbalinis, vokalinis arba
motorinis aktyvumas, neretai pasireiškiantis
įvairiomis agresijos formomis.
 Slaugytojai yra pažeidžiamiausia sveikatos
priežiūros
specialistų
grupė,
kadangi
dažniausiai patiria tiek verbalinę, tiek fizinę
agresiją.

Tyrimo tikslas

Ištirti psichomotoriškai sujaudintų
pacientų elgesio valdymą.
Tyrimo uždaviniai
1.
2.
3.
Apibūdinti psichomotoriškai sujaudintų
pacientų elgesio aspektus.
Išanalizuoti psichomotoriškai sujaudintų
pacientų slaugos ypatumus.
Išnagrinėti psichomotoriškai sujaudintų
pacientų elgsenos valdymą stacionare.
Tyrimo objektas

Psichomotoriškai sujaudintų pacientų
elgesio valdymas.
Tyrimo metodai
mokslinės literatūros analizė,
 anoniminė apklausa raštu, naudojant
adaptuotą
Simon
Pawlin
(2008)
klausimyną.

Tyrimo metodika


Tyrimo imtis patogioji netikimybinė. Tyrimo metu buvo
apklausti 49 slaugytojai, dirbantys Klaipėdos miesto ir
Klaipėdos rajono ligoninėse, reanimacijos ir intensyviosios
terapijos skyriuose. Respondentai atrinkti pagal šiuos
kriterijus: reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje
dirbantys slaugytojai; savanoriškai sutinkantys dalyvauti
tyrime ir atsakyti į klausimus.
Respondentų pasiskirstymas pagal lytį: 47 moterys, 2 vyrai.
Tyrimo metodika



Siekiant, kad nebūtų pažeisti etikos principai, buvo
kreipiamasi į įstaigų, kuriose atliktas tyrimas, vadovus su
prašymu, atlikti apklausą raštu.
Gavus sutikimą, respondentai buvo supažindinti su tyrimo
tema, tikslu, tyrimo metodais bei kam ir kur bus naudojami
tyrimo rezultatai.
Tiriamieji apklausoje dalyvavo savanoriškai. Buvo
paaiškinta apie anonimiškumą ir konfidencialumą.
Teorinis temos pagrindimas
Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos
klasifikacijoje (2001) psichomotorinis sujaudinimas
apibūdinamas, kaip sustiprėjęs judesinis ir pažinimo
procesų aktyvumas, dažniausiai neproduktyvus ir
atspindintis vidinę įtampą.
 Alseikienė (2007) išskiria keturis psichomotoriškai
sujaudintų pacientų elgesio potipius – agresyvus
elgesys; nepriimtinas elgesys be fizinės agresijos;
verbalinė neagresyvi ažitacija; verbalinė agresyvi
ažitacija. Anot autorės, su agresija gali būti
susiduriama visuose kolektyvuose.

Teorinis temos pagrindimas
Kadangi į medicinos įstaigas besikreipiantys
žmonės dažnai yra labiau pažeisti psichologiškai ar
kenčia skausmą – medicinos įstaigose agresija yra
labiau paplitusi nei kur kitur.
 Slaugytojai keturis kartus daugiau rizikuoja tapti
agresyvaus elgesio aukomis, nei kiti sveikatos
apsaugos darbuotojai.
 Daugiausia
agresijos
atvejų
pasitaiko
specializuotuose ir psichiatrijos skyriuose.

Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
Fizinės ir verbalinės agresijos palyginimo
pasiskirstymas (proc.)
14,28%
Daugiau kaip 15
kartų
44,88%
4,08%
Apie 10- 15 kartų
20,40%
32,64%
Apie 4- 9 kartus
10,20%
22,44%
24,48%
Apie 1- 3 kartus
26,52%
Nė karto
0%
0
10%
20%
30%
Verbalinė agresija
40%
50%
Fizinė agresija
Slaugytojų patirtos verbalinės ir fizinės agresijos
palyginimas pagal profesinę patirtį
Nė karto
0–5
metai
6 – 10
metų
11 – 15
metų
16 – 20
metų
20 – 30
metų
Verbalinė
agresija
Fizinė
agresija
Verbalinė
agresija
Fizinė
agresija
Verbalinė
agresija
Fizinė
agresija
Verbalinė
agresija
Fizinė
agresija
Verbalinė
agresija
Fizinė
agresija
10 – 15 katų
Daugiau kaip
15 kartų
1 – 3 kartai
4 – 9 kartai
0%
20,00 %
0%
40,00 %
40,00 %
20,00 %
20,00 %
60,00 %
0%
0%
0%
44,44 %
11,11 %
0%
44,44 %
44,44 %
33,33 %
11,11 %
0%
11,11 %
0%
30,00 %
10,00 %
30,00 %
30,00 %
30,00 %
20,00 %
20,00 %
20,00 %
10,00 %
0%
13,34 %
20,01 %
20,01 %
46,69 %
13,34 %
26,68 %
40,02 %
0%
20,01 %
0%
20,00 %
0%
20,00 %
60,00 %
40,00 %
10,00 %
40,00 %
0%
10,00 %
Verbalinės agresijos įtakos slaugytojų savijautai
pasiskirstymas
Niekaip nepaveikė
11,96%
18,08%
Išpylė karštis
13,94%
Išpylė prakaitas
Padidėjo kraujo spaudimas
17%
Jautė nepasitenkinimą savo darbu
16,32%
23,66%
Jautė susierzinimą
13,46%
Pradėjo nepasitikėti savimi
20,94%
Jautė padidėjusią įtampą
15,64%
Kamavo nemiga
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Fizinės agresijos įtakos slaugytojų savijautai
pasiskirstymas
12,23%
Niekaip nepaveikė
15,20%
Svarstė keisti darbą
23,72%
Patyrė psichologinę traumą
21,02%
Patyrė fizinę traumą
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Veiksnių, įspėjančių apie paciento veiksmus
galimai pereisiančius į verbalinę/fizinę agresiją,
pasiskirstymas
25,02%
Pacientas suirzęs
Paciento ligos istorijoje yra aprašyta psichomotorinio
sujaudinimo atvejų, pasireiškusių verbaline/ fizine agresija
26,66%
24,21%
Pacientas serga psichikos liga
22,30%
Pacientas elgiasi neadekvačiai, kalba nerišliai
25,84%
Pacientas gniaužo kumščius
Pacientas kalba pakeltu balso tonu, vartoja necenzūrinius
žodžius
20%
26,66%
22%
24%
26%
28%
Saugaus elgesio su psichomotoriškai
sujaudintu pacientu pasiskirstymas
Pašalina visus potencialiai pavojingus daiktus
24,75%
Paaiškina pacientui, kad verbalinė/ fizinė agresija nebus
toleruojama
24,07%
26,38%
Bendraujant su pacientu laikosi saugaus atstumo
28,97%
Išlieka ramus, atrodo pasitikintis savimi
27,47%
Nekalba su pacientu įsakmiu ar valdingu tonu
28,83%
Nekonfliktuoja su pacientu
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
Psichomotoriškai sujaudinto paciento fizinės
agresijos valdymo pasiskirstymas
Yra kviečiamasi personalo
pagalbos
29,51%
29,38%
Pacientas yra raminamas
žodžiu
27,34%
Pacientas yra fiksuojamas
Pacientas yra slopinamas
medikamentais
24%
26,25%
25%
26%
27%
28%
29%
30%
IŠVADOS
1. Paciento psichomotorinis sujaudinimas yra padidėjęs
motorinis aktyvumas, kuris dažniausiai pasireiškia
verbaline, rečiau fizine agresijos forma. Tokie pacientai gali
pradėti mėtyti daiktus, stumdytis, muštis, kalbėti pakeltu
balso
tonu
ir
vartoti
necenzūrinius
žodžius.
Psichomotoriškai sujaudintų pacientų agresyvų elgesį
išprovokuoti gali tokie veiksniai kaip triukšmas,
bendravimo su pacientu stoka ar konfliktavimas su juo.
Psichomotorinis sujaudinimas būdingas pacientams
patyrusiems galvos traumą, turintiems psichikos sveikatos
sutrikimų ir apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų
psichotropinių medžiagų.
IŠVADOS
2. Slaugant psichomotoriškai sujaudintus pacientus
svarbiausi yra saugaus elgesio principai. Taip pat
svarbu gebėti laiku atpažinti tokias paciento
elgesio manieras, kurios įspėja apie jo veiksmus
galimai pereisiančius į verbalinę/fizinę agresiją.
Slaugytojų patirta verbalinė/fizinė agresija yra
viena iš streso darbe priežasčių. tyrimo rezultatų
duomenimis patirta verbalinė/fizinė agresija
dažniausiai turi įtakos jų psichologinei savijautai.
IŠVADOS
3. Tyrimo rezultatai parodė, kad reanimacijos ir
intensyviosios
terapijos
skyriaus
slaugytojai
psichomotoriškai sujaudintus pacientus visada bando
nuraminti žodžiu. Jei tai nepadeda ir paciento veiksmai
pasidaro pavojingi jam pačiam ar kitiems, slaugytojai
taiko medikamentinį slopinimą ir /ar fizinę fiksaciją.
Medikamentinis slopinimas gali būti naudojamas kaip
pagrindinė intervencija ir kaip žodinio nuraminimo
priemonių papildymas. Valdant psichomotoriškai
sujaudintų pacientų elgesį svarbiausia yra užtikrinti
paciento ir slaugos personalo saugumą.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!