Medžiagų apykaita biosferoje Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] • Svarbiausia populiacijų tarpusavio sąveikos ypatybė – kas kuo minta.
Download ReportTranscript Medžiagų apykaita biosferoje Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] • Svarbiausia populiacijų tarpusavio sąveikos ypatybė – kas kuo minta.
Medžiagų apykaita biosferoje Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič [email protected] • Svarbiausia populiacijų tarpusavio sąveikos ypatybė – kas kuo minta. Augalai, vykdydami fotosintezę, pagamina organines medžiagas, augalais mintantys organizmai yra maistas kitiems gyvūnams. Visi šie mirę organizmai ir jų gyvybinės veiklos atliekos yra maistas skaidytojams. Tiek augalai, tiek gyvūnai sąveikauja ir su negyvąja aplinka, apsikeisdami su atmosfera dujomis. • Maisto medžiagos cirkuliuoja ekosistemų viduje ir tarp jų ratu. Augalai paima vandenį ir anglies dioksidą iš aplinkos, o pagamina organines maisto medžiagas ir išskiria deguonį. Organines maisto medžiagas naudoja patys augalai ir augalais mintantys organizmai. Kai šie organizmai miršta ir suyra, neorganinės medžiagos vėl tampa prieinamos augalams. Maisto medžiagos biosferoje juda ratu. Anglies ir deguonies apytaka biosferoje • Kalbant apie anglies ir deguonies apytaką gamtoje, būtina prisiminti fotosintezės ir aerobinio kvėpavimo procesus. • Kas tai yra aerobinis kvėpavimas? • Vykstant aerobiniam kvėpavimui, į aplinką išsiskiria anglies dioksidas, o vykstant fotosintezei, jis sunaudojamas ir išskiriamas deguonis, kuris reikalingas aerobiniam kvėpavimui. Gyvūnai priklauso nuo augalų, iš kurių gauna maistą, energiją bei deguonį. Augalai vykdo fotosintezę ir kvėpuoja, todėl gali gyventi nepriklausomai nuo gyvūnų. • Sausumos augalai anglies dioksidą ima iš oro, o vandens augalai jį gauna iš atmosferos netiesiogiai. • Atmosferos ore esantis anglies dioksidas reaguoja su vandeniu ir susidaro karbonatas. Tai anglies šaltinis dumbliams, kurie fotosintetina organines medžiagas. Vandens organizmams kvėpuojant, anglies dioksidas patenka taip pat į vandenį ir vėl papildo sumažėjusias karbonato atsargas. Anglies šaltinis yra ir žuvę organizmai, kurie virto akmens anglimi, nafta ar dujomis karbonizacijos metu. Dar vienas anglies šaltinis yra kiautai, sudaryti iš kalcio karbonato. Organizmams kvėpuojant, anglies išskirimo į atmosferą greitis yra artimas jo suvartojimui per fotosintezę. Deguonies ir anglies apytakos ratas Kartojimo klausimai: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Kokia yra svarbiausia populiacijų tarpusavio sąveikos ypatybė? Kaip juda maisto medžiagos biosferoje? Kas tai yra fotosintezė? Kas tai yra kvėpavimas? Kuo skiriasi aerobinis kvėpavimas nuo anaerobinio? Kodėl gyvūnai priklauso nuo augalų? Kodėl augalai gali gyventi nepriklausomai nuo gyvūnų? Iš kur dumbliai gauna anglies? Kokie procesai palaiko deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrą biosferoje? Azoto apytaka biosferoje • Azotas ekosistemoje juda ratu. Jo yra gausu atmosferoje, o tai neigiamai sąlygoja augalų augimą. • Kiek procentų azoto yra atmosferoje? Atmosferos sudėtis: • Deguonies – 21% • Anglies dioksido – 0,03% • Azoto – 78-79% • Augalai negali paimti atmosferos ore esančio azoto, bet tai padaro bakterijos per azoto fiksaciją. Kodėl augalai negali paimti azoto iš atmosferos? N≡N Azoto fiksaciją vykdo melsvabakterės, gumbelinės bakterijos, azotobakterės ir kitos dirvoje gyvenančios bakterijos. Jos redukuoja azotą ir įjungia į organines medžiagas, kurias augalai naudoja aminorūgščių ir nukleorūgščių gamybai. Iš augalų azotas mitybos grandinėmis patenka į gyvūnus. • Nitrifikacija - tai procesas, kurio metu atmosferoje esančios azoto dujos virsta nitratais. Šį darbą atlieka nitrifikuojančios bakterijos – tai vadinamoji biologinė nirtifikacija. Nitrifikacija vyksta ir žaibuojant, krintant meteoritams – atmosferinė nitrifikacija. • Galima ir pramoninė nitrifikacija, kai oro azotas gamyklose cheminiu būdu perdirbamas į azoto trąšas, kurios patenka į dirvožemį. • Gamtoje vyksta ir priešingas denitrifikacijos procesas, kai nitratai paverčiami azoto dujomis. Tai atlieka dirvoje ir vandenyje gyvenančios denitrifikuojančios bakterijos. Azoto apytakos ratas 1. Kas gali pasiimti azotą esantį atmosferoje? 2. Kokiu būdu azotas patenka į gyvūnus? 3. Kas tai yra nitrifikacija? 4. Kuo skiriasi biologinė nitrifikacija nuo atmosferinės nitrifikacijos? Fosforo apytaka biosferoje • Fosforo apytakos ratas prasideda nuo uolienų dūlėjimo. Fosforas iš dūlėjačių uolienų patenka į sausumos ir vandens ekosistemas. Fosfatus iš dirvos pasisavina augalai, o dalis jų išplaunama ir patenka į vandenį. Ten fosfatus pasisavina dumbliai, o likusieji nusėda į dugną, kur yra užkonservuojami nuosėdose. Fosforas į atmosferą nepatenka, todėl fosforo apytakos ratas vadinamas nuosėdiniu. • Fosfatai, kuriuos pasisavina gamintojai, yra įjungiami į fosfolipifų, ATP, DNR ir RNR nukleotidų sudėtį. Gyvūnai fosforą gauna iš augalų ir naudoja dantų, kaulų, kriauklių susidarymui. Žuvusiųjų organizmų kūnai, išmatos, šlapimas yra skaidomi, o fosfatai ir vėl patenka gamintojams. Fosforo apytaka 1. Nuo ko prasideda fosforo apytakos ratas? 2. Kas pasisavina iš dirvos fosfatus? 3. Į kokius junginius yra įjungiami pasisavinti fosfatai? 4. Kodėl fosforo apytakos ratas vadinamas nuosėdiniu?