Transcript Kaip suprasti kitus

Kaip suprasti kitus ir kaip padėti
kitiems suprasti mus?
1
Socialinis suvokimas
Socialinis suvokimas – žmonių ypatumų, jų
elgesio, motyvų, tarpusavio santykių
suvokimas.
Socialinis suvokimas – bendravimo proceso
dalis.
Socialinis suvokimas – pagal išorinius
požymius siekiame įvardyti vidines nematomas
bendravimo partnerių ypatybes.
Socialinis suvokimas
Kodėl mes tai darome? (G.Burton, R.Dimbleby)

Kad prisimintume faktus. Mes nuolat tvarkome suvokiamą
medžiagą, ieškodami atsakymų į klausimus: kas jis? ko
siekia? ...

Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. Mums
svarbu ne tik, kaip žmogus elgiasi, bet ir kodėl taip elgiasi.

Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės
tikrovės vaizdą. Kokią vietą naujas žmogus užims tarp mūsų
žinomų žmonių.

Kad numatytume partnerio elgesį. Kai turime vaizdą apie
žmogaus savybes, tikimės numatyti jo elgesį.
3
Socialinis suvokimas
Kodėl mes tai darome? (G.Burton, R.Dimbleby)

Kad galėtume planuoti savo elgesį. Galime pasirinkti
tinkamą bendravimo būdą ir greičiau pasiekti norimą tikslą.

Kad išlaikytume stabilų ,,Aš“ vaizdą. Bendravimo partneriai
mus irgi stebi.

Kad išvengtume nerimo. Kai nesuprantame kito žmogaus, jo
ketinimų, jaučiamės nemaloniai.

Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius.
Pvz., ar galime sulaukti supratimo, pagalbos?
4
Suvokimo procesas

Selekcija/atranka

Organizacija

Interpretacija
5
Suvokimo procesas
Atranka nėra objektyvus
procesas.
Ji kartais gali gerokai
iškraipyti
mūsų pastebėjimus.
Selekcija / Atranka
Tai, ką mes
pastebime
bendraudami,
priklauso
nuo:
Dirgiklio
intensyvumo
Kontrasto,
staigaus
pokyčio
Motyvų
6
Suvokimo procesas
Pasitraukimas
iš situacijos
Priekabiavimas
Priekabiavimas
Organizacija
Pasitraukimas
iš situacijos
Pasitraukimas
iš situacijos
Priekabiavimas
7
Suvokimo procesas
Interpretacijos ne visada yra tikslios, bet jos beveik
visada lemia mūsų elgesį!!!
Interpretacija
Turimas
patyrimas
Prielaidos
Laukimai
Žinojimas
Nuotaikos
8
Suvokimo procesas
Kiti mūsų suvokimą įtakojantys veiksniai:








Sveikatos būklė
Nuovargis
Alkis
Biologiniai ciklai
...
Amžius
Socialiniai vaidmenys
,,Aš“ vaizdas gali iškreipti ne tik tai, kaip mes
suvokiame kitus, bet ir tai, kaip mes suvokiame
patys save.
Kai žinome apie tokių veiksnių įtaką įvykių
suvokimui, galime iš anksto planuoti, kaip
išvengti nesusipratimų.
9
Suvokimo proceso ypatumai

Visybiškumas – siekiame susidaryti visybišką suvokiamą
vaizdą, net jei trūksta detalių.

Kategorialumas – aplinkos faktus stengiamės priskirti
kokiai nors reiškinių, objektų grupei, kategorijai.

Fiksacija – vieną kartą suvokus tam tikru būdu objektą, jo
bruožai išlieka atmintyje ir turi įtakos vėlesniam objekto
suvokimui.


Pradmės efektas – anksčiau gauta informacija yra svaresnė
negu vėlesnioji. Atmintyje geriau išsaugoma informacijos dalis,
kuri užfiksuojama pirmiausiai. Didelė įtaka, kai tai nepažįstami
žmonės.
Baigmės efektas – paskutinius žodžius įsimename geriau, negu
viduriniuosius. Didelė įtaka, kai bendraujame su pažįstamais.
10
Suvokimo tikslumas/netikslumas
Procesas, kurio metu mes priskiriame elgesiui kokią nors
prasmę, vadinamas PRISKYRIMU arba ATRIBUCIJA
(atribution).
Ką reikėtų visada atsiminti?





Akivaizdžiausi faktai ne visada yra svarbiausia ir
pagrindinė stebimo elgesio priežastis.
Mes laikomės pirmo įspūdžio, net jei jis yra klaidingas.
Mes esame linkę daryti išvadą, kad kiti žmonės yra
panašūs į mus.
Mes esame linkę perdėti negatyvius įspūdžius pozityvių
įspūdžių nenaudai.
Mes esame linkę kaltinti nekaltas aukas dėl jų nesėkmių.
Nemanykime, kad mūsų pirmas sprendimas apie žmogų yra
visada teisingas
11
Suvokimo tikrinimas
Problema kyla
tada, kai savą
įvykių
interpretaciją
suvokiame ir
pateikiame, kaip
tikrąją įvykių
priežastį.
Pastebėto
elgesio
apibūdinimas
Dvi galimos
elgesio interpretacijos
Prašymas paaiškinti,
kaip interpretuoti elgesį
12
Papildomos priemonės suvokimo
klaidoms išvengti

Atidumas detalėms – stebėti ir žodinius, ir nežodinius pranešimus.

Sprendimo atidėjimas – kuo ilgiau susilaikyti nuo galutinio sprendimo.
Tai leidžia sukaupti daugiau ir įvairesnės informacijos.

Nuomonės keitimas – nusiteikimas keisti nuomonę apie žmogų, kai
gauname naują informaciją.

Duomenų tikrinimas – lyginti tai, ką pastebime ir ką jau žinome, kreipti
dėmesį į pastebėtus prieštaravimus.

Informacijos lyginimas – lyginti vieną su kitomis pastebėtas detales. Tai
mažina stereotipų poveikį.

Alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas – ieškoti bent kelių skirtingų
paaiškinimų, kodėl žmogus taip pasielgė.

Papildomos informacijos rinkimas – ieškoti papildomų informacijos
šaltinių, kurie leistų susidaryti objektyvesnę nuomonę.

Įsijautimas – pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis.
13
Klausymasis/girdėjimas
Neužtenka klausytis. Reikia ir girdėti.
Kartais reikia klausytis ne ką kalba,
o apie ką kalba.
14
Brownel efektyvaus klausymosi modelis
Supratimas
Girdėjimas
įsisąmoninimas, kad
pranešimas pasiųstas
fiziologinė ypatybė
Atsiminimas
gebėjimas atkartoti
pranešimą
EFEKTYVUS
KLAUSYMASIS
Reagavimas
dėmesingumo,
susikaupimo
parodymas
Interpretavimas
Įvertinimas
vėliau susiklostanti
nuomonė
sprendimas
gebėjimas pranešime
pamatyti daugiau, nei
buvo pasakyta
15
,,Sugedusio telefono“ principas
Filtrai
--------------------Siuntėjo
siunčiamas
pranešimas
------------------------------
Neteisinga
interpretacija
,,Pamestos“
detalės
Pakeistos
detalės
-------------------------------
Filtrai:
Išankstiniai nusistatymai,
ankstesnė patirtis --------------------------------Priimtas
pranešimas
-------------------------------
,,Nuo
savęs“
Semantinis filtras – tam pačiam
žodžiui kita reikšmė.
Emocinis filtras – iškreipta reakcija
į dirginančius žodžius.
16
Klausymosi tipai
1.
2.
3.
4.
Pseudoklausymasis / klausytojas – simuliantas. Tai
klausymosi imitacija. Tuo metu nesiklausoma. Tai bendravimo
klastotė.
Žingsnio permetimas (šuoliavimas) – žmogus domisi tik savo
idėjomis. Nesirūpina tuo, ką nori pasakyti kitas. Leidžia kitam
kalbėti tik tam, kad turėtų laiko atsikvėpti. Kito pastabas ir
mintis panaudoja kaip pagrindą savo kalbėjimui. Tokie žmonės
nediskutuoja. Jie dominuoja pokalbyje. Tai pats geriausias
būdas susikurti sau priešus.
Selektyvus klausymasis / atrenkantis klausytojas – domisi tik
tam tikra informacija, kuri jam reikalinga.
Izoliuotas klausymasis – priešingybė selektyviam klausymuisi.
Žmogus ne ieško, o vengia kažko pranešime. Negirdi to, ko
nenori išgirsti, arba to, kas sukelia skausmą, nerimą.
17
Klausymosi tipai
5.
6.
7.
8.
Gynybiškas klausymasis – kai nekalti komentarai
suvokiami kaip užsipuolimas.
Tykojimas pasaloje / sėlinantis klausytojas - įdėmiai
klausosi, bet tik tam, kad surinktų informaciją, kuri bus
panaudota atakuojant pašnekovą.
Nejautrus klausymasis – kai aiškiai nesuvokiami kito
žmogaus pranešimai. Nesugebama pažvelgti už žodžių,
suprasti paslėptos prasmės. Užuominos suvokiamos
pažodžiui.
Kategoriškas klausytojas – ,,tai gerai, o tai blogai“.
18
Klausymosi tipai
9.
Klausytojas – aidas – linkęs pakartoti paskutinį girdėtą
kalbančiojo žodį.
10.
Klausytojas – veidrodis – pakartoja paskutinę girdėtą
kalbančiojo frazę, kurios žodžių tvarka dažnai būna pakeista.
11.
Svarstantis klausytojas – trukdo kalbančiajam, skuba
daryti išvadas, spėlioja būsimus įvykius, klausinėja.
12.
Užjaučiantis klausytojas – ,,Tu visai teisus“,
,,Užjaučiu“.
19
Klausymosi tipai
13.
14.
15.
16.
Emocingas klausytojas – linkęs aikčioti, juoktis ir pan.
Analizuojantis klausytojas – viską vertina racionaliai, nekreipia
dėmesio į kalbančiojo neverbalinį elgesį. Jei išgirsta teiginį,
nesiderinantį su logika, atmeta kaip neturintį nieko bendra su
aptariamu dalyku.
Neadekvatus klausytojas – uždavinėja klausimus, nesusijusius
su aptariama tema arba susijusius tik formaliai.
Grubus klausytojas – nesiskaito su žodžiais ,,nesąmonė“,
,,niekai“ ir t.t.
20
Blogas klausytojas

Laiko save aptariamos temos specialistu ir turi parengtus
atsakymus į visus klausimus.

Nenori klausyti kritiškų minčių apie save ir iškart
audringai reaguoja.

Nesiklauso todėl, kad tiesiog ... nemoka klausyti.

Turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu, kuri trukdo
susikaupti, kelia norą replikuoti.

Linkęs viską vertinti.
21
Kodėl mes nesiklausome?
1. Informacijos
perteklius
2. Susirūpinimas
3. Greitas galvojimas
4. Pastangos
5. Išorinis triukšmas
6. Girdėjimo problemos
7. Klaidingos išvados
8. Aiškiai matomų
pranašumų
nebuvimas
9. Įgudimo trūkumas
22
Geras klausytojas (M. Burkley-Alen)

Stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos.

Įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo
,,nuosprendžių skelbimo“ savo pašnekovams.

Stengiasi atskirti emocijas nuo faktų.

Labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis, negu atskirais
faktais.

Sąmoningai stebi kalbančiojo neverbalinį elgesį – gestus,
mimiką ir t.t.
23
Nereflektyvus klausymasis
Nereflektyvus klausymasis – kai nesikišame į pašnekovo
kalbą, tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis
replikomis – ,,Taip“, ,,Suprantu“, ,,Gal galite smulkiau“.
Tokia forma tinka:





Jei klausytojas yra aukštesnio statuso, negu kalbantysis;
Kai pašnekovas išgyvena gilius jausmus ir yra susijaudinęs;
Kai pašnekovas užsidegęs noru išdėstyti savo požiūrį;
Kai pašnekovas nori išsikalbėti, aptarti opius asmeninius
dalykus;
Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis, kai jis
mikčioja ir t.t.
24
Reflektyvus klausymasis
Reflektyiai klausydamiesi mes parodome, kad domimės
savo pašnekovu.

Mes kartkartėmis:
Pasitiksliname, ar teisingai suprantame kalbantįjį – ,,Gal
galėtumėte patikslinti, kaip suprantate ...“

Perfrazuojame (performuluojame).

Atspindime kalbančiojo jausmus – ,, Man pasirodė, kad
tokiais atvejais įsiunti“, ,,Jei teisingai supratau, Tu jauti...“

Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas – ,,Taigi
problemos esmė yra ...“
25
Kas pagerina klausymąsi?
Trys klasikinės gero klausymosi ypatybės:

Tiesumas, falšo nebuvimas - klausytojas su kalbančiuoju
elgiasi tiesiai, natūraliai, be vaidybos.

Akceptacija - bendraujama be išankstinių sąlygų.
Kalbantysis priimamas toks, koks yra.

Empatiškumas – klausytojas jaučia, ką kalbantysis
išgyvena, atsako į jo jausmus.
26
,,Jeigu mes būtume sukurti kalbėti daugiau nei klausyti,
mes turėtume dvi burnas ir vieną ausį“.
Markas Tvenas
27
Informatyvus klausymasis
Patarimai naudojant tokį klausymąsi:
1. Mažiau kalbėk.
2. Išsilaisvink nuo trukdymų.
3. Nespręsk ir nevertink prieš laiką.
4. Ieškok pagrindinių idėjų.
5. Klausk.
6. Performuluok.
28
Informatyvus klausymasis
Kodėl mes nenorime klausti?
a) nenorime pasirodyti, kad nežinome
paprastų dalykų;
b) galvojame, kad supratome kalbantįjį.
Geriausias būdas paslėpti nuo savęs
tiesą - manyti, kad Tu ją žinai.
29
PRASMĖ SLYPI ŽMONĖSE,
O NE ŽODŽIUOSE !!!
Performulavimas – kalbėtojo pasakytos
minties pakartojimas savais žodžiais.
30
Žodinis
bendravimas
Pranešimo samprata
Pranešimų tipai
31
Pranešimo samprata
Siuntėjas – bendravimo metu informaciją
perduodantis asmuo.
Priėmėjas – bendravimo metu informaciją
priimantis asmuo.
Pranešimas – perduodama ir priimama
informacija.
32
Pranešimai
Norimą pasakyti mintį galime užkoduoti įvairiais būdais.
Būdami siuntėjais visada renkamės tarp alternatyvių, o
kartais panašių būdų, kurie lemia pranešimo niuansus.


Priėmėjui pranešimus iškoduoti (rasti tinkamą kodą,
atrasti užkoduotą prasmę) padeda:
Situacija:
Tai, kas buvo pasakyta anksčiau.
Tai, kas buvo pasakyta vėliau.
Sunkiausia iškoduoti pranešimą, jei siuntėjas pasirinko
neadekvatų pasakymą tam, ką jis norėjo perduoti.
33
Žodžio komponentai
Kalba (kiekvienas žodis) slepia savyje tris komponentus:
1.
2.
3.
Referentinis komponentas: atspindi žodžio reikšmę,
pragmatinį kalbos aspektą (pavasaris – metų laikas, einantis
po žiemos).
Asociacinis komponentas: visuma asociacijų, susijusių su
žodžiu, nors ir neturi jokio ryšio su pranešime esančio žodžio
interpretacija siaurąja prasme (pavasaris – tirpstantis
sniegas, plikledis ir t.t.).
Emocinis komponentas – žodžio sukelti jausmai arba
emocijos. Tas pats žodis gali sukelti skirtingas emocijas.
Skirtingi žodžiai gali sukelti panašias emocijas.
34
Žodiniai ,,valdžios instrumentai“
Siuntėjas gali įgyvendinti galimybę daryti įtaką priėmėjui
bendravimo metu.

Žodžių ir sakinių pasirinkimas: vieniems karas - kova už
laisvę, kitiems - agresija.

Naujų žodžių ir posakių sukūrimas, neteisingas žodžių
naudojimas, ,,tuščių žodžių naudojimas“ – vienintelė
efektyvi dieta, nekaltas smurtas, geroji prievarta ir t.t.

Gramatinės formos pasirinkimas – Žalgiris nugalėjo Real
klubą; Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio (aktyvios arba
pasyvios gramatinės formos pasirinkimas lemia ne tik
priežastinių ryšių suvokimą, bet gali ir sukeisti situacijos
akcentus).
35
Žodiniai ,,valdžios instrumentai“

Nuoseklumo pasirinkimas- galima daryti įtaką besiformuojančiam
įspūdžiui:
Protingas, stropus, darbštus, impulsyvus, kritiškas, pavydus.
Pavydus, stropus, darbštus, impulsyvus, kritiškas, protingas.

Akcentavimas ir intonacija – akcentuojant to paties sakinio vis kitą žodį,
situacija bus suvokta kitaip:
Jis man pamelavo.
Jis man pamelavo.
Jis man pamelavo.

Slaptų ar numanomų prielaidų parinkimas – naudojamas siekiant
,,prastumti“ informaciją, kurios nenorima laikyti išeities tašku:
Senas žmogus yra neturtingas.
Žmogus yra senas ir neturtingas.
Pasirenkamos žodinės formuluotės gali sukurti tokį kontekstą,
kokio mes norime.
36
Kaip išvengti nesusipratimų kalbant
su kitais?
1. Atskirkite faktus nuo išvadų.
Mes galime sakyti teiginius apie dalykus,
kuriuos matome ir apie dalykus, kurių
nematome, pvz.:
Jis išėjo iš kambario.
Ji supyko.
ARGUMENTAI DAŽNAI YRA IŠVADŲ PRISKYRIMO
FAKTAMS REZULTATAS.
37
Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su
kitais?
2. Paaiškinkite santykinius žodžius.
Santykiniai žodžiai įgauna prasmę, kai ką nors lyginame s
kuo nors kitu.
3. Vartokite eufemizmus nuosaikiai.
Eufemizmas – švelnesnis, neutralesnis žodis, pavartotas
vietoj šiurkštaus. Tai padeda sušvelninti informacijos
nemalonų poveikį, bet dažnai iškraipo pranešimo
tikslumą.
4. Atsargiai naudokite emotyvinę kalbą.
Ši kalba išreiškia kalbėtojo nuostatą tam tikro reiškinio
atžvilgiu. Ši kalba yra nuomonės, o ne fakto pasekmė.
38
Kaip išvengti nesusipratimų
kalbant su kitais?
Priklausomai nuo to, ar kas nors patinka ar ne, pasakysite
Jei patinka
Jei nepatinka
Trisdešimt litų
Pigu
Tradiciškas
Pasenęs
Ekstravertas
Pliauškalius
Atsargus
Bailus
Progresyvus
Radikalus
Informacija
Propaganda
Karinė pergalė
Skerdynės
Ekscentriškas
Beprotiškas, kvailas
39
Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su
kitais?
5. Venkite dviprasmiškos kalbos
Nesusipratimai atsiranda tada, kai naudojame žodžius, kurie
gali turėti kelias reikšmes, prasmes. Kai naudojate tokius
žodžius, patikslinkite jų reikšmę.
6. Įsisąmoninkite statišką vertinimą
Teiginiai, kuriuose yra ar slypi žodis “Yra”, veda prie
neteisingos išvados, kad žmonės nesikeičia. Pasakymas “Aš
drovus”, “Jis drovus” reiškia, kad ta savybė nesikeičia.
7. Pasirinkite tinkamą apibendrinimo lygį
Apibendrinimas yra patogus būdas apibūdinti žmonių, reiškinių
panašumus, bet:

Susidaro stereotipai, susidūrus su vienu negatyviu reiškiniu,
daromi apibendrinimai apie žmonių grupę;

Tokie apibendrinimai verčia mus galvoti bendrybėmis
ignoruojant unikalumą;

Tokie apibendrinimai gali supainioti kitus žmones.
40
Kaip išvengti nesusipratimų kalbant su
kitais?
Abstraktu
Tu menkysta.
↓
↑
Tu esi tinginys.
↓
↑
Tu nepadedi tvarkyti namų.
↓
↑
Tu nesutvarkai darbo vietos po to, kai baigi
darbą.
Specifiška
Tu paprastai palieki paltą, knygas, pirkinių
krepšį prie durų, o ne ten, kur tai turi būti.
41