Transcript Kovo 16d. Parengė: lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Sadzevičienė Knygnešystė Knygnešystė – XIXa. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką,

Kovo 16d.
Parengė: lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Sadzevičienė
Knygnešystė
Knygnešystė – XIXa. Lietuvos istorijos
fenomenas, nukreiptas prieš carinės
Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir
raidyno draudimo politiką, trukusią 40
metų, pasireiškusi lietuviškų leidinių
spausdinimu
užsienyje,
daugiausiai
tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje
bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per
sieną ir platinimu.
1846m. kovo 16d. gimė
Jurgis Bielinis, knygnešys,
sukūręs lietuviškos spaudos
nelegalaus platinimo tinklą .
Šią dieną Lietuvoje
pagerbiami knygnešiai,
lietuvių spaudos draudimo
metais platinę lietuviškas
knygas.
Jurgis Bielinis
Ypatingai
knygų
platinimu
pasižymėjo prasilavinęs kaimietis
biržietis J.Bielinis (1846 – 1918m.).
Iš pradžių jis buvo patikimas
M.Valančiaus pasiuntinys į Mažąją
Lietuvą, o vėliau pats suorganizavo
didelį knygų platinimo tinklą su
centru Garšviuose. Lietuvoje jis
išplatino beveik pusę visų spaudinių,
tuomet
išspausdintų
Mažojoje
Lietuvoje.
Keletas iš daugelio knygnešių
Kazys Ūdra
Jurgis Bielinis
Juozas Angrabaitis
Juozas Sakalauskas
Iš kairės:
A. Abromaitis
A. Povylius
J. Čepulis
V. Žirgulienė
Knygnešių keliai...
Spaudos draudimas
1864 – 1904m.
1864 – 1904 metai – tai tik nedidelė mūsų
tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa
žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už
savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo
knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos
draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos
spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė
carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio
kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir
žodį.
Viskas prasidėjo nuo to...
Nuslopinus 1863 – 1864m. sukilimą
Lietuvoje, 1865 m. rugsėjo 23d. Rusijos
vidaus
reikalų
ministras
Piotras
Valujevas, tęsdamas represijas, išleido
aplinkraštį Nr.141, draudžiantį spausdinti
lotyniškomis
raidėmis,
lietuvių
ir
žemaičių tarmėmis. Taip buvo įformintas
spaudos draudimas.
Lietuvos mokykla spaudos
draudimo metais
<...>
Naujame
"Lietuvos
mokyklos" variante geriau
susietos motinos ir vaiko
figūros
ir
jų
judesiai.
Motina, sustabdžiusi ratelį,
pirštu
rodo
raides
ar
sakinius
elementoriuje.
Motinos veidas švelnesnis,
turi daugiau bendrų tautinių
bruožų.
Į
kompoziciją
įvestas naujas komponentas
– šuo. Jis guli po suolu ir
tarsi saugo "mokyklą" nuo
žandarų
pasirodymo
valstiečių kieme.<...>
Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo
mokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalba. Mokyklos veikdavo 3 - 8
metų mėnesius, mokydavosi 5 - 15 (kartais iki 50) mokinių. Buvo
mokoma iš įvairios religinės ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai
mokyta skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių
giesmių ir maldų. Didžioji dalis mokyklų buvo kilnojamos. Dauguma
daraktorių buvo mažamoksliai (XIX a. pabaigoje gausėjo
išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais buvo.
Daraktoriai caro valdžios persekioti, bausti iki 300 rublių bauda
arba areštu iki 3 mėnesių
Daraktoriaus stalas ir suolas. XIX
a. pab.-XX a. pr.
Grifelinė lentelė su grifeliu. XIX a.
pab.-XX a. pr.
RUSIŠKOS PRADŽIOS
MOKYKLOS LIETUVOJE
1898 METAIS
GUBERNIJA
GYVENTOJŲ SKAIČIUS
VIENAI KAIMO MOKYKLAI
KAUNO
4427
SUVALKŲ
3040
VILNIAUS
1515
GARDINO
1027
MINSKO
1033
MOGILIOVO
870
VITEBSKO
1481
UŽNEMUNĖJE (SUVALKŲ)
1411
LIETUVOJE RUSIŠKOSE KAIMO
PRADŽIOS MOKYKLOSE
MOKĖSI
METAI
1880
1898
1880
1898
1880
1898
1880
1898
1880
1898
GUBERNIJA
SUVALKŲ
KAUNO
VILNIAUS
GARDINO
VISOJE EUROPINĖJE RUSIJOS
DALYJE
(BE LENKIJOS KARALYSTĖS)
MOKYKLĄ LANKUSIŲ
MOKYKLINIO AMŽIAUS
VAIKŲ %
BERNIUKŲ
MERGAIČIŲ
10,8
1,4
26
6
6,3
0,4
21
4
7.4
0.2
40
8
18.4
0.6
77
16
13,3
3
66
18
Motiejus Valančius
Motiejus Valančius, mokė
tautą priešintis rusinimo bei
pravoslavinimo bangai. Jis ptas
rašė daug religinio ir pasaulinio
turinio
knygų,
knygelių
lietuviškai; o kai buvo uždrausta
spauda lietuviškomis raidėmis,
nurodė jai kelią į Prūsus
(Mažąją Lietuvą). Jis pats
pirmasis organizavo sistemingą
lietuviškų knygų gabenimą iš
užsienio, ir ten slapta išleido
keletą savo paties parašytų
(1867- 1869), kuriose išdėstyta
lietuvių
pasipriešinimo
bei
kovos programa.
Spaudos draudimo
laikotarpio
lietuviški leidiniai
“Aušra”
„AUŠRA" (,,Auszra"), pirmasis
mėnesinis visuomeninis politinis
ir literatūrinis lietuvių žurnalas
lotynišku
raidynu.
Buvo
leidžiamas 1883 m. kovo - 1886
m. birželio mėnesiais Ragainėje
ir Tilžėje. Pirmasis leidėjas
J.Basanavičius. „Aušra“ buvo
platinama Lietuvoje, taip pat ir
tuose
Rusijos
imperijos
miestuose, kur gyveno lietuvių
inteligentų ir studentų.
“Varpas”
„VARPAS“
–
literatūros
politikos ir mokslo mėnesinis
laikraštis, ėjęs 1889 m. sausio
mėn. -1906 m. Tilžėje ir
Ragainėje. Pirmasis leidėjas
V.Kudirka.
“Apžvalga”
“Apžvalga” daugiausiai buvo skiriama liaudžiai, ir vyriausias
jos šūkis buvo “lietuvių tautos vienybė su katalikų bažnyčia”.
Siekdama to tikslo, ji labiausiai kovojo prieš pravoslavinamąjį
rusinimą, ragino tėvus neleisti savo vaikų rusinti mokyklose.
Apskritai “Apžvalga” buvo nepaprastai karinga. “Varpas” visų
pirma kėlė susipratimą, o ji raginte ragino kovoti su rusinimu,
jam priešintis.
Širvintos tiltas. Rusijos–Vokietijos pasienis. Per šį tiltą knygnešiai
pernešdavo daug draudžiamos spaudos. Šalia vienas iš draudžiamos
literatūros pavyzdžių – „Aukso altorius“ (Tilžė, 1899. O. Mauderodės
spaustuvė).
„Knygnešys“
Su nelegaliąja spauda įkliuvo apie 2900 asmenų. Kai kurie iš jų – po
kelis kartus. Įkliuvusių laukė piniginės baudos, suėmimas ar kalėjimas.
Babtų knygnešiai
Kazimieras Jonaitis
(1863-1962m.)
Septynių vaikų tėvas,
ūkininkas, kalvis, ypač
dievobaimingas žmogus
Kazimieras Jonaitis slėpė ir
platino uždraustas
knygas.”Raštai gulėjo
paslėpti po grindimis
medinėje dėžėje(...) Pavojus
buvo nemažas. Žinojau, kad
jeigu rastų pas mane
lietuvišką elementorių ir
vogtą arklį, tai už
elementorių man tektų
daugiau nukentėti.”
Pasakojo knygnešys
Jurgis Keruckas
(1855-1950m.)
Gyveno Vosiškių km.
Lietuviškų knygų
parsigabendavo iš Tilžės.
Draudžiamas knygas jam
padėdavo slėpti Babtų
bažnyčioje kamendorius
Vincas Zapkus. J.Keruckas
išvengė Sibiro caro laikais,
bet 1949m. buvo
ištremtas į Irkutską.
Kazimieras Liukomas
(1878-1956m.)
Iš Jurgio Kerucko
lietuviškas knygas gaudavo ir
jomis aprūpindavo aplink
Babtus buvusias daraktorines
mokyklas knygnešys K.
Liukomas.Tai stambus
ūkininkas , Steigiamojo seimo
narys, dirbęs babtų valsčiaus
viršaičiu, Vosiškių vienkiemio
gyventojas.
Kazimieras Urniežius
Kazimieras Urniežius gyveno
Naujatrobio kaime, jis slapta platino ir
slėpė klojimo peludėje kitų knygnešių
atneštas uždraustasias knygas. Tėvai
buvo prieš, todėl išėjęs iš namų jis
nebaigė savo pradėto darbo.
1999 m. Babtų miestelio centre atidengta
Remigijaus Lauručio skulptūra „Knygnešys“,
skirta Babtų krašto knygnešiams atminti.
Dvilypis ąžuolas
Prie šio ąžuolo Dasiūnų
kaime spaudos draudimo
metais
glaudėsi
ne
vienas
knygnešys
su
ryšulėliu
uzdraustos
spaudos. Būtent čia buvo
pagrindinė slapyvietė
Spaudos draudimo panaikinimas
Per 40 spaudos draudimo
metų paaiškėjo, kad lietuviškoji
spauda auga, nepasydama jokių
persekiojimų.
Rusų
valdžia
įsitiko, kad ji veltui kovojo su
lotyniškomis raidėmis, kad tatai
ne tik nieko nepadėjo krašto
rusinimui, bet dar pakenkė, ir
1904m. gegužės 7 d. caras
paskelbė lietuviškosios spaudos
laisvę.
Naudota literatūra:
E.Barkauskas, T.Stonys. “Mažoji Babtų enciklopedija”
M.Markauskienė. “Babtai istorijos vingiuose”
A.Šapoka. “Lietuvos istorija”
lt.vikipedia.org
pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/garsviai.lt